aA
„Tyrimai ultragarsu leidžia paankstinti diagnozę, pagerinti ligos prognozę ir net pasveikti“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) K. Baršausko Ultragarso mokslo instituto vadovas Rymantas Kažys. Jau antrus metus iš eilės dvi aukštosios mokyklos – KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – skiria daugiau nei 100 tūkst. eurų jungtinių mokslo tyrimų projektams.
Ultragarso aparatas
Ultragarso aparatas
© Shutterstock nuotr.

Ankstyvajai diagnostikai skirti inovatyvūs projektai buvo pristatyti konferencijoje Kaune, rašoma pranešime spaudai.

„Šie projektai gimsta iš aktyvaus abipusio bendradarbiavimo: iš vienos pusės, žinant klinikinį poreikį, suformuluojama, ko reikia, o technologinės žinios ir kompetencijos padeda realizuoti idėjas“, – sako LSMU mokslo prorektorė Vaiva Lesauskaitė.

Pasak jos, visi 6 konferencijoje pristatytieji projektai yra labai svarbūs ankstyvajai diagnostikai, o iš neinvazinių tyrimų metodikų vyrauja ultragarsas.

„Skirtingų mokslo krypčių projektai iškelia tokias problemas, kurias spręsti patiems nė neateitų į galvą. Tai, savo ruožtu, teikia postūmį ieškoti technologinių sprendimų – naujų vaizdų, signalų apdorojimo metodų, kurie po to randa pritaikymą pačiose įvairiausiose srityse“, – apie tarpdisciplininių projektų pridėtinę vertę kalba KTU Ultragarso mokslo instituto direktorius R. Kažys.

Neinvazinė melanomos diagnostika, kraujo krešėjimo parametrų diagnostinis instrumentas – tai tik pora pavyzdžių, kaip, sutelkus biomedicinos ir technologijos mokslų žinias, galima diagnozuoti ligas ankstyvojoje stadijoje ir net užkirsti kelią jų atsiradimui.

„Nors kraujo krešėjimo tyrimai buvo atliekami jau kone prieš pusšimtį metų, šiandien visa tai vyksta visiškai naujame lygmenyje – pritaikant naujas žinias, patyrimą ir technologines galimybes.

Mūsų atlikti tyrimai leistų sukurti visiškai naują diagnostinį instrumentą, kol kas tokio pasaulyje nėra. Tyrimus tęsiant, rezultatas galėtų būti toks, jog iš dviejų mililitrų kraujo lašo ultragarsu nustačius kraujo krešėjimo ir kitus parametrus, būtų galima prognozuoti insulto tikimybę“, – teigia R. Kažys.

Bendrose tyrimų grupėse kartu su LSMU mokslininkais dirba KTU Medžiagų mokslo, Biomedicinos inžinerijos, Ultragarso mokslo institutų, organinės chemijos krypties tyrėjai. Be jau minėtųjų projektų, tyrėjų grupės kuria instrumentus ir metodus portinės hipertenzijos diagnostikai, periferinei vestibulinei funkcijai tirti; kuriamas išmanusis antibakterinis pleistras, tiriamos cheminės veiksmingųjų komponentų savybės.

Skatindami skirtingų mokslinių sričių tyrėjų ir universitetų bendradarbiavimą sveikatos technologijos ir biotechnologijos srityje, KTU ir LSMU 2015 m. skyrė 120 tūkst. eurų paramą bendriems mokslininkų projektams.

Universitetų atstovai džiaugiasi, kad buvo sulaukta daug paraiškų gauti finansavimą bendriems projektams – 27, iš jų buvo atrinkti 6 tyrimai. Susibūrusios skirtingų sričių tyrėjų komandos kelia Lietuvos mokslo potencialą, dalyvaudamos ne tik institucinio, bet ir nacionalinio bei tarptautinio finansavimo konkursuose, bendradarbiaudamos su verslo įmonėmis.

Bendri KTU ir LSMU moksliniai projektai:

NANOSMARTPLASTER: Išmanaus antibakterinio pleistro kūrimas panaudojant sidabro nanostruktūras ir biopolimerus. Habil. dr. Sigitas Tamulevičius (KTU), dr. Modestas Ružauskas (LSMU)

UKOAG2: Ultragarsinio metodo sukūrimas kraujo krešėjimo parametrų ištyrimui: fibriną stabilizuojančio faktoriaus įtakos įvertinimas. Dr. Reimondas Šliteris (KTU), dr. Vacis Tatarūnas (LSMU)

HepaCare: Inovatyvių neinvazinių portinės hipertenzijos diagnostikos metodų sukūrimas. Dr. Rytis Jurkonis (KTU), habil. dr. Limas Kupčinskas (LSMU)

SkinTechSoft: Aukšto dažnio ultragarso ir informacinių technologijų reikšmė piktybinių odos navikų diagnostikai. Dr. Renaldas Raišutis (KTU), dr. Skaidra Valiukevičienė (LSMU)

BIOKOMPLEKSAS: Skirtingos sudėties ir pavidalo antocianinų ir karagenino kompleksų savybių įvertinimas. Dr. Rima Klimavičiūtė (KTU), dr. Valdas Jakštas (LSMU)

INTVEST: Inovatyvios tyrimų sistemos periferinei vestibulinei funkcijai tirti sukūrimas. Dr. Vaidotas Marozas (KTU), dr. Ingrida Ulozienė (LSMU)

www.DELFI.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Profesorius Usonis – apie trečią vakcinos nuo koronaviruso dozę: kada ir kodėl jos gali prireikti (208)

Atrodo, jog dar visai neseniai Lietuva stebėjo, kaip pirmosios vakcinų nuo koronaviruso dozės...

Dėl šeimininkės sveikatos nerimavęs keturkojis lydėjo ją iki pat ligoninės

Šuo - ištikimiausias žmogaus draugas. Tai nėra tik nuvalkiota frazė, kurią žmonės dažnai...

Kardinaliai pasikeitė Europos šalių sergamumo koronavirusu žemėlapis: tokius skaičius seniai regėjome (45)

Trečioji koronavirus o banga nuslūgo visoje Europoje. Tai atspindi ir naujausi Europos ligų...

Keičiama kompensuojamų vaistų skyrimo tvarka: jie neprivalės būti pigiausi (4)

Nuo 2022 metų keisis kompensuojamųjų vaistų skyrimo tvarka – Seimas leido pirmąkart rinktis...

Dulkys žada leisti paankstinti antrąją „AstraZeneca“ dozę (48)

Jau netrukus bus priimtas sprendimas dėl galimybės pasiankstinti antrąją „ AstraZeneca “...

Top naujienos

Bėda po vieną nevaikšto: komandos draugo nelaimės sukrėsti danai nusileido debiutantams (133)

Atslūgus milžiniškam siaubui – apmaudas dėl netikėtos nesėkmės. Šeštadienį Danijos...

Partnerystės įstatymo fone – pamokanti skyrybų istorija: per penkiolika minučių prarado kelių milijonų vertės turtą (124)

Turto dalybos niekuomet nebuvo paprastos, o siūlomo partnerystės teisinio reguliavimo atveju jos dar...

Apsauginiai saulės kremai nuo vėžio gali ir neišgelbėti: profesorė atkreipė dėmesį į kelis svarbius niuansus (34)

Atėjus vasarai ir kaitinant saulei medikai įspėja, kad per daug saulės gali būti visai ne į naudą.

Siaubas ir maldos Kopenhagoje: per rungtynes sukniubusi danų žvaigždė atgavo sąmonę būklė stabilizuota, žaidėjai grįžo į aikštę (518)

Kopenhaga ir visa Danija išgyveno košmarą, laimei, iš jo pavyko pabusti. Šeštadienį Europos...

EURO 2020: Belgija – Rusija 2:0 (132)

Paskutiniame šeštadienio Europos futbolo čempionato mače špagas kryžiuoja Belgija ir Rusija. B...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Surūdijusi Rusijos galia ir „kepurėm užmėtyta“ Lietuva: kodėl nuvertinti priešą yra labai pavojinga II dalis (3)

Pirmąją dalį pradėjau kalbėdamas apie krepšinį – leisiu sau analogiją pratęsti. Taigi,...

Koronavirusu užsikrėtęs girtas vilnietis siautėjo sostinės gatvėse: negalėjau savęs kontroliuoti (135)

„Žinau, kad girtam vairuoti pavojinga, tačiau dėl neblaivumo savęs negalėjau kontroliuoti“,...

Rusnė Valatkaitė | D+

Šiuos ledus daugelis renkasi kaip sveikesnę alternatyvą, tačiau Vaida Kurpienė įspėja: jie yra blogiausi iš visų

Vasarą norisi vis gaivesnių desertų, todėl ledai atrodo puikus pasirinkimas atsigaivinti. Juk...

Iš „Volkswagen“ gamyklos Vokietijoje pavogta 1000 automobilių rakteliai. Stebina, kas nutiko paskui (113)

Paskutinę gegužės mėnesio savaitę Vokietijos „ Greenpeace “ aktyvistams vėl pavyko patekti...

Futuristai nuspėjo, koks likimas ateityje laukia prekybos centrų ir juose dirbančių kasininkų (90)

Dirbtinis intelektas artimoje ateityje dar labiau pakeis mūsų apsipirkimo įpročius. Žymūs...