„Absoliučioje daugumoje atvejų – taip, nes ji katalizavo įvairiausius pokyčius“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Veryga, klausiamas, ar dėl susiklosčiusių situacijų ligoninėse yra kalta sveikatos reforma.
„Gali atrodyti, kad situacijos (gydymo įstaigose – ELTA) yra be galo skirtingos, bet katalizatorius turi tam tikrą bendrą vardiklį. Ir kai sakoma, kad tai susiję su politiniais pasikeitimais savivaldybėse, kad yra kažkokie asmeniškumai, politiškumai – aš tik noriu priminti, kad savivaldybėse rinkimai vykdavo visada. Ar prisimenate kažką panašaus, kad anksčiau po rinkimų tokia apimtimi bėgioja medikai, taip byrėjusi sveikatos sistema? Aš tikrai neatsimenu“, – kritikos A. Dulkio argumentams negailėjo Seimo narys.
Analizuodamas Zarasų ligoninės atvejį, Seimo narys patikino, kad problemos gydymo įstaigose kilo dėl nacionalinės politikos pokyčių – priėmus sprendimus sujungti miesto ligoninę ir polikliniką.
„Tai nacionalinės politikos pasekmė, nes savivaldybė, norėdama gauti pinigų – tai buvo pagrindinis motyvas, kodėl toks sprendimas buvo priimtas – priėjo sprendimą dėl jungimo, kas vėliau išprovokavo visą bangą įvairiausių problemų: ir vadovų išėjimą, kartu darbuotojų išėjimą“, – tvirtino politikas.
A. Verygos teigimu, pastarieji atvejai Raseiniuose ir Zarasuose nėra pirmieji, kai dėl sveikatos reformos pokyčių eilės medikų nusprendžia palikti darbą – politikas priminė Šiaulių ir Klaipėdos ligoninių istorijas. Tokios tendencijos buvusį sveikatos ministrą neramina.
„Tai tampa tokia jau tiesiog tendencija, kurioje ministras nemato savo vaidmens ir sako, kad čia yra asmeniškumai“, – aiškino LVŽS narys.
„Sistema yra destabilizuojama, o ministras pasigiria, kad užsuko gerus pokyčius“, – ironizavo A. Veryga, pažymėdamas, kad „užuot raminęs aistras“, A. Dulkys toliau eskaluoja situaciją.
„Aš tai vertinu tiesiog kaip neadekvatumą ir situacijos nevaldymą“, – apibendrino jis.
Galiausiai, jeigu tokių atvejų kaip Raseiniuose ar Zarasuose daugės, A. Veryga nerimauja, kad vis daugiau gydytojų pereis dirbti į privatų sektorių.
„Nenoriu būti blogu pranašu, bet manau, kad šios įstaigos yra tik pradžia to, kas bus. Mano supratimu, tai yra medicinos stūmimas į privatų sektorių taip, kaip yra atsitikę su farmacija ir odontologija. Dabar kažkas panašaus gali įvykti ir su medicina“, – apgailestavo parlamentaras.
Kaip skelbta anksčiau, liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 gydytojų, kurie nesutiko su savivaldybės įgyvendintu ligoninės reorganizavimu. Pasak medikų, vietos valdžia neatsakė į gydytojų keltus klausimus dėl tolimesnės ligoninės veiklos ir neatliepė jų prašymų. Dėl gydytojų trūkumo Zarasuose sustabdyta kelių ligoninės skyrių veikla.
Problemos dėl darbą paliekančių medikų kilo ir Raseiniuose – miesto ligoninę dėl naujo įstaigos vadovo konkurso ketina palikti 7 darbuotojai. Gydytojai prašė mero konkursą organizuoti skaidriai, tačiau, jų teigimu, išgirsti nebuvo. Dėl išeinančių medikų Raseinių ligoninės vidaus ligų skyriuje pradėtas riboti planinis pacientų priėmimas.
Šią savaitę panašius skundus sveikatos apsaugos ministrui išreiškė ir Raseinių poliklinikos medikai, prašydami stabdyti, pasak gydytojų, neskaidrų konkursą dėl įstaigos vadovo posto.
Kelios dešimtys medikų paliko ir Vilniaus Centro polikliniką. Pranešta, kad iš darbo pasitraukė 40 darbuotojų – ne tik poliklinikos skyrių vadovai, bet ir beveik visa administracija, ūkio darbuotojai, atsistatydino gydymo taryba, o galiausiai Vilniaus meras atleido ir patį poliklinikos vadovą Zdislavą Skvarciany. Kaip nurodė Vilniaus savivaldybė, poliklinikos vadovas atleistas dėl sveikatos sistemos autoriteto žeminimo.
