Kaip DELFI sakė Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos direktorė prof. Alina Pūrienė, būtent burnos vėžys dėl greitos kraujotakos sparčiai plinta ir išsisėja.
„Blogiausia, jog užleistos burnos vėžio stadijos gydomos šalinant dalį veido, dalį liežuvio, pažeistą žandikaulio dalį. Žmogus iškrenta iš socialinio gyvenimo, o rekonstrukcija labai sudėtinga, itin brangi“, – pabrėžė prof. A. Pūrienė.
Per metus Lietuvoje per 300 žmonių suserga burnos vėžiu. „Tai šešta pagal dažnumą onkologinė liga, tačiau liūdniausia, kad jos išeitys blogos, nes per 60 proc. burnos vėžio nustatoma vėlyvosiose stadijose. Pirmos – rečiausiai“, – apgailestavo A. Pūrienė, vasario pabaigoje organizuojanti pirmą Lietuvoje burnos vėžio prevencijos savaitę, per kurią penkiose didžiausiose Lietuvos klinikose pacientai be siuntimų, nemokamai bus tikrinami, ar neserga šios lokalizacijos vėžiu.
Savaitėmis gydo tepaliukais
Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos burnos chirurgė Aušra Šaikuvienė turėjo priekaištų ne tik pacientams, kurie nesirūpina savimi, bet ir gydytojams, „kurie savaitėmis gydo tepaliukais, nors tai neduoda jokio efekto“.
Pasak chirurgės, jų kabinetas Žalgirio klinikoje būna pirmasis, kuriame ši sunki liga diagnozuojama, burnos chirurgai atlieka tyrimus.
„Jei pasitvirtina diagnozė, ištinka šokas ir žmogų, ir visą jo šeimą. Apvirsta gyvenimas aukštyn kojomis, todėl rajonų sveikatos priežiūros centrų darbuotojams patarčiau nerizikuoti gydyti paciento, jeigu nesiseka. Tokiu atveju žmogui geriau išrašyti siuntimą į aukštesnio lygio įstaigą“, – pakartojo daktarė A. Šaikuvienė.
Jei negyja 2-3 savaites, verta susirūpinti
Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos Burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovas doc. Linas Zaleckas patarė kreiptis ir tirtis, jei burnoje opelė negyja ilgiau kaip dvi ar tris savaites, nes tai gali būti vienas pirmųjų burnos vėžio požymių.
Viena grupė chirurgų šalina pažeistą vietą, kita paraleliai iš kojos, klubo ar rankos ima audinius persodinti. „Mikrochirurgai prijungia kraujagysles, atkuriamas kaulo kontūras, – pasakojo doc. L. Zaleckas. – Pačiam pacientui ir medikams labai sudėtinga ir pooperacinė priežiūra, neretai kvėpavimui išvedamas vamzdelis, vadinamoji trachiostoma. Bent jau vieną savaitę po mikrochirurginių operacijų negali žinoti, ar neteks operuoti pakartotinai, dėl galimai užsikimšusių kraujagyslių“.
Jeigu žmogus išgyvena, ar labai matyti, kad jam buvo burnos vėžys? Doc. L. Zalecko žodžiais, priklauso nuo to, kas daryta. Jei, pvz., liežuvio vėžys diagnozuojamas pirmoje stadijoje, kai kada net nereikia operacinio gydymo, užtenka švitinimo ar šaldymo, o jei daroma operacija, šalinama tik dalis liežuvio ir žmogui sugijus po mėnesio ar dviejų pacientas gali grįžti į visuomenę be papildomų rekonstrukcinių operacijų. Išoriškai žiūrint, jo liežuvis gali šiek tiek skirtis nuo sveiko, tačiau įtakos kalbai tai neturės.
„Jeigu tenka šalinti pusę liežuvio, kalba, be abejo sutrinka. Atkuriamosios operacijos galimos, tačiau Lietuvoje yra pavienės“, – pripažino veido ir žandikaulių chirurgas.
Labiausiai matomos – lūpų karcinomos
Pasak doc. L. Zalecko, bene labiausiai matomos – lūpų karcinomos. Tačiau kartas nuo karto atvyksta pacientų ir su labai užleistomis lūpų vėžio stadijomis. Jiems tenka šalinti didesnę dalį lūpų, tad rekonstrukcinės operacijos tokiais atvejais – neišvengiamos, nors identiškų lūpų atkurti tokiais atvejais neįmanoma.
„Jeigu lūpų vėžys diagnozuojamas pirmoje-antroje stadijoje, išoriškai ryškių deformacijų neturėtų likti. Todėl stengiamės atkreipti žmonių dėmesį į burnos vėžį – kuo ankstesnė diagnostika, tuo daugiau šansų, kad pacientas išgis ir galės gyventi visavertį gyvenimą“, – pabrėžė daktaras.
Sudėtingais atvejais, kai liga pažengusi, šalinama žandikaulio dalis, tad sutrinka ir kramtymo, maisto rijimo, kalbos funkcija.
„Žandikaulis palaiko veido raumenų karkasą, turi įtakos netgi kvėpavimui, seilių rijimui, – vardijo chirurgas. – Tačiau ir po sunkiausių operacijų pacientai kažkaip adaptuojasi.
Vis dėlto, kai į daktarus kreipiamasi labai pavėluotai, tenka pripažinti, jog pašalinus vėžio pažeistus audinius pacientas nebegalėtų gyventi, tad apsiribojama paliatyviomis operacijomis. Doc. L. Zalecko žodžiais, jos kuriam laikui palengvina ligonio gyvenimą, tačiau apie visišką išgydymą nebūna nė kalbos.
Mobilizuojasi porai savaičių – stengsis priimti visus
Dabar Lietuvoje yra tokia tvarka, kad jei žmogui problema, jis kreipiasi ten, kur prirašytas, į savo odontologą. „Jei odontologui kyla įtarimų, jis pacientą gali siųsti konsultuotis į didžiąsias ligonines, o jei mums kažkas neaišku, rašome siuntimą į Nacionalinį vėžio institutą. Taigi, kelias labai ilgas, nes ir rajonuose užsiregistruoti pas odontologą – problema, reikia laukti dvi ar keturias savaites, o jei suserga daktaras ir ilgiau. Gavus siuntimą dar tenka laukti eilėje pas mus – vėl kelias savaites, todėl laikas iki paciento apžiūros labai išsitęsia. Mūsų noras, kad per burnos vėžio prevencijos savaitę pacientai, kuriems neramu, ateitų pasitikrinti“, – pabrėžė akcijos iniciatorė prof. A. Pūrienė.
Ligonių kasos nesutiko apmokėti už prevencines patikras
Profesorė apgailestavo, jog Ligonių kasos nesutiko apmokėti paslaugų, kurios pacientams bus suteiktos be eilės ir siuntimų: „Tačiau mes visus ir be siuntimų priimsim. Iniciatyvą parėmę klinikos taip pat sutiko labdara priimti ir konsultuoti pacientus. Visiems gydytojams tariu ačiū, už tai, kad sutiks priimti žmones, kuriems neramu dėl burnos vėžio, kad jie būtų priimti kuo greičiau ir brangaus laiko negaištų eilėse“.
Kaip DELFI patikino Vilniaus Žalgirio ligoninės poliklinikos vedėja, Burnos vėžio prevencijos savaitei pasiruošusi ir laboratorija, kuri, jei prireiks, čia pat atliks tyrimus.
„Atėjusiems pacientams duosime užpildyti anketą ir atsakyti į klausimą, kodėl jie kreipėsi. Norime išsiaiškinti rizikos veiksnius, kurie turi įtakos burnos vėžiui“, – sakė prof. A. Pūrienė.
Išvardijo, ko vengti
Pirma ir viena didžiausių rizikų – rūkymas. Kaip pabrėžė profesorė, burnos gleivinė labai jautri tabako dirginimui, taigi tiek rūkomasis tabakas, tiek kramtomasis tabakas ją veikia neigiamai.
Įtakos burnos vėžio atsiradimui taip pat turi alkoholis, ultravioletinis spinduliavimas. „Važiuodami į šiltus kraštus, tepamės apsauginiais kremais nuo saulės, tačiau kas tepasi lūpas? Taigi, turime lūpų vėžį, kurio pradines stadijas sunku ir atpažinti, nes nedaug skiriasi nuo lūpų, jų kampų įtrūkimų ar tiesiog neprižiūrėtų, nukandžiotų lūpų, kai susidaro sausos plėvelės. Lūpų priežiūra taip pat labai svarbi“, – pabrėžė Žalgirio klinikos vadovė.
Prof. A. Pūrienė supranta, jog odontologai turi nepaprastai daug darbo gydyti kariesą, periodonto ligas, todėl taip pat ne visada atkreipia dėmesį į burnos vėžį, nors turi jį žinoti, atpažinti.
„Kai tik pradėjau savo praktiką, buvo, manau, gera tvarka, kai odontologui reikėdavo savo parašu patvirtinti ne tik tai, kad burna sanuota (sugydyta), bet ir kad onkologiškai patikrinta. Tai labai įpareigodavo jausti atsakomybę, ar patikrinai viską. O kad patikrintum viską, reikia apžiūrėti visas burnos gleivines ir paliežuvį. Tačiau ar jums odontologas kada nors liepė pakelti liežuvį, kad pažiūrėtų?“ – klausė profesorė.
DELFI skaitytojus ji ragino nebijoti paprašyti odontologo, į kurį kreipiamės, apžiūrėti ne tik dantis, dantenas, bet ir visas gleivines, kad liktume ramūs, jog tikrai neturime burnos vėžio.
Sunkiau pamatyti vėžį, besiformuojantį žandikaulyje. Tam reikalinga rentgeno nuotrauka.
„Prieš kurį laiką Lietuvoje kaip tik ir rinkomės kelią, ar daryti atskiras dantų rentgeno nuotraukas, kaip yra kai kuriose šalyse, ar panoraminę. Mažos ir atskiros visų dantų nuotraukytės – tikslesnės, geriau matyti visų dantų būklė. Tačiau Lietuvoje nutarta pirmenybę teikti panoraminėms visų dantų nuotraukoms. Jos – mažiau tikslios, tačiau gydytojas gali įvertinti ir sąnarius, kaulų būklę, pamatyti, ar kauluose nesiformuoja vėžys“, – sakė Vilniaus universiteto Žalgirio klinikos vadovė.
