Jaunas specialistas rajono ligoninėje gali uždirbt 4000 Lt, o žmonių mėgstamas – daugiau už vyr.gydytoją?

Daliai rajono ligoninių skundžiantis specialistų trūkumu, Vilkaviškio rajono ligoninės vyriausiasis gydytojas Romualdas Sveikata sako gydytojų trūkumo nejaučiantis. Pasak R. Sveikatos, jaunas specialistas rajono ligoninėje gali uždirbt iki 4000 Lt, o žmonių mėgstamas – daugiau už vyriausiąjį gydytoją. Interviu DELFI Vilkaviškio ligoninės vadovas stebėjosi, kodėl jauni specialistai rajono ligoninę prilygina diskvalifikacijai.

– Kaip Jūs žiūrite į jaunų medikų emigraciją?

– Gal šiek tiek perdėta nuostata, kad visi jauni specialistai nori išvažiuoti į užsienį ir nenori dirbti Lietuvoje.

– Jie nori likti dirbti Vilniuje ir Kaune.

– Aš nieko prieš. Jauni specialistai, susipažinę su naujausiomis moderniausiomis technologijomis, dažniausiai nori ten ir toliau dirbti, nes mato perspektyvą. Jie nemato ir nežino, kaip yra rajonuose.

Tačiau visi negali dirbti universitetinėse ligoninėse. Sveikatos apsaugos sistema kuriama ne dėlto, kad visiems būtų patogu dirbti. Mes esame už tai, kad užtikrintume kokybišką kvalifikuotą gydytojo pagalbą ir kiekvienas rajono gyventojas ją gautų vietoje. Rajone žmonės lygiai taip pat turėtų kuo greičiau gauti medicininę pagalbą.

– Esate pasienyje, pačiame Lietuvos pakraštyje. Ar Vilkaviškio ligoninei nestinga gydytojų? Rajonų ligoninių vadovai paprastai skundžiasi negalį specialistų privilioti net siūlomais butais.

– Atrodo, čia situacija turėtų būti blogiausia, tačiau taip nėra. Pas mus dirba 19 gydytojų iki 35 metų, aštuoni medikai, kurių amžius 36-45 metai, 25, kuriems 45-54 metai. Deja, prasideda problema su slaugytojomis – vidutinis jų amžius didėja. Reikia kažkaip slaugytojas pritraukti.

Ligoninėje įdarbinome būrį rezidentų. Mes labai džiaugiamės, nes rezidentai įneša iniciatyvos, jaunumo, seniams neleidžia apsnūsti. Palaikome ryšius su Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos ligoninėmis, rengiame stažuotes į jas. Kvalifikacijai kelti čia sudarytos visos sąlygos.

Yra medikų, kurie iš mūsų išvyko dirbti ir į Vokietiją, ir į JAV. Manau, jauni specialistai, prieš norėdami dirbti užsienyje, turėtų pamąstyti: geras specialistas, rajoninėje ligoninėje dirbdamas už etatą, gali uždirbti iki 4000 Lt.

Pas mus atlyginimų sistema lanksti – apie atlyginimą sprendžiame pagal tai, kiek gydytoją mėgsta pacientai. Jeigu gydytojas mėgstamas, pas jį eina pacientai, kodėl neduoti užsidirbti?

– Tai kiek galima užsidirbti?

– Vyriausiojo gydytojo atlyginimas įeina į dešimtuką. Yra gydytojų, kurie daug dirba, kurie populiarūs – jie uždirba tikrai daugiau kaip aš.

– Ar pas jus galima uždirbti ir 10 tūkst.?

– Buvo tokių periodų, tačiau dėl krizės kai ką peržiūrėjome.

Dažniausiai visi pirmiausia reikalauja atlyginimo. O aš sakau – parodykite, ką mokate, kiek jūs populiarus, kaip dirbsite, kiek iniciatyvus būsite. Labai bijau darbuotojų, kurie įsivaizduoja, kad baigė universitetą ir tai yra aukščiausias pasiekimas.

Jauniems specialistams norėčiau palinkėti: prieš kaktomuša bėgdami į Vakarus, kurie žavi savo atlyginimais, atsiminkite, kad ten ir pragyvenimas daugiau kainuoja.

– Atsiranda siūlymų įpareigoti jaunus specialistus atidirbti už Lietuvoje įgytą išsilavinimą. Ką manote apie tokią idėją?

– Aš už. Jeigu žmogus stoja į Lietuvos universitetą, gauna išsilavinimą ir paskui tiesmukiškai sako, kad Europos Sąjunga sudaro sąlygas įsidarbinti kitur... Norvegai specialistai man sakė – mums neapsimoka ruošti specialistų – jų prisiviliojame iš Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos. Netgi iš Švedijos. Taip norvegai neleidžia pinigų mokslui.

– Tačiau ne tik medikai, bet ir kiti jauni specialistai nenori važiuoti į provinciją. Ar čia „sostinės sindromas“?

– Aš juos suprantu. Tačiau galiu pasakyti, kad pas mus dirbantys iniciatyvūs gydytojai ir maratoną Vilniuje bėga, ir visuose kultūriniuose renginiuose apsilanko, nes internetu užsisakyti pinigus nėra didelė problema.

JAV pusantros valandos važiuoti 160 km į darbą yra normalu. Lietuvoje tokių atstumų nėra ir darbas rajone, manyčiau, nemažas žingsnelis į priekį kiekvienam. Tie, kurie padirbo pas mus, džiaugiasi gavę tokių patirčių, kurių negautų universitetinėje ligoninėje.

Gal studentams universitete sako, kad rajono ligoninė – diskvalifikacija?

Kartą į darbą nepriėmėme Danijoje dirbusio chirurgo. Jis Danijoje dirbo 7 metus, atsiuntė CV. Mes pasakėme, kad jo paslaugų nereikia – jis per savo darbo metus padarė tik kelias hernioplastikas (išvaržos operacija – DELFI) ir apendektomijas (apendikso pašalinimo operacijas – DELFI). Visa kita – smulkiosios operacijos. Kodėl aš jį turėčiau priimti? Jis jokio prioriteto neturi. Jeigu jis ten, turėdamas geras sąlygas, nieko nepasiekė, kodėl jį turėčiau įdarbinti?

– Beje, kaip žmonės reaguoja į Jūsų pavardę?

– Nuo studijų metų turiu problemų su pavarde. Pamenu, profesorė universitete klausė, ar aš įstojęs į universitetą pavardę pasikeičiau, ar dar iki tol tokią turėjau. Kurioziškiausias atvejis 1993 m. buvo vienoje Vokietijos ligoninėje. Ten mane supažindino su „Doktor Leber“ (lietuviškai – daktaras Kepenys). Aš atsakiau, kad mano pavardė – Doktor Gesundheit (daktaras Sveikata). Man atsakė, kad pas juos dar yra daktaras Tod (Mirtis), tačiau, nepaisant to, jam labai gerai sekasi.