Šiuo atveju laimę mokslininkai apibūdina kaip harmonijos su aplinka, teigiamų kovos su išgyvenimais strategijų, dalyvavimo socialiniame gyvenime bei teigiamo savęs vertinimo derinį.
Kad prieitų šias išvadas, Naujosios Zelandijos mokslininkai 32 metus stebėjo 804 žmones, dalyvavusius Tarpdisciplininiame sveikatos ir vystymosi tyrime.
Jie fiksavo tiriamųjų šeimos sudėtį vaikystėje, jų bendravimą su bendraamžiais bei šeimos nariais, kalbos raidą, socialinį aktyvumą paauglystėje, pasiekimus mokykloje ir gerovę suaugus.
Tyrimo rezultatai po 32 metų parodė, kad teigiama socialinė patirtis vaikystėje ir paauglystėje tiesiogiai susijusi su gerove suaugus. Tai rodo, kokią didelę reikšmę socialiniai įgūdžiai turi žmogaus laimei vėlesniame gyvenime.
Tas pats tyrimas pademonstravo, kad ankstyva kalbos raida ir geri pažymiai mokykloje didesnės įtakos jau suaugusio žmogaus laimei neturėjo.
Remdamiesi šiais rezultatais, Dykino universiteto mokslininkai teigia, kad tėvai daugiau dėmesio turėtų skirti ne tik savo vaiko mokslams, bet ir jo socialiniams įgūdžiams bei santykiams su aplinkiniais.
