Tyrimo metu mokslininkai nustatė, jog savo antrosios pusės dėl staigaus infarkto netekę žmonės per ateinančius vienerius metus net tris kartus dažniau ima vartoti antidepresantus nei tie, kurių mylimas žmogus mirė po ilgos ligos.
Net jei antroji pusė po infarkto pagijo, depresijos tikimybė išlieka padidėjusi 17 proc. Tokius žmones taip pat dažniau kankina panikos priepuoliai.
Kiekvieną dieną Jungtinėje Karalystėje infarktas pakerta apie 340 žmonių – 13 proc. iš visų tokių atvejų baigiasi mirtimi.
„British Heart Foundation“ darbuotoja Maureen Talbot teigia: „Infarktas paveikia visą šeimą, o ne vien jį patyrusį žmogų. Šis tyrimas tik dar kartą atkreipia dėmesį į faktą, jog pagalbos reikia ir ligonių antrosioms pusėms. Puikiai suprantame, kad žmogus, kurio mylimasis ar mylimoji patyrė širdies smūgį, jaučiasi bejėgis, jį kankina nerimas. Labai svarbu, kad jiems būtų suteikta emocinė ir praktinė parama, kuri tokia būtina potrauminiu laikotarpiu“.
Tai pirmasis kartas, kai mokslininkai susidomėjo ne pačių infarkto aukų, o jų artimiausių žmonių sveikata ir savijauta.
Be to, išsiaiškinta, jog mylimo žmogaus staigią ligą sunkiau ištveria vyrai, o ne moterys.
Tyrimo vadovas profesorius Emilis Fosbolas teigia: „Tai labai didelė problema, kuriai bent jau kol kas nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Pats svarbiausias mūsų tyrimo atradimas tas, jog pagalbos reikia ir ligonių antrosioms pusėms. Ir ne tik tada, kai pacientas miršta. Pagalbos reikia ir tais atvejais, kai ligonis staigų infarktą įveikia“.
Tyrimo metu nuo 1997 iki 2008 metų buvo analizuojami 16 tūkst. 506 žmonės, kurių antroji pusė mirė nuo staigaus širdies smūgio, ir 44 tūkst. 566 asmenys, kurio antroji pusė infarktą išgyveno.
Mokslininkai išsiaiškino, jog žmonių, kurių antrosios pusės išgyveno staigų infarktą, sveikatai padaryta žala yra didesnė nei tų, kurių sutuoktinės ar sutuoktinė sirgo kokia nors kita liga (nesvarbu, ar mirė, ar pasveiko).
Specialistai mano, jog labiausiai sveikatai kenkia pats infarkto netikėtumas.
„Jeigu jūsų antroji pusė mirė nuo staigaus širdies smūgio, netekčiai psichologiškai pasiruošti visai nėra laiko. O jeigu žmogus sunkiai serga, pavyzdžiui vėžiu, laiko susitaikyti su skaudžia lemtimi yra daugiau“, - sako E. Fosbolas.
