Manoma, kad Romos imperijai pakenkė tas pats bakterijos štamas, kuris sukėlė juodąją mirtį ir XIX amžiuje šluote šlavė gyvybes visame pasaulyje, skelbia „The Daily Mail“.
Atliekant maro aukos palaikų (jų amžius siekia VI amžių prieš Kristų) liekanų DNR tyrimus, aptikta marą sukeliančios bakterijos Yersinia pestis pėdsakų. Ši bakterija siejama su dviem baisiausioms maro pandemijomis per visą rašytinę žmogaus istoriją.
Mokslininkai sako, jog būtent ši bakterija sukėlė vadinamąją Justiniano maro epidemiją (VI-VIII amžiai po Kristaus), pražudžiusią daugiau nei 100 mln. žmonių. Yra istorikų, manančių, jog būtent ši liga labai prisidėjo prie Romos imperijos žlugimo.
Didysis maras, siautęs XIV-XVII amžiais po Kristaus, siejamas ir su liūdnai pagarsėjusia juodosios mirties epidemija, XIV amžiaus viduryje Europoje sunaikinusia beveik du trečdalis gyventojų.
Šiuolaikinis maras, smogęs XIX ir XX amžiais, XIX amžiaus viduryje prasidėjo Kinijoje ir išplito Afrikoje, Amerikos žemynuose, Australijoje, Europoje ir kitose Azijos dalyse.
Tačiau iki dabar mokslininkai nebuvo tikri, ar Justiniano marą taip pat sukėlė minėtoji bakterija. Epidemijos įkarštyje per dieną Konstantinopolyje mirdavo po 5 tūkst. žmonių – iš viso išmirė net pusė gyventojų.
Kai kurie istorikai sako, jog ligos žala Persijos ir Bizantijos imperijoms buvusi tokia didelė, jog kitame amžiuje jos buvusios tiesiog per silpnos pasipriešinti musulmonų užkariavimams.
Naujausiam tyrimui vadovavo Vokietijos Mainco universiteto Johanneso Gutenbergo antropologijos instituto mokslininkai Holgeris C. Scholzas ir Michaela Harbeck.
„Ilgą laiką įvairių sričių mokslininkai intensyviai diskutavo apie galimas praeityje pasaulį siaubusių pandemijų priežastis. Kai tik buvo atlikti maro aukų skeletų DNR tyrimai, paaiškėjo tiesa“, - teigia tyrime taip pat dirbusi Barbara Bramanti.
B. Bramanti vadovavo tarptautinei mokslininkų komandai, įrodžiusiai, jog Yersinia pestis sukėlė antrąją pandemiją (XIV-XVII amžiais) – taip pat ir juodąją mirtį (garsiąją 1346-1351 metais Europoje siautusią ligą).
Bandydami rasti atsakymą į rūpimus klausimus, mokslininkai išanalizavo DNR pavyzdžius, paimtus iš 19 skirtingų VI amžiuje prieš Kristų gyvenusių žmonių skeletų liekanų. Mėginiai paimti senovinėje kapavietėje Vokietijos Bavarijos žemėje, kur žmonės, kaip manoma, taip pat kentėjo nuo Justiniano maro. Anot mokslininkų, tyrimo rezultatai, oficialiai paskelbti praeitą savaitę, patvirtino, jog Yersinia pestis iš tikrųjų sukėlė pirmąją pandemiją, skirtingai nuo teiginių, kuriuos mokslininkai skelbė anksčiau“.
Specialistai sako, jog gauti rezultatai oficialiai įrodo, jog Justiniano maras kirto Alpes ir pradėjo žudyti žmones teritorijoje, šiandien žinomoje kaip Bavarija. Tačiau jie pripažįsta dar nesantys tikri, kiek maro atmainų sėjo mirtį.
„Kol kas lieka neaišku, ar Bizantijos imperatoriaus Justiniano laikais buvo viena ar daugiau maro atmainų, plitusių Europoje (...)“, - sako B. Bramanti. Mokslininkai tikisi, jog jiems pavyks atkurti visą maro atmainos genomo seką ir apie ligą sužinoti daugiau.
