Šia tema kalbėjomės su Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektorius vadovu, prof. Mariumi Žemaičiu.
Gydymo galimybės būtų daug geresnės
Kaip pasakojo gydytojas pulmonologas prof. Marius Žemaitis, nepaisant visų šiuolaikinių diagnostikos metodų plaučių vėžys išlieka aktualia problema, nes liga nustatoma dažniausiai jau pažengusiose stadijose, o išgyvenamumo prognozės yra prastos. Tad nuspręsta, kad reikia imtis kitokių metodų, jog šią ligą būtų kaip įmanoma greičiau sustabdyti.
„Jau žinome kitų gerų pavyzdžių, kai dėl kitos lokalizacijos vėžio yra atliekamos prevencinės patikros, dar neturint jokių simptomų. Dar praeitame šimtmetyje buvo atlikti labai dideli tyrimai, kai buvo tirti keliasdešimt tūkstančių žmonių, turinčių riziką susirgti plaučių vėžiu.
Tuo metu buvo bandoma tirti pacientus su citologiniais tyrimais, atliekamos rentgeno nuotraukos. Tačiau tokie tyrimai nesumažino mirštamumo nuo plaučių vėžio populiacijoje ir neįsitvirtino kaip plaučių vėžio patikros programos“, – pasakojo profesorius.
Tačiau viskas pasikeitė prieš maždaug 10 metų, kai pirmiausia JAV, o vėliau ir Europos Sąjungoje padaryti keli didelės apimties tyrimai, kurie parodė, kad didelės rizikos asmenims mažomis dozėmis atlikta krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija reikšmingai sumažina mirštamumą nuo plaučių vėžio.
Nuo to laiko Europos Sąjunga šalims narėms pradėjo rekomenduoti ankstyvosios diagnostikos plaučių vėžio prevencinę patikros programą. Tokia programa jau kurį laiką veikia Čekijoje, Kroatijoje, Lenkijoje. O rezultatai – labai geri, nes leidžia plaučių vėžį nustatyti anksčiau ir pagydyti geriau.
Papasakojo, kaip atrodytų ši programa
Pasak gydytojo, pernai metais ir Lietuvoje buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo sudaryti tokią programą mūsų šaliai.
„Tokia programa turėtų būti skirta didelės rizikos asmenims, kurie neturi jokių simptomų. Pagal atliktus tyrimus, rizikos veiksniai yra vyresnis amžius ir rūkymas, įvykęs tiek anksčiau, tiek dabar. Lietuvoje tokia programa dar kuriama, galutinių jos gairių neturime. Tačiau vienareikšmiškai bus įtraukti šeimos gydytojai, jie turės pakviesti pacientus.
Tuo metu gydytojai radiologai atliks kompiuterinės tomografijos tyrimus. O dalis pacientų, kuriems bus rasti pakitimai, keliaus pas gydytojus specialistus, pulmonologus, jie galutinai patikslins diagnozę“, – sakė prof. M. Žemaitis.
Visgi plaučių vėžys gali atsirasti ne tik rūkantiems – kai kuriems ši liga išsivysto net tada, jei cigaretės žmogus per visą gyvenimą nė neprilietė. Pasak gydytojo, nors prevencijos programos dažniausiai orientuotos į vyresnius ir rūkančius žmones, pagal paskutinius mokslinius tyrimus, dažnai plaučių vėžys gali išsivystyti nerūkančioms moterims. Mat įtaką ligos atsiradimui daro ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, paveldėjimas, aplinkoje esančios kenksmingos medžiagos.
„Dabar pasaulyje aktyviai diskutuojama, kad reikia ieškoti ir kitų rizikos veiksnių, ne tik rūkymo, pagal kuriuos galėtume pacientus įtraukti į programą. Galbūt Lietuvoje bus atsižvelgta ir į tuos asmenis, kurie nerūko“, – kalbėjo profesorius.
Jei plaučių vėžys nustatomas ankstyvose stadijose ir jį galima anksti išoperuoti, didelė tikimybė, kad liga bus išgydyta. Tuo metu, jei vėžys metastazavęs, nors irgi gali būti išgydytas, bet tai padaryti jau sunkiau. Dėl šios priežasties prevencijos programa skirta ligą atrasti kuo anksčiau.
Kaip pastebi gydytojas pulmonologas, simptomai, atsiradę dėl plaučių vėžio, nėra būdingi tik šiai ligai.
„Turime daugybę ligų, pavyzdžiui, bronchitą, astmą, kurių simptomai yra tokie pat kaip plaučių vėžio. Labai dažnai, jei žmogus rūko, vien nuo to plaučiuose vyksta lėtinis uždegimas, todėl žmogus kosėja, skrepliuojasi, dūsta. Jiems labai sunku suprasti, kada jau vystosi vėžys.
Tikriausiai vienintelis simptomas, priverčiantis pacientus sunerimti labai greitai, tai kosėjimas krauju. Tačiau į pradinius simptomus mažai kas atkreipia dėmesį“, – sakė pašnekovas.
Tad jei žmogus rūkė anksčiau ar vis teberūko, dirba su kenksmingomis medžiagomis, šeimoje buvo plaučių vėžio atvejų, ir atsiranda bet kokie kvėpavimo takų simptomai, reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
Programa būtų skirta 50–70 metų žmonėms
Kas šiuo metu jau žinoma apie plaučių patikros prevencinę programą, taip pat paklausėme ir Sveikatos apsaugos ministerijos.
Pasak ministerijos atstovo Julijano Gališanskio, kol kas projektas dar bus teikiamas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, tad gali būti visokių pakeitimų.
„Preliminariai planuojame, kad Broncho ir plaučio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa galėtų prasidėti kitąmet ir galėtų būti skirta 50–70 metų gyventojams. Programos dalyviams būtų atliekamas krūtinės ląstos mažų dozių kompiuterinės tomografijos tyrimas.
Programos organizavimas bus reglamentuotas sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuris šiuo metu yra rengiamas ir, kaip minėjau, bus pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei“, – atsakyme rašė J. Gališanskis.
