Insultą patyrusi 25 m. mergina: parduotuvėje staiga pajutau, kad mane paralyžiuoja

Į Pasaulinei insulto dienai paminėti skirtą konferenciją Seime susirinkę pacientai pasidalino unikaliomis patirtimis, kaip juos ištiko insultas.

Žmonės pasakojo, kaip veikė jų protas, kokie išgyvenimai tuo metu kilo ir kokių neįmanomų pastangų reikėjo, kad vėl grįžtų į normalų gyvenimą.

Tą dieną jautėsi labai gerai

„Tą dieną jaučiausi labai gerai, išvažiavau į miestą su reikalais ir labai daug su vyru kalbėjau telefonu. Nusprendžiau užeiti į tualetą prekybos centre. Tačiau staigiai pasijaučiau blogai – protas dirbo visiškai aiškiai, bet supratau, kad visiškai nevaldau vienos kūno pusės ir negaliu pajudėti, negaliu šauktis pagalbos. Galiausiai, kažkokios moterys suprato, kad kažkas negerai, išvietė apsauginį, jis atidarė kabinos duris. Pirmas jo klausimas buvo, ar nesu išgėrusi. Jie iškvietė greitosios pagalbos medikus, kurie su manimi buvusių žmonių paklausė to paties – ar aš negerianti. Galiausiai jie man diagnozavo insultą. Paskutinis dalykas, kurį prisimenu, kaip jie mane ramino, kad veža į ligoninę ir kad aš nesijaudinčiau. Esą viskas bus gerai“, – pasakojo panevėžietė Laima.

Kitas gyvenimo epizodas, kurį pagyvenusi moteris prisimena po šio įvykio, – prie jos lovos reanimacijoje palinkęs gydytojas, klausiantis, ar ji gali pakelti ranką. „Ir aš ją pakėliau. Esu be galo dėkinga gydytojams, kad kvėpuoju, kalbu, vaikštau, gyvenu“, – dėkingumo neslėpė panevėžietė.

Moteriai labai pasisekė – per 1,5 valandos nuo insulto pradžios jai buvo atlikta trombolizė. Tai procedūra, kurios metu kraujagyslę užkimšęs trombas ištirpinamas, todėl iš ligoninės pacientė buvo išleista jau normaliai valdydama visas galūnes. Didžiųjų insultų pasekmių ji išvengė.

Gintaras iš Šiaulių – aktyvus, karjerą padaręs vyras, už tai, kad jis vėl gali dirbti užimdamas atsakingas pareigas, turėtų būti dėkingas gydytojų drąsai ir organizuotumui. Insultas jį ištiko prieš ketverius metus – 2010 m.

„Pradėsiu nuo to, kaip buvau priimtas reabilitacijoje. Kai ten perskaitė mano gydytojos išrašą iš ligoninės, jie pasakė – jūsų gydytoja turbūt turi didelę fantaziją, jai tik fantastinius romanus rašyti. Mat buvo didelis neatitikimas tarp to, kaip mano pirminė būklė buvo aprašyta, ir ką faktiškai matė reabilitacijos gydytojas. Nepasakyčiau, kad man insultas įvyko staiga. Pirmuosius simptomus pajutau ryte plaukiodamas baseine. Buvo pojūtis, tarsi veržtų kaklą, tačiau tai praėjo. Po kiek laiko pojūtis kakle grįžo ir jautėsi labiau. Aš tiesiog pamasažavau kaklą, tačiau po gero pusvalandžio staigiai pradėjo skaudėti galvą, išmušė prakaitas. Tuo metu vairavau. Nežinau, kaip tai įvyko, bet užuot važiavęs tiesiai, pasukau į ligoninę.

Kai priėmime manęs paklausė, kas atsitiko, jau man buvo pradėjusi tirpti dešinė veido pusė. Kol paguldė, jau buvau visas paralyžiuotas ir tik gydytojų organizuotumas mane ištraukė iš mirties nagų. Atsimenu, kaip guliu reanimacijoje, atmerkiu akis, matau gydytojus, kurie kažką šneka, o man tuo momentu jau atima kvėpavimą – plinta paralyžius. Nežinau, kiek aš įdėjau į žvilgsnį, kad juo gydytojams praneščiau, kad negaliu kvėpuoti. Po to praradau sąmonę. Kai mane vėl pažadino, pajutau, kad visas mano kūnas iš dalies atsistatęs, aš galiu šiek tiek judėti. Po kurio laiko jau pradėjau ir kalbėti, atsirado jėgų. Tik kai po poros mėnesių nuėjau į baseiną ir negalėjau praplaukti 25 metrų, man buvo šokas. Dabar situacija jau labai pagerėjusi. Tempas ne tas, bet kilometrai jau įkandami“, – atviravo vyras.

Ligoninėje jam taip pat buvo atlikta trombolizė – tai buvo pirmoji tokia procedūra Šiaulių ligoninėje. Tuo metu gydytojai dar nebuvo tokie drąsūs ją atlikti, bet kai vyrui pradėjo trikti kvėpavimas, buvo nuspręsta pabandyti.

Insultą patyrė būdama 25-erių

Pasak Lietuvos insulto asociacijos prezidento prof. Daliaus Jatužio, nors pagrindinis insulto rizikos veiksnys – amžius, pastaruoju metu stebimos insulto jaunėjimo tendencijos. „Gal tai iš dalies susiję su geresne diagnostika, tačiau didelės reikšmės turi ir gyvenimo būdas, patiriamas stresas, jaunėjantys su insulto rizikos veiksniai – tokie, kaip arterinė hipertenzija ir pan.“, - svarstė medikas.

27 metų Urtė, dirbanti informacinių technologijų srityje, insultą patyrė prieš dvejus metus. „Tuo metu su draugu apsipirkinėjome parduotuvėje. Nuėjau paimti obuolių, kurie buvo toliau ir pajutau, kaip nutirpo mano kairė koja, tada suparalyžiavo kairę veido pusę, aš nebegalėjau šypsotis, kaip šypsojausi iki tol, pastebėjau, kad nebegaliu pakelti ir kairės rankos, galiausiai buvo paralyžiuota visa mano kairė kūno pusė. Mane stvėrė ant rankų, išnešė į lauką ir iškvietė greitąją pagalbą. Dėl mano jauno amžiaus niekas negalėjo įtarti, kad tai yra insultas. Tai parodė tik antriniai tyrimai. Buvau paguldyta į reanimaciją, aišku, niekas nepaaiškino, kas yra tas insultas, ką dabar reikės daryti. Laimė, man spėjo atlikti trombolizę, kurią būtina atlikti per tris valandas po insulto. Tai irgi pakankamai pavojinga procedūra, nes jos metu gali į smegenis išsilieti kraujas ir tada jau nieko nebepakeisi.

Atsimenu, būdama reabilitacijoje pavydėjau žmonėms, kurie galėjo sukioti rankose kamuoliuką, jį išmesti, įjungti kokį nors jungiklį ar tiesiog paimti ir laikyti rankose lazdą. Aš tuo metu viso to negalėjau. Buvo tokių akimirkų, kai norėjosi viską mesti, apsiverkti, bet vien tik dėl to, kad mane palaikė nuostabūs žmonės, viskas sekėsi pakankamai gerai. Pilnai atsistačiau maždaug per šešis mėnesius, kai jau galėjau kaire ranka parodyti špygą. Dabar ryžtuosi įgyvendinti daugiau svajonių, kurių nedrįsdavau anksčiau, tapau veiklesnė, turiu daugiau užsiėmimų, skiriu daugiau laiko sau“, - pasakojo iki šiol be jaudulio dar šia tema negalinti kalbėti mergina.

Geriausia kova su insultu 

Nustatyta, kad insultą per savo gyvenimą patiria kas šeštas žmogus. Pasaulyje kas 2 sekundes kam nors įvyksta insultas ir kas 6 sekundes kas nors nuo jo miršta. Pasak neurologų, šiandien insultas nesirenka nei pagal amžių, nei pagal lytį, nei pagal šalį. Jo auka gali tapti bet kuris iš Jūsų artimųjų. Visi žino, kad insultas yra viena iš dažniausių mirties priežasčių, tačiau liūdniausias faktas yra tai, kad susirgus insultu žmogaus gyvenimas, o kartu ir jį supančių artimųjų gyvenimas, gali pasikeisti negrįžtamai – insultas yra pirma ir pagrindinė ilgalaikės negalios priežastis visame pasaulyje.

„Nors insultas yra liga, kurios daugeliu atveju galima išvengti, tačiau sergamumas insultu nuolat auga. Tai lemia tokie veiksniai kaip senėjanti visuomenė, nesveika mityba, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka. Tai yra dažnos aukšto kraujospūdžio, nutukimo, padidinto cholesterolio kiekio, diabeto, širdies ligų priežastys. Visi šie veiksniai didina tikimybę susirgti insultu. Sėkmingai gydant padidintą kraujospūdį, didelį cholesterolio kiekį, širdies ritmo sutrikimus, keičiant gyvenimo būdą galima būtų išvengti apie 80 procentų visų insultų. Sveiki ir jauni žmonės retai suserga insultu (jei taip įvyksta, tai nulemia įvairios įgimtos ar retos priežastys).

Dažniausiai insultas išsivysto tada, kai minėti rizikos veiksniai ir ligos pažeidžia galvos smegenų kraujagysles (vystosi aterosklerozė) ar širdį (sutrinka širdies ritmas, padidėja, išsiplečia širdis). Aterosklerozės pažeistose arterijose lengvai gali susidaryti trombai ir užkimšti kraujagyslę, arba trombas į galvos smegenų arterijas gali atkeliauti iš nesveikos širdies. Užsikimšus smegenų arterijai ir smegenų ląstelėms trūkstant deguonies, jos apmiršta – išsivysto išeminis smegenų insultas. Aterosklerozės ar ilgalaikio kraujo spaudimo paveikta kraujagyslė tampa mažiau elastinga, trapi – tokia arterija plyšta ir kraujas išsilieja į smegenis, suardydamas nervines ląsteles – žmogų ištinka hemoraginis insultas. Nuo pažeistos smegenų vietos ir dydžio priklauso insulto sunkumas ir atsiradę simptomai. Tačiau net ir labai mažas insultas svarbiausiose smegenų srityse gali sukelti sunkius ir negrįžtamas pasekmes“, - aiškino D. Jatužis.

Būtina žinoti: insulto požymiai

Nors dauguma žmonių įsivaizduoja žinantys, kokie požymiai būdingi insultui, apklausos rodo, kad 40 proc. žmonių negali teisingai įvardinti nei vieno insulto simptomo. Pažymėtina, kad insultas dažniausiai yra beskausmis.

Trys pagrindiniai simptomai, kurie nurodo, kad žmogų greičiausiai ištiko insultas yra: 1) vienos pusės veido paralyžius (perkreiptas veidas, nusviręs lūpos kampas); 2) nusilpusi ranka, kurios negali pakelti ar išlaikyti pakeltos (kartu gali būti nusilpusi ir koja, ir atsiradęs pažeistos pusės tirpimas); 3) sutrikusi kalba (ligonis kalba padrikais žodžiais ar tik skiemenimis, nesugeba suformuluoti minties, atsakyti į paprastus klausimus ar neaiškiai taria žodžius).

Būtent tokie trys simptomai, atsiradę staiga, stebimi daugumai (80 proc.) insultu susirgusių žmonių. Kiti insultui būdingi simptomai – staiga sutrikusi rega, sutrikusi pusiausvyra ir galvos svaigimas, naujas, staigus ir stiprus galvos skausmas – insulto metu būna rečiau, be to, tai gali būti ir kitų ligų požymiai. Bet kuriuo atveju įtarus insultą reikėtų kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. Veikti reikia labai greitai, nes laikas insulto metu yra kertinis sėkmingo gydymo akmuo. Kuo greičiau mes pastebėsime, pažinsime insultą ir iškviesime pagalbą, kuo greičiau ligonis bus nuvežtas į ligoninę, tuo geresnis gydymo rezultatas bus pasiektas.

Ypač tai svarbu išeminio insulto atveju, kurio metu stengiamasi atkimšti trombuotą smegenų arteriją ir atkurti normalią smegenų kraujotaką. Vaistais tą galima bandyti atlikti praėjus ne daugiau kaip 4,5 valandos nuo simptomų atsiradimo. Tačiau gydymo rezultatai priklauso nuo to, kiek laiko praėjo nuo insulto pradžios. Paskaičiuota, kad pradėjus gydymą iki 1,5 val. nuo insulto pradžios, pasveiksta vienas iš 4 sergančiųjų, nuo 1,5 iki 3 val. – vienas iš 9, o jei gydymą taikome praėjus 3-4,5 val., pasveiksta tik vienas iš 14. Taip yra todėl, kad neatstačius kraujo tėkmės ir užsitęsus smegenų išemijai, kiekvieną minutę žūsta milijonai nervinių ląstelių.