Kaip sako Farmacijos įstatymo pataisų iniciatorius R. Karbauskis, jau dabar kai kuriose ligoninėse ir poliklinikose pardavinėjami vaistai pacientams, kurie naudojasi stacionarinėmis paslaugomis. Farmacijos įstatymo pataisos vaistais prekiauti leistų ir plačiau, o tai, pasak Seimo nario, sudarytų tarp vaistinių didesnę konkurenciją, tokiu atveju vaistai turėtų atpigti. Taip pat pataisų iniciatorius pabrėžia, kad žmonėms vaistus tokiu atveju būtų paprasčiau įsigyti.
„Pagrindinė nauda būtų ta, kad tai būtų papildomas konkurentas rinkoje, o kuo didesnė konkurencija, tuo savaime kainos mažesnės. Lygiai tas pats būtų kalbant ir apie maisto produktus – konkurencija didėtų, maisto kainos mažėtų. Mes galime veikti kokiais nors būdais situaciją vaistinėse, vaistų rinkoje, bet, gaila, dėl maisto, neturime tokių instrumentų, tai darome tai, ką mes galime ir esame pažadėję, – DELFI sakė R. Karbauskis.
– Tai nebūtų atskira valstybinė įmonė su filialais, tai yra tinklas ligoninių, poliklinikų ir gydymo įstaigų, kurios gali, jeigu nori, turėti savo vaistines, kurios galėtų prekiauti plačiai visuomenei. Ne tik kaip dabar yra – kai kurios ligoninės ir poliklinikos turi vaistines, bet vaistais jos prekiauja tik stacionaro ligoniams.“
Vaistininkai prieštarauja
Šis siūlymas papiktino vaistininkus.
„Šis siūlymas negali paaiškinti jokio kito tikslo, kaip tik norą įvesti valstybines-valdiškas vaistines. Juk visų be išimties vaistų kainas reguliuoja ta pati valstybė, tad kodėl ji nori dar ir pati užsiimti vaistų pardavimu? – sakė Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
– Nuo pat pradžių, kuomet buvo ruošiamas Sveikatos apsaugos ministerijoje Farmacijos įstatymo projektas, sakėme, kad juo yra kuriamas valdiškų vaistinių tinklas. Tąkart mums buvo sakoma, kad tai daroma tam, kad ligoninės vaistinė galėtų aprūpinti ligoninėje besigydančius pacientus. Dabar matome, kad tikslas toks ir buvo – kurti valdiškų vaistinių tinklą, kuris naudosis, lyginant su paprastomis vaistinėmis, išskirtinėmis sąlygomis. Ligoninės vaistinėms nereikės mokėti už patalpų nuomą, tą padarys už jas visi mokesčių mokėtojai savo lėšomis, ligoninės vaistinių personalas, taip pat bus tas pats ligoninės personalas, vadinasi ir jį taip pat išlaikysime visi mes.
Jei būtų deklaruojama, kad valdiškos vaistinės veiks rinkos sąlygomis, tuomet turėtų būti pateikiami skaičiavimai ir duomenys, kiek papildomai tai kainuos mokesčių mokėtojams, įvertinat farmacijos specialistų darbą, patalpų nuomą ir t.t. Ar valstybė neturėdama galimybės kelti gydytojų ir slaugių atlyginimus yra pajėgi kurti vaistininkams darbo vietas?”
R. Karbauskis atsakė, kad darbo vietas steigtų ne valstybė, o ligoninės arba poliklinikos, jei jų vadovybė nuspręstų, kad joms būtų naudinga sava vaistinė.
„Tos darbo vietos būtų steigiamos ir kiekvienos įstaigos vadovas turėtų priiminėti sprendimą – reikia ar nereikia vaistinės. Bus tokių įstaigų, gal kaip ir dabar, kurios yra privačios, ir nematys reikalo tokią veiklą vykdyti. Bet daugumą, matyt, tai motyvuos, nes tai tikrai labai patogu. Taip pat bet kokiu atveju, uždarbis galėtų padėti tai gydymo įstaigai tvarkytis kitas problemas ir klausimus, – sakė R. Karbauskis. – Matyt, tai bus kiekvienos įstaigos klausimas, iš kur jie vilios vaistininkus. Didesniuose miestuose, matyt, problemų nėra su farmacininkų pasiūla, galbūt mažesniuose miesteliuose gali būti, bet žmonės kiekvienais metais baigia mokslus, jie gauna diplomus. Čia nematyčiau, kad būtų problema.“
Vaistininkai sako, kad šis projektas absoliučiai yra neteisingas.
„Valstybės pareiga yra garantuoti viešąsias paslaugas žmonėms. Valstybės veikla savo esme negali būti pelno siekianti, o yra skirta tam, kad būtų tenkinami viešieji visuomenės interesai, – sakė K. Nemaniūtė-Gagė. – Tad tik tokias visuomenei reikalingas paslaugas, kurių verslas neteikia, arba jos ekonominiu požiūriu yra neefektyvios, bet būtinos visuomenei, valstybė privalo užtikrinti.”
„Vaistininkai piktinasi visais mūsų sprendimais tam, kad sumažėtų vaistų kainos. Tikrai nelaukiau, kad dabartiniai vaistinių tinklai pasakytų: kaip gerai, mes labai džiaugiamės“, – sakė R. Karbauskis.
Valstybė dalyvaus versle?
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojo Jūratė Šovienė DELFI sakė, kad dar praėjusiais metais buvo išnagrinėtas Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Farmacijos įstatymo pataisos ir taryba paskelbė nepritarianti iniciatyvai steigti valstybinį vaistinių tinklą.
„Atkreipėme dėmesį, kad įstatymo projekto rengėjai siūlo kraštutines priemones – valstybės dalyvavimą versle, tačiau nevertina pasekmių rinkai, nepateikia skaičiavimų, kiek tokių priemonių įgyvendinimas gali kainuoti ir kokią naudą atneš. Projekto rengėjai neįvertino, kad dėl valstybės pasiryžimo aktyviai dalyvauti prekybos vaistiniais preparatais veikloje atsiranda įvairios teisinės ir ekonominės rizikos: interesų konfliktas, neskaidrumas, korupcija, neefektyvumas, neteisėta valstybės pagalba bei investavimo regione nepatrauklumas, kai privatus verslas dėl galimos diskriminacijos valstybės valdomos įmonės naudai gali nuspręsti nebeinvestuoti, – sakė J. Šovienė.
– Valstybė galėtų imtis iniciatyvos teikti visuomenei reikalingas paslaugas tik turėdama pakankamai patikimų duomenų apie tai, kad tam tikros paslaugos yra neišvengiamai būtinos visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti, ir kad jų teikimo negali užtikrinti veiksminga privačių ūkio subjektų konkurencija ar jų neteikia privatūs ūkio subjektai.“
Pasak specialistės, akivaizdu, kad mažmeninės prekybos vaistais rinkoje reguliavimas yra svarbi priemonė siekiant apsaugoti pacientų interesus, tačiau, net ir šiuo atveju už farmacijos politiką atsakingos valstybės institucijos pirmiausia turėtų išanalizuoti esamas įėjimo į Lietuvos farmacijos rinką bei veikimo joje kliūtis bei jų proporcingumą siekiamiems tikslams.
„Pavyzdžiui, įvertinti, kokios šiuo metu yra galimybės steigtis ir veikti rinkoje naujiems ūkio subjektams, smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, ar gali pacientai reikiamą receptinį vaistą nusipirkti elektroniniu būdu, o mažmeninės prekybos įmonės – įsigyti vaistus kaimyninių šalių rinkose, ar proporcinga siekiamiems tikslams prekybos vaistais tvarka, taip pat peržiūrėti reikalavimus vaisto, kuris jau registruotas bent vienoje ES šalyje, registracijai, – komentavo Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja.
– Taigi, paraginome Farmacijos įstatymo projekto rengėjus ieškoti kitų alternatyvų veiksmingai konkurencijai farmacijos sektoriuje užtikrinti. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad kompensuojamųjų vaistų bazines kainas ir kompensavimo lygį lemia valstybės nustatytas reguliavimas, receptinių nekompensuojamųjų didmeniniai ir mažmeniniai antkainiai taip pat yra reguliuojami valstybės. Valstybės reguliavimo įtaka vaisto kainai yra itin reikšminga. Taigi, nuo esminių reguliavimo pakeitimų ir reikėtų pradėti.“
Kaip pasakojo J. Šovienė, išvadų, kad reguliavimas riboja konkurenciją ir yra naudingas rinkos senbuviams, Konkurencijos taryba priėjo po dviejų rinkos tyrimų: vaistų lygiagretaus importo 2013 m. ir kompensuojamųjų vaistų sektoriaus – 2016 m. Tikėtina, kad būtent dėl ydingo reguliavimo pacientai negauna konkurencijos kuriamos naudos, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos nėra naudojamos efektyviai.
„Tenka apgailestauti, kad į Konkurencijos tarybos išvadas nėra atsižvelgiama. Tenka apgailestauti ir dėl to, kad valstybės institucijos pamiršta, kad pagrindinė jų pareiga yra kurti žaidimo rinkoje taisykles ir prižiūrėti, kaip jų laikomasi, o ne pačioms tiesiogiai ar per savo įsteigtus subjektus dalyvauti rinkoje ir taip neva „didinti“ konkurenciją joje“, – komentavo specialistė.
Jei Seimas pritars, R. Karbauskio siūlomos pataisos įsigalios 2019 m. sausio 1 d.
