Taip apie lemtingą rytą pasakojo 72-ejų Vilniaus rajono Didžialaukio kaimo gyventojas, kuriam Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo atliktas pirmas Lietuvoje plyšusios gigantinės vidinės klubinės arterijos aneurizmos stentavimas.
Vyras gyveno vienas, tad paprašė netoliese gyvenančio sūnėno iškviesti greitąją. Paklaustas, kaip jaučiasi išrašomas iš ligoninės, atsakė tikįs, kad po reabilitacijos jausis tvirčiau, sumažės kol kas dar varginantis kojos ir rankos skausmas.
Labiausiai garbaus amžiaus pacientą neramina tai, kad namuose jo niekas nelaukia, vienam teks rūpintis buitimi: ir vandens iš šulinio parsinešti, ir malkų prisiskaldyti. Šiemet sako ir daržo nebesodinsiąs, atidavė žemę sūnėnui.
„Bet aš pratęs prie vienatvės, prieš kokius aštuonetą metų palaidojau brolį. Dar du broliukai ir sesutė mirė būdami visai maži, vieno jų net nebeprisimenu“, - ašarą nubraukė iš mirties nagų išplėštas Didžialaukio gyventojas.
Doc. K. Laurikėnas: tai labai reta patologija
Kaip DELFI informavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) specialistė ryšiams su visuomene Agnė Ignatavičienė, medikai pirmą kartą Lietuvoje stentavo plyšusią gigantinę vidinės klubinės arterijos aneurizmą. Tokios operacijos kol kas nėra atlikę nei Estijos, nei Latvijos kolegos.
„Izoliuota vidinės klubinės arterijos aneurizma yra labai reta patologija, – komentavo vienas iš pacientą operavusių medikų, RVUL Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas doc. Kęstutis Laurikėnas. – Literatūros duomenimis, ji sutinkama tik 0,4 proc. visų aortos – klubinių aneurizmų atvejų“.
Pasak patyrusio kraujagyslių chirurgo, dėl aneurizmos lokalizacijos anatominių ypatumų gydymas yra labai sunkus, todėl plyšimo atvejais mirtingumas siekia iki 58 proc. Paprašytas pakomentuoti aneurizmos atsiradimo priežastis, doc. K. Laurikėnas pirmiausia pamini aterosklerozę, tačiau neatmeta ir traumų bei infekcijų įtakos. Vidinės klubinės arterijos aneurizmos plyšimo simptomai gali būti labai panašūs į urologinius – šlapinimosi problemos, skausmai, jie gali būti painiojami su radikulito skausmais, netekus daug kraujo, ligonį gali ištikti ir hemoraginis šokas.
Chirurginio gydymo principas, pasak Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjo, yra išjungti plyšusios aneurizmos kraujotaką, nes kraujavimas vyksta į mažąjį dubenį. Atviros operacijos galimybes riboja anatominiai ypatumai – aneurizma būna susidariusi mažajame dubenyje, dubens kaulų apribotoje erdvėje. Todėl labai sunku pasiekti tolimesnes vidinės klubinės arterijos šakas, iš kurių vyksta gana stiprus arterinis kraujavimas. Dėl nesustabdomo kraujavimo operacijų mirtingumas siekia apie 50 proc.
„Progresyvesnis aneurizmos gydymo metodas yra klubinės arterijos stentavimas ir aneurizmos trombavimas specialia medžiaga, – teigia doc. K. Laurikėnas. – Vidinės klubinės arterijos aneurizma trombuojasi ir 3 metų laikotarpyje išgyvena 86 proc. taip gydytų ligonių“.
Komentuodamas klinikinį RVUL atvejį, doc. K. Laurikėnas sakė, kad ligonis H. A., gim. 1944 m., dėl šlapimo susilaikymo ir 3 paras trunkančių didelių skausmų dešiniame šone šių metų gegužės 2-osios ryte greitosios medicinos pagalbos medikų buvo pristatytas į RVUL Skubiosios pagalbos skyrių. Urologo apžiūros metų rastas pulsuojantis darinys mažajame dubenyje. Kompiuterinės tomografijos metu diagnozuota grėsminga liga – plyšusi izoliuota daugiau kaip 10 cm diametro vidinės klubinės arterijos aneurizma.
„Kadangi ligonio hemodinamika dar buvo stabili, per valandą pavyko parinkti ir į ligoninę pristatyti atitinkamų išmatavimų individualų klubinės arterijos endoprotezą, – išskirtinį pacientą prisimena doc. K. Laurikėnas. – Tą pačią dieną jis sėkmingai operuotas, operacijos metu sustabdytas pražūtingas kraujavimas, galėjęs baigtis ligonio mirtimi“. Operaciją atliko kraujagyslių chirurgas doc. K. Laurikėnas ir Intervencinės radiologijos skyriaus gydytojas radiologas Andrejus Afanasjevas. Plyšusi aneurizma buvo pridengta 2 specialiais stentais ir dėl papildomo saugumo endovaskuliniu būdu į aneurizmą sušvirkšta trombogeninė medžiaga. Į klubines arterijas įvesti stentai išsaugojo dešinės kojos kraujotaką. Kontrolinėse angiogramose matyti, jog aneurizma atjungta nuo bendrosios arterinės kraujotakos ir gerai išsaugota kraujotaka į koją.
Šiuo metų ligonis jaučiasi gerai ir jau išvyko reabilitaciniam gydymui.
Daktaras A. Afanasjevas: pacientas išgelbėtas minimaliai invaziniu būdu
„Šis atvejis dar kartą pabrėžė intervencinės radiologijos privalumus, kai minimaliai invaziniu būdu ir greitai gali būti išgelbėtas pacientas, kuriam atvira operacija būtų itin nepalanki, ir ją atlikti galėtų ryžtis ypatingai drąsus kraujagyslių chirurgas, – pabrėžė RVUL gydytojas radiologas Andrejus Afanasjevas. – Džiugu, kad komandinis urologų, radiologų ir kraujagyslių chirurgų darbas, teisingas gydymo taktikos pasirinkimas bei žaibiškas priemonių užsakymas ir pristatymas į ligoninę dar kartą pademonstravo aukščiausią medicinos lygį Lietuvoje“.
Pasak A. Afanasjevo, atvejai, kai veikti reikia ypatingai greitai, intervencinės radiologijos gydytojams tapę kone kasdienybe – tai ir plyšusios įvairių organų aneurizmos, ir ūmūs išeminiai insultai, kraujavimai ir pan. Tačiau tokio tipo ir lokalizacijos aneurizmos, kokią teko operuoti gegužės 2-ąją, Baltijos šalių kolegų sutinkamos labai retai.
A. Afanasjevo duomenimis, kažką panašaus teko daryti tik Estijos kolegomis.
