Didžiosios Britanijos labdaros organizacijos „Deafness Research UK“ atliktas tyrimas parodė, kad jaunuoliai, nuolatos klausantys muzikos per ausines, ilgam žaloja savo klausą. Be to, daugelis jų praktiškai nieko nežino apie nešiojamosios stereofoninės įrangos keliamą pavojų.

Tyrimo duomenys byloja, kad daugiau negu pusė jaunuolių nuo 16 iki 24 metų klausosi savo MP3 grotuvų daugiau negu valandą per dieną, o beveik penktadalis jų – daugiau negu 21 valandą per savaitę (t. y. daugiau negu tris valandas per dieną), tačiau net 68 proc. dalyvavusiųjų apklausoje nežinojo, kad ausinėmis sklindanti garsi muzika gali sukelti ilgalaikę žalą klausai.

Pasak „Deafness Research UK“ generalinės direktorės Vivienne Michael, „ankstesnioji karta pradėdavo kursti septintajame ar aštuntajame savo gyvenimo dešimtmetyje, tačiau dabar kursta vis daugiau penkiasdešimtmečių, o tai kelia didelį nerimą. Daugelis jaunuolių reguliariai ir ilgai klausosi savo skaitmeninių grotuvų, tačiau yra bauginančiai neinformuoti, kad garsus triukšmas gali negrįžtamai pakenkti klausai.“

V. Michael teigimu, nepaisant atitinkamų ministerijų ir institucijų perspėjimų, kad didesnis negu 105 decibelų triukšmas gali visam laikui pažeisti klausą, didžiausias daugelio muzikos grotuvų garsumo lygis yra 120 dB – „visai kaip greitosios pagalbos automobilio sirenos“.

Garsus triukšmas žudo vidinės ausų dalies plaukelių, kurie absorbuoja ir padeda apdoroti garso signalus, ląsteles. Senatvėje šios ląstelės žūsta palaipsniui, tačiau buvimas garsaus triukšmo aplinkoje šį procesą paspartina. Proporcingumas paprastas: kuo ilgiau ir kuo garsiau klausomasi muzikos, tuo daugiau ausų plaukelių ląstelių žūva. Deja, šis procesas negrįžtamas.

Organizacija „Deafness Research UK“ siūlo sprendimą. Tai vadinamoji „60:60 taisyklė“: MP3 grotuvų mylėtojai neturėtų klausytis muzikos garsiau negu 60 proc. grotuvo pajėgumų ir ilgiau negu 60 minučių per dieną. Pasak V. Michael, jei iš jūsų ausinių sklindančią muziką girdi aplinkiniai, klausotės per garsiai.

„Klausos praradimas gali padaryti gyvenimą nepakeliamą“, – perspėja organizacijos, dirbančios su kurčiais ir silpnos klausos žmonėmis, vadovė. „Mes tenorime, kad žmonės suvoktų, kad klausa yra lygiai taip pat reikšminga kaip ir rega, ir saugotų savo ausis nuo galimos grėsmės. Mes nenorime, kad vadinamoji „iPod’ų“ karta apkurstų, sulaukusi vos keturiasdešimties.“

Be kita ko, tyrimas parodė, kad trečdalis žmonių iki 35 metų amžiaus po garsios muzikos klausymo juto spengimą ausyse – tai pažeistos klausos požymis. Keturi iš penkių dalyvavusiųjų apklausoje taip pat apsilankydavo triukšminguose naktiniuose klubuose.

Karališkasis nacionalinis kurčiųjų institutas taip pat atkreipia dėmesį į šį reiškinį ir šiuolaikinių MP3 grotuvų techninius pajėgumus. Pasak instituto generalinio direktoriaus Johno Lowo, „naujosios technologijos ir nuolatos didėjanti grotuvų talpa suteikia žmonėms galimybę nenustojamai ištisas valandas garsiai klausytis muzikos – dar neseniai taip toli gražu nebuvo. Jei praktiškai niekada nenusiimate ausinių, labai lengva paprasčiausiai nebepastebėti, kad klausotės taip garsiai, kad triukšmas gali negrįžtamai apkurtinti.“

DELFI primena , kad populiariausių pasaulyje skaitmeninių grotuvų „iPod“ gamintoja bendrovė „Apple“ sukūrė programinį atnaujinimą, kuriuo galima iš anksto nustatyti garsumo limitą ir jį apsaugoti slaptažodžiu. Ši galimybė būtų ypač paranki tėvams, kurie taip galėtų netiesiogiai apsaugoti savo atžalų klausą, tačiau kita vertus, ši funkcija veikia ne visiems „iPod“ serijos grotuvams.

Technologijų gigantės bendrovės „Apple“ tvirtinimu, visi Europos rinkai siūlomi grotuvai „iPod“ laikosi 100 dB apribojimo, kuris įtvirtintas įstatyminėje bazėje, tačiau JAV, savo didžiausioje rinkoje, grotuvų garsumo lygis nereglamentuojamas ir siekia itin pavojingą 120 dB ribą, dėl to bendrovei JAV yra iškeltos kelios bylos.

Šiek tiek lyginamųjų duomenų apie triukšmą:

120 dB: maksimalus MP3 grotuvo garsumas, lygus kylančio naikintuvo skleidžiamam triukšmui;
112 dB: garsiai grojantis grotuvas;
110 dB: kylantis propelerinis lėktuvas;
100 dB: elektrinis perforatorius su pneumatiniu kalimu;
90 dB: triukšmingiausi barai ir klubai;
80 dB: judri darbo vieta;
70 dB: miesto gatvė;
60 dB: parduotuvė;
50 dB: įprastinis pokalbis;
40 dB: vidutinis triukšmas namuose;
30 dB: tylus pokalbis;
20 dB: šnabždėjimas;
10 dB: medžio lapų šlamėjimas;
0 dB: tyla (klausos riba).

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją