Pasak specialistų, priklausomybė nuo alkoholio atsiranda tuomet, kai dėl alkoholio poveikio smegenyse pasikeičia cheminių medžiagų apykaita. Cheminis pasitenkinimo centrų dirginimas pasidaro toks pat stiprus, kaip ir poreikis malšinti troškulį, alkį ir tenkinti kitus gyvybiškai svarbius poreikius. Būtent todėl netgi labai valingi žmonės prieš šią priklausomybę yra bejėgiai.
Merginos išpažintis: buvau atsakinga, kad tėvas nesmurtautų
Vilnietė Lina, nors su tėvu gyvena tame pačiame mieste, su juo bendrauja tik per didžiąsias metų šventes, nors ji tėvo gyvenime – svarbiausias asmuo. Jis nuo vaikystės merginą buvo pasiruošęs ant rankų nešioti, ypač kai būdavo negirtas. Ir girtas niekada nėra jos nė pirštu palietęs, nei vieno blogo žodžio pasakęs. „Brangiausia tu mano“, - sakydavo jis, vos besilaikydamas ant kojų. Visą pyktį išliedavo ant Linos motinos
„Kol buvau maža, šią situaciją priėmiau kaip neišvengiamybę. Mažai ką atsimenu iš vaikystės. Atmintyje įsirėžusios tik dvi situacijos. Kartą su mama per balkoną lipome pas kaimynę. Kas vyko iki tol, neatsimenu, tik prisimenu pojūtį, kad buvau labai išsigandusi. Vėliau prisimenu valerijono kvapą, kuriuo buvau girdoma kaimynės. Kitą kartą su mama teko bėgti jau pro duris. Dabar žinau, kad tai buvo baltosios karštligės priepuolis. Kai sulaukiau paauglystės, tapau mamos ginklu. Tuomet kiekvienas vakaras, kai tėvas negrįždavo iš darbo įprastu laiku, man tapo košmaru. Su siaubu laukdavau, kada ir kokios būklės jis sugrįš. Mat namuose prasidėdavo pragaras. Girtas tėvas imdavo kabinėtis prie mamos, ją įžeidinėti, pastaroji rėždavo atgal, galiausiai maldaudavo manęs paveikti tėvą taip, kad jis atsigultų. Jis klausydavo tik manęs. Jei laiku neįsikišdavau, mamai prasidėdavo nervų priepuolis ir situacija tapdavo nevaldoma“, - pasakojo mergina, tėvų namus palikusi, vos tik sulaukė pilnametystės.
Ji teigė iki šiol nesuvokianti, kaip jos motina galėjo visa tai pakęsti, o pastaroji aiškino gyvenusi dėl dukters, kad ši turėtų tėtį, kuris ją labai mylėjo. Beje, po kiekvieno skandalo keletą dienų ar savaičių Linos tėvas būdavo idealus. Jis dievagodavosi, kad daugiau niekada nebegers, bet praeidavo keletas savaičių ir situacija kartodavosi.
Kaip alkoholis pakeičia smegenis
„Priklausomybė nuo alkoholio yra liga, kurios metu pasikeičia žmogaus smegenys – tam tikrose smegenų struktūrose pakinta neuromediatorių (cheminių medžiagų, kurios perneša impulsus iš vieno neurono į kitą neuroną) apykaita ir jautrumas. Dėl to sutrinka alkoholio vartojimo kontrolė, taip pat prasideda pokyčiai ir kitose smegenų struktūrose, susijusiose su mąstymu, planavimu, savo veiksmų pasekmių numatymu ir pan. Su pagrindinių poreikių tenkinimu, pavyzdžiui, troškulio, alkio malšinimu, seksualinių poreikių tenkinimu, susiję pasitenkinimo centrai, kurie buvo labai svarbūs išliekant evoliucijos eigoje, pradeda dominuoti ir reikalauti vis naujo alkoholio kiekio. Cheminis dirginimas pasidaro toks pat stiprus, kaip ir poreikis malšinti troškulį, alkį ir tenkinti kitus gyvybiškai svarbius poreikius“, - pasakojo Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata.
Pasak mediko, pagrindinis priklausomybės nuo alkoholio simptomas – alkoholio vartojimo kontrolės susilpnėjimas. Žmogus negali nuspėti, kada jis pradės vartoti alkoholį, nes tai vyksta impulsyviai. Jis nekontroliuoja išgeriamo alkoholio kiekio bei laiko, kada liausis gėręs. Žmogus gali sustoti tą pačią dieną, po kelių dienų, po savaitės, o kartais ir po kelių mėnesių, nes kai nustoja gerti, atsiranda abstinencijos būklė – drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas, nemiga, depresija, baimė, nerimas, o kraštutiniu atveju – alkoholinė psichozė (baltoji karštligė, kai žmogui ima kažkas vaidentis) arba epileptiniai traukuliai, kadangi negavusios įprastos alkoholio, kuris turi slopinantį poveikį, dozės, smegenys įsijautrina.
„Taigi pagrindiniai alkoholizmo simptomai – negalėjimas kontroliuoti alkoholio vartojimo pradžios ir pabaigos, dėl noro išgerti žmogus gali nerasti sau vietos, o negavęs alkoholio jaučia abstinenciją. Jis gali toleruoti dideles alkoholio dozes (net litrą stipraus gėrimo ar daugiau), nes organizmas įpranta greičiau skaldyti alkoholį, o nervų sistema pasidaro mažiau jautri. Net jei žmogus jaučia alkoholio pasekmes savo sveikatai, jis toliau vartoja. Laiką, per kurį žmogus tampa priklausomas, apie 60 proc. lemia, kaip manoma, genetika. Kiti veiksniai – aplinka, žmogaus gyvenimo būdas ir pan.“, - svarstė pašnekovas.
Cheminė priklausomybė nuo alkoholio neišvengiamai veikia ir emocinius žmogaus išgyvenimus. Kai žmogus „užgeria“, vėliau pradeda jausti kaltę, graužiasi, kad apvylė savo šeimos narius, apsvaigęs galbūt juos įžeidė, net panaudojo fizinį smurtą. Taip pat kaupiasi darbo problemos, nes žmogus neatlieka tam tikrų užduočių, padaro pravaikštą, taigi ima prarasti savo socialinį statusą, darbą, artimuosius, draugus, darosi vis labiau vienišas.
„Nors žmogus po eilinio „užgėrimo“ prisiekinėja, kad daugiau taip nesielgs, kad jau pasimokė ir padarė išvadas, ir galbūt kurį laiką jam netgi sekasi gerti saikingai, tačiau dėl to, kad jo smegenys jau pakitusios, katastrofa pasikartoja. Intervalai gali būti labai įvairūs – nuo kelio savaičių iki kelių mėnesių. Iš tiesų žmonės save apgaudinėja manydami, kad jiems pavyks patiems kontroliuoti alkoholio vartojimą. Tai visiškai nesusiję su žmogaus valia. Net labai valingi žmonės, pavyzdžiui, garsūs, daug pasiekę sportininkai, turėdami priklausomybės nuo alkoholio sindromą, nesusitvarko su alkoholio vartojimu, ir liga progresuoja. Mat pasitenkinimo centrų funkcija pasidaro tokia svarbi, kad žmogus ima pateisinti save, kodėl jis geria, pavyzdžiui, jį kažkas suerzino.
Visuomenėje taip pat nėra supratimo, kad tai biologinis sutrikimas, galintis paliesti bet kurio socialinio sluoksnio atstovą – ir turtingus, ir vargšus, ir vyrus, ir moteris. Be to, ši liga stigmatizuota, pas mus yra gėda būti priklausomam nuo alkoholio. Dažnai tai siejama su silpna valia ar žema morale, sakoma, kad žmogui visiškai nerūpi jo vaikai ir kiti artimieji, bet nesuvokiama, kad tai priklausomybė. Žmogus gali labai vertinti ir savo vaikus, ir žmoną, ir darbą, bet jis negali priešintis ligos progresavimui“, - teigė E. Subata.
Neigti problemą ilgai padeda aplinkiniai
Pasak Vilniaus priklausomybių ligų centro psichologo Vytauto Jurkuvėno, nuo alkoholio priklausomas žmogus gana ilgai nepripažįsta savo problemos, ją neigia, bando slėpti tiek nuo draugų, tiek nuo kolegų, tiek nuo artimųjų, kiek tai įmanoma.
„Dažnai ir kiti padeda jam tai daryti. Pavyzdžiui, ateina žmogus į darbą pagiriotas, o kiti atlaidžiai leidžia jam eiti namo ir išsimiegoti. Žmogus mato, kad gali gerti be pasekmių. Ir iš tiesų, jis gana ilgai gali visai normaliai gyventi: žmona su juo nesiskiria, draugai nepalieka, darbdavys neatleidžia. Paprastai pas mus ateina žmonės, kuriems jau kažkas nutiko. Taip jau yra, kad tik pasekmės leidžia pripažinti savo problemą. Moralizavimas, barimasis, nurodinėjimai paprastai nepadeda. Kita vertus, net ir jausdamas pasekmes žmogus gana ilgai gali nesusimąstyti, kad laikas kažko imtis. Labai daug žmonių, nors ir netenka darbo, pridaro avarijų, dar kažko, nieko nesiima. Žmogui reikia pasiekti savo asmeninį dugną, kad jis pripažintų, kad tai jau riba. Dugno gylis priklauso nuo įvairių priežasčių, tačiau ne išsilavinimas turi lemiamą reikšmę. Negalima sakyti, kad išsilavinęs žmogus greičiau pasieks dugną. Gali būti net atvirkščiai, nes jei žmogus, pavyzdžiui, užima aukštą postą, jis dar ilgiau slėps problemą, nes bijos visuomenės nuomonės“, - svarstė pašnekovas.
Pasak V. Jurkuvėno, dėl alkoholio poveikio žmonės daug sunkiau kontroliuoja savo impulsus, todėl išgėrus keičiasi jų elgesys. Tai, ką žmogus pagalvoja būdamas blaivus, išgėręs dažniau padaro.
„Alkoholis dažnai nuima „stop“ mygtuką. Mes visi išgėrę daugiau kalbame, daugiau pasakome ar padarome. Tai liečia tiek smulkmenas, tiek svarbius padarinius. Daug nusikaltimų padaroma apsvaigus nuo alkoholio, nes jis prideda drąsos ir susilpnina kritinį mąstymą. Jei mes būtume blaivūs, įvertintume visas pasekmes, o apsvaigę sunkiau galime apie jas galvoti. Jei žmogus dar turi ir agresijos kontrolės problemą, šeimoje prasideda smurtas, kadangi alkoholis šią kontrolę dar labiau sumažina. Šias abi problemas galima spręsti, bet žmonės, jas turintys, dažniausiai nenori to daryti, kol nepriverčia pasekmės. Pavyzdžiui, šeimos nariai gali gąsdinti, kad paliks, bet iš tiesų jiems taip pat labai sunku išeiti. Kai jau žmogus patenka į policiją, netenka žmonos, vaikų, priklausomybė paprastai būna pakankamai pažengusi. Kita vertus alkoholis ir smurtas nebūtinai būna kartu. Alkoholikas gali ir nesmurtauti šeimoje“, - teigė V. Jurkuvėnas.
Artimųjų priklausomybė tapati priklausomybei nuo alkoholio
Nors po išgertuvių žmogus jaučiasi kaltas, kaltė, pasak psichologo, taip pat nepadeda pripažinti problemos. Netgi atvirkščiai, jei žmogus mano esąs visiškas nevykėlis, kurio aplinkiniai nekenčia, jis dar ilgiau nesikreips pagalbos. Paprastai keistis pradeda tie, kurie savęs labai smarkiai nekaltino, bet suvokia, kad reikia kažką daryti.
„Kol žmogus pats nenori niekur kreiptis, prievartinės pagalbos iš artimųjų jis nepriima. Padėti nuo alkoholio priklausomam žmogui galima tik tuomet, kai jis pats paprašo pagalbos. Taigi problema, su kuria susiduria artimieji, – jie negali priversti žmogaus keistis, bet nenori ir jo palikti. Toks gyvenimas gali tęstis metų metus, kol alkoholikas žmogus Taigi artimieji turėtų aiškiai apsispręsti, kiek laiko jie pasiruošę laukti. Egzistuoja savipagalbos grupės, kuriose jie gali pasidalinti savo patirtimi ir susivokti situacijoje. Mes, specialistai, raginame juos pirmiausiai susitvarkyti savo suirusį gyvenimą, nes kito žmogaus pakeisti dažnai neįmanoma.
Aišku, žmonės tikisi stebuklo, bet tai panaši situacija į tą, kai sutuoktiniai ilgus metus nuolat pykstasi, bando vienas kitą pakeisti ir nesuvokia, kad gal jiems nereikėtų gyventi kartu. Dažnai sakoma, kad artimieji yra taip pat priklausomi nuo geriančio žmogaus ir jų priklausomybė panaši į priklausomybę nuo alkoholio. Jiems tarsi svarbu kontroliuoti, barti tą žmogų ir lygiai taip pat sunku kreiptis pagalbos. Tik susidūrę su pasekmėmis, pavyzdžiui, prasideda smurtas šeimoje, jie kreipiasi pagalbos į specialistus. Šią priklausomybę, dėl kurios patenkama į užburtą ratą, lemia daug dalykų – tėvų šeima, giminė, charakteris ir pan. Kai tarp išgertuvių atsiranda ilgesnė pertrauka, artimieji patiki alkoholiko atsiprašinėjimais ir pažadais, kad tai daugiau nepasikartos. Jie mano, kad problema išspręsta. Kai jis vėl užgeria, žmona ar vyras sako: viskas, dabar jau skirsiuosi. Tačiau žmogus gerti nustoja ir vėl atsiranda viltis. Juolab kad alkoholikai moka manipuliuoti kitais žmonėmis, juos ir tuo pačiu save įtikinti savo tiesa“, - tikino pašnekovas.
