aA
Įrašas medicinos kortelėje, jog turite psichikos sveikatos sutrikimų, gali apversti gyvenimą aukštyn kojomis. Kai kurių specialybių darbuotojai dėl to atskiriami nuo visuomenės: atleidžiami iš darbo, praranda teisę vairuoti, auginti vaikus.
Asociatyvi nuotr.
© Adobe Stock

Netolerantiškoji tauta

Pasak psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio, tokių asmenų pradedama šalintis tada, kai visuomenė sužino apie jų būklę. Jis pastebi, kad lietuviai dažnai pasižymi netolerantiškumu.

„Paklausti, ar yra tolerantiški, dauguma lietuvių atsako, kad taip, tačiau kai jų paklausiama, ar norėtų gyventi greta, pavyzdžiui, homoseksualaus žmogaus, ar turinčio psichikos sutrikimų, ar romų tautybės, lietuviai vienareikšmiškai teigia, jog ne. Tai – mūsų lietuviška tolerancija“, – teigia E. Laurinaitis.

Psichoterapeutas negali įvardinti konkrečių priežasčių, kodėl taip yra.

„Jeigu nagrinėtume socialines priežastis, tai pastebėtume, jog lietuvių bendruomenė visuomet buvo gana uždara. Miestuose – kiek labiau įvairialypė“, – pastebi E. Laurinaitis.

Eugenijus Laurinaitis
Eugenijus Laurinaitis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Žmonės dažnai galvoja, jog psichikos sutrikimų turintys asmenys negali pilnavertiškai gyventi. E. Laurinaičio teigimu, taip manantiems vertėtų pažiūrėti kino filmą „Nuostabus protas“. Jis padės suprasti, jog žmogaus, turinčio sunkų psichikos sutrikimą, protas gali būti ypatingas, galintis sukurti Nobelio premiją laimėjusią teoriją.

Anot psichoterapeuto, gyvenimo kokybė prastėja visiems, kurie serga bet kokia liga. Pavyzdžiui, žmogui išpjauna apendicitą: kelias dienas jis turi gulėti ligoninėje, dėl to gyvenimo kokybė kuriam laikui taip pat sumažėja. Panašiai ir dėl psichikos sutrikimų.

Kuo gresia nuslėpta tiesa?

Lietuvoje, pavyzdžiui, depresijos diagnozė dažnai neįrašoma į paciento kortelę. Tai gali turėti rimtas pasekmes. Pavyzdžiui, gydytojai gali nesuvokti daugelio dalykų, kurie vyksta su pacientu. Psichoterapeutas sako, jog depresija gali sukelti ne psichikos registro simptomus. Tai gali būti skausmas, maudulys, energijos stoka, dėmesio koncentracijos sutrikimas, prastas gebėjimas skaityti ar įsiminti informaciją.

„Su tokiais nusiskundimais pacientas ateina pas šeimos gydytoją ir šis pasimeta, nežino, ką daryti. Tuomet pradeda ieškoti kitų diagnozių. Galimybė keistis informacija yra labai svarbi“, – teigia E. Laurinaitis.

Pasak psichoterapeuto, žmonės neretai depresiją supranta kaip nenorą dirbti. Tačiau taip nėra. Jis teigia, jog vienas iš pagrindinių depresijos simptomų – energijos kiekio sumažėjimas. Žmogus negali padaryti to, ką galėjo anksčiau. Tuomet aplinkiniai vadina jį tinginiu.

„Sunkios depresijos atveju žmogus negali pakilti iš lovos: nueiti iki virtuvės, atsidaryti šaldytuvą ir pasiimti maisto jam yra žygdarbis. Nėra energijos atlikti įprastus darbus“, – sako psichoterapeutas.

Pogimdyminė depresija
Pogimdyminė depresija
© Shutterstock

(Ne)paženklintas visam gyvenimui

Jeigu žmogus yra sirgęs tam tikru psichikos sutrikimu ir ši informacija įrašyta medicinos kortelėje, atrodo, jis tampa paženklintu visam gyvenimui. E. Laurinaitis teigia, kad joks žmogus nėra sveikas visą laiką, todėl ir šią nuostatą reikėtų keisti.

Pavyzdžiui, sirgote plaučių uždegimu ir pasveikote. Po mėnesio peršalote ir vėl susirgote šia liga.

„Tokį žmogų turime vadinti „plaučių uždegimininku“? Taip pat yra ir su psichikos sutrikimais. Dauguma iš jų turi banguojančią eigą: yra bėdos ir jų sprendimo būdai. Kai žmogus išsprendžia savo bėdas, kodėl reikia jam klijuoti ligonio etiketę?” – klausia psichoterapeutas.

Anot E. Laurinaičio, vyrauja stereotipas, jog psichikos sutrikimus turintys asmenys padaro daugiausiai nusikaltimų. Tačiau tai, pasak jo, – netiesa. Psichikos sutrikimų turintys asmenys vidutiniškai padaro keturis kartus mažiau įstatymų pažeidimų negu vadinamieji „sveiki“ žmonės.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija šių metų birželio pabaigoje analizavo siūlomus teisės aktų dėl draudimo dirbti kai kurių specialybių atstovams sirgus depresija pakeitimus. Iniciatyvos autoriai siekia padaryti reikšmingą įtaką psichikos sutrikimus turinčių asmenų atskirčiai bei destigmatizacijai mažinti.

Projekto „Kurk Lietuvai“ dalyviai atliko tyrimą bei pristatė pasiūlymus, kurie galėtų nulemti didesnius pokyčius šioje srityje.

Ataskaitoje teigiama, jog teisėjai, medikai, vaistininkai, advokatai, notarai, prokurorai negali toliau tęsti darbo ir yra diskriminuojami, jeigu jiems diagnozuotas net ir lengvas psichikos sutrikimas, pavyzdžiui, depresija. Tokie asmenys gali prarasti teisę vairuoti bei įsivaikinti.

Teisėjo plaktukas
Teisėjo plaktukas
© Shutterstock

„Jei žmogus, turintis sutrikimą, sugeba puikiai baigti mokslus, užimti aukštas pareigas, vykdyti funkcijas, mes turime jį skatinti ir leisti toliau užsiimti šia veikla“, – sako projekto vadovė Monika Nedzinskaitė.

Anot jos, Lietuvoje žmonės vertinami pagal diagnozę: jeigu nustatytas psichikos sutrikimas, žmogaus veikla apribojama. Užsienio praktika yra kitokia: stebima, ar žmogus gerai dirba savo darbą nepaisant turimų fizinių ar psichinių sutrikimų.

Ar kas keisis?

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas sako, jog situacija dėl psichikos sutrikimų turinčių asmenų stigmos Lietuvoje yra nuvilianti. Anot jo, psichologo, psichiatro pagalba žmonėms vis dar asocijuojasi su nepilnavertiškumo jausmu, baimės ar komplekso emocija. Taip yra todėl, kad vizitas pas psichikos sveikatos specialistą gali užkirsti kelią karjeros galimybėms ateityje.

„Vien tik vizitas pas psichikos sveikatos specialistą ar jo paskirtų vaistų išrašymas, jokiu būdu negali daryti įtakos asmenų kasdienei veiklai, karjerai, jei tokia liga netrukdo asmeniui priimti sprendimų, efektyviai ir našiai dirbti”, – teigia politikas.

Komisijos pirmininkas atkreipia dėmesį į dažną papildomų duomenų reikalavimą dalyvaujant viename ar kitame priėmimo į pareigas, ar leidimo dirbti su tam tikra informacija konkurse. Pasak jo, įstaigų pateiktose anketose dažnai galime matyti klausimą apie vizitus pas psichikos sveikatos specialistus, jų paskirtus vaistus. Tai prisideda prie psichikos sutrikimų turinčių asmenų stigmos Lietuvoje. Šiai nuomonei pritaria ir „Kurk Lietuvai“ projekto atstovė.

Įrašas medicinos kortelėje gali sugriauti gyvenimą: gydytojai priversti slėpti svarbią informaciją
© DELFI / Domantas Pipas

„Privačiame sektoriuje yra daug baimės. Kartais darbdaviai naudoja neoficialias praktikas: jie bando sužinoti, ar potencialus darbuotojas turi sutrikimą. Pagal tai vertina, ar jis gali dirbti. Tai – neteisingas ir diskriminuojantis požiūris. Užsienio valstybėse yra priimti teisės aktai, kurie draudžia įdarbinant to klausti”, – teigia projektui atstovaujanti M. Nedzinskaitė.

Pasak R. Šarknicko, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai šiuo metu jau peržiūri draudimus dirbti teisėjais, prokurorais ar advokatais. Rudenį Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje ketinama rengti posėdį bei aptarti, ką pavyko pasiekti, kokie tolimesni veiksmai, įskaitant teisės aktų keitimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(87 žmonės įvertino)
4.4943

Įspėja: ne visų maudyklų vanduo švarus

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras , įvertinęs gautus rugpjūčio mėnesio pirmosios...

Stiprinama šeimos gydytojo paslaugų kokybė ir prieinamumas regionuose

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) informuoja, kad toliau sėkmingai vykdomi pirminės sveikatos...

Naujiems mokslo metams artėjant medikų priminimas: skiepai – efektyviausia apsaugos priemonė nuo infekcinių ligų (1)

Artėjant naujiems mokslo metams Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena,...

Vibrio bakterija pareikalavo aukų: po maudynių Baltijos jūroje mirė moteris perspėja dėl rizikos grupių (81)

Medikai jau kurį laiką kalba apie Vibrio bakterijas, kurios dauginasi esant pakankamai šiltai...

Darbą pradeda nauja Respublikinės Kauno ligoninės vadovė (2)

Šiandien sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė pristatė Respublikinės Kauno...

Top naujienos

Lietuvos vežėjai prognozuoja – laukia didelė krizė

Jau kitais metais vežėjai baiminasi susidursiantys su didžiule krize. Nuo 2020-ųjų vidurio bus...

Politologas: nors konservatoriai dabar populiariausi, jų laukia sunkiausi rinkimai (91)

Antradienį neeilinės Seimo sesijos metu tvirtinama Vyriausybė sukėlė abejonių konstitucinės...

Ulanovas: mūsų tradicijos gilios – būtų fiasko neįveikti grupių etapo (9)

Edgaras Ulanovas – vienas iš penkių Kauno „Žalgirio“ atstovų likusiame Lietuvos krepšinio...

Skandalingai vizitą Ukrainoje pradėjusi Sara Netanyahu: kas ji? (17)

Dviejų dienų vizitas Ukrainoje Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu prasidėjo ne itin maloniai,...

Vokietija krizės atveju sau galėtų skirti 55 mlrd. dolerių

Šalies finansų ministras Olafas Scholzas užsiminė, kad, kilus ekonominei krizei, Vokietija...

Septynių vaikų motina: vaikas buvo atimtas neteisėtai (152)

Kauno apylinkės teisme baigiama nagrinėti Evelinos Geležiūnienės smurto prieš mažametį byla....

Leškų skandale tašką dedanti trenerė Rapšiui planuoja kitokį sezoną (30)

Danas Rapšys namų nematė du mėnesius, per kuriuos patyrė tiek nuotykių, kad užtektų ir...

Procedūros kūdikiui, kurioms moterys pasirašo atvykusios gimdyti: ką apie jas būtina žinoti? (7)

Atvažiavus gimdyti kiekviena moteris gauna krūvas (bent jau tą akimirką atrodo, kad krūva)...

Kanadai – antra bloga žinia per dieną: nuo rinktinės nusisuko buvęs JV ir Sabonio bendraklubis

Iki pasaulio krepšinio čempionato pradžios likus tik kiek daugiau nei savaitei Kanados rinktinė...

Rašytojas vyrams nepaprastai įtikinamai ir originaliai paaiškino, ką jaučia moterys, patiriančios seksualinį priekabiavimą (5)

Populiarus Twiteryje autorius, rašytojas A. R. Moxon kreipėsi į vyriškąją savo skaitytojų...