Teismas išteisino mediką dėl neatsargaus pacientės M. Č. gyvybės atėmimo kaip nepadariusį šios veikos. Dėl kitų trijų kaltinimų – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų suklastojimo, draudžiamų biomedicininių tyrimų su žmogumi atlikimo teismas bylą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
R. Pakšys buvo kaltinamas tuo, kad į klinikinį tyrimą įtraukė panevėžietę M. Č. ir su ja bandė tiriamą preparatą žinodamas, kad moteris neatitinka traukiamo į klinikinį tyrimą asmens kriterijų, nes sirgo, o vėlesnių vizitų metu, turėdamas galimybę išsamiai ištirti ir įvertinti jos sveikatos būklę, to nepadarė, tinkamai ir laiku neįvertino tiriamo vaistinio preparato žalingo poveikio M. Č. sveikatai, dėl kurio moteris mirė.
Išteisindamas R. Pakšį dėl M. Č. mirties, teismas pažymėjo, kad yra neįrodyta, jog medikas jau pirmojo M. Č. vizito metu žinojo jos sveikatos būklę, dėl kurios moteris negalėjo būti traukiama į klinikinį tyrimą. Pasak teismo, M. Č. diagnozė galutinai paaiškėjo tik patologinio anatominio tyrimo metu, o pirmieji duomenys apie galimą tokią diagnozę buvo gauti apskritai tik kitų tyrimų, kurių naudojimas R. Pakšio atliekamo klinikinio tyrimo dalyviams pagal protokolą nebuvo numatytas, metu.
Todėl, teismo įsitikinimu, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad gydytojas kaltas dėl M. Č. mirties.
Nuosprendyje teismas taip pat konstatavo, kad kitomis R. Pakšiui inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis – piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir draudžiamų biomedicininių tyrimų su žmogumi atlikimu jis apkaltintas pagrįstai, mediko kaltė padarius šiuos nusikaltimus visiškai įrodyta, tačiau pažymėjo, jog baudžiamoji atsakomybė dėl šių veikų R. Pakšiui negali būti taikoma dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino.
Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų Lietuvos apeliaciniam teismui.
