Europos Komisijos apžvalgoje, kuri buvo parengta 2021 metais, pastebima, kad tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje 2020 m. buvo trečia trumpiausia ES ir 5,5 metų trumpesnė už ES vidurkį. Nors 2010–2019 m. tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėjo sparčiausiai ES, šiai tendencijai labai sutrukdė COVID–19 poveikis – 2020 m. buvo užregistruota 17 proc. daugiau mirčių negu 2019 m. Kad jų sveikata yra gera, nurodė mažiau negu pusė gyventojų ir tik ketvirtadalis mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose gyvenančių asmenų – tai yra mažiausios dalys visoje ES.
2000–2019 m. numatoma viso gyvenimo trukmė Lietuvoje pailgėjo daugiau kaip ketveriais metais – nuo 72,1 metų iki 76,5 metų. Vis dėlto 2020 m. tikėtina gyvenimo trukmė sutrumpėjo beveik 17 mėnesių iki 75,1 metų. Tai – daug didesnis sutrumpėjimas negu daugumoje kitų ES šalių, atspindintis didelį mirčių perviršį, kurį tiesiogiai ir netiesiogiai nulėmė COVID–19 pandemija.
Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena beveik 10 metų ilgiau negu vyrai: atitinkamai 80 metų ir 70,1 metų. Šis vyrų ir moterų tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas yra didžiausias ES ir jį daugiausia lemia labai didelis mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir dėl išorinių priežasčių, kurios labiau paplitusios tarp Lietuvos vyrų. Vienas iš pagrindinių šios nevienodos vyrams ir moterims tenkančios ligos naštos veiksnių yra tarp vyrų labiau paplitęs žalingas alkoholio vartojimas.
Serga vis jaunesni
Kokios priežastys lemia tokią liūdną statistiką? Apie tai laidoje „Delfi tema“ buvo kalbama su šeimos gydytoja Rasita Kybartiene ir gydytoju kardiologu Roku Šerpyčiu.
Pasak R. Kybartienės, nereikėtų manyti, kad tik Lietuvoje yra išskirtinai daug lėtinių neinfekcinių ligų – visa šių ligų epidemija yra pasaulinio lygio.
„Lietuvoje šių ligų taip pat vis daugiau, bet kažkaip išskirti, kad pas mus situacija blogesnė nei visame pasaulyje, negalėčiau“, – sakė gydytoja.
Tačiau ligos aplanko vis jaunesnius žmones. Tai, pasak pašnekovės, lemia mūsų gyvenimo būdas – gyvename vis sėsliau, mitybos įpročiai prastėja. Gydytoja pastebi, kad daugėja jaunų žmonių, turinčių antsvorio, o dėl jo atsiranda ir kitos ligos.
Cukrinis diabetas taip pat nustatomas vis jaunesniems, o arterine hipertenzija šiais laikais skundžiasi ir vaikai.
Prastai maitinamės ir nejudame
Daugumą ligų lemia prasti lietuvių gyvensenos įpročiai. Esame įpratę valgyti daug sočiųjų riebalų, mažai vaisių ir daržovių, skaidulinių produktų. Didelę mitybos dalį neretai sudaro rafinuoti angliavandeniai, kurie gali „iššaukti“ ligas.
„Tai, ką valgome, po to ir turime. Fizinis aktyvumas taip pat nedžiugina. Norime pasėdėti ilgiau prie ekranų, nesame motyvuoti judėti“, – sakė R. Kybartienė.
Širdies ir kraujagyslių ligos sudaro didžiąją ligų dalį kiekvienais metais.
„Dažnai žmonės širdies liga suserga per anksti ir mirtis įvyksta darbingo amžiaus žmonėms, tai labai sumažina tikėtiną gyvenimo trukmę. Viena iš priežasčių gali būti rizikos faktoriai, kai žmogus turi aukštą kraujo spaudimą, aukštą cholesterolį, bet jo negydo.
Labai svarbus faktorius yra svoris, nes žmonės įpranta valgyti tam tikrą kalorijų kiekį, bet net ir būdami vyresni valgo tiek pat, juda mažiau, nesunaudoja kalorijų. Svoris didėja ir tada atsiranda aukštas kraujospūdis, gliukozės sutrikimai, aukštas cholesterolis, tai sąlygoja aterosklerozę“, – kalbėjo R. Šerpytis.
Dažniausiai pacientai skundžiasi sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija, atsiradusiais nespecifiniais galvos skausmais, ūžesiais – taip nutinka dėl aukšto kraujo spaudimo. Iš 10 atvykusių pacientų net 6 turi padidėjusį kraujospūdį, virš 140/90 mmol/L, taip pat padidėjusį cholesterolį.
„Vidutinė gyvenimo trukmė Europos Sąjungoje yra 81 metai, bet to pagrindas yra Vakarų šalys. Visos Rytų šalys turi reikšmingai mažesnę gyvenimo trukmę, 76 metai yra Lietuvoje. Ką mes matome, kad paskutinius metus gyvenimo trukmė ėmė mažėti, palyginus su metais prieš tai“, – sakė gydytojas kardiologas.
Gyvenimo trukmės mažėjimui, pasak pašnekovo, didelę įtaką turėjo COVID–19, nes panašios tendencijos pastebimos ir kitose šalyse. Be to, gyvenimo trukmę trumpina ir lietuvių nesirūpinimas savo sveikata, nežinojimas sveikatos rodiklių – kraujo spaudimo, cholesterolio, gliukozės kiekio, bei jų negydymas.
Deja, tačiau ir genetika atlieka savo juodą darbą.
„Genai daro poveikį, tam tikrą užkoduotą informaciją turime visi. Bet ar tas genas įsijungs ir pradės veikti, ar ne, labai priklauso nuo aplinkos, kaip gyvename. Jei žmogus rūko ir turi polinkį širdies ligoms, aterosklerozė vystosi žymiai greičiau. Jei, žinodami savo aukštesnę riziką, bandysime sveikiau gyventi, galėsime atitolinti riziką“, – pasakojo R. Šerpytis.
Aterosklerozė ir širdies ligos yra tiesiogiai susijusios su amžiumi – kuo žmogus vyresnis, tuo dažniau ir serga. Visgi tikslas turėtų būti atitolinti ligą.
Prie statistikos gali prisidėti ir eilės pas gydytojus
R. Kybartienė pasakoja, kad prie prastesnės statistikos gali prisidėti ir eilės pas gydytojus. Ypač, kai susirgimas ūmus, o pagalbos tenka laukti.
„Tokiu atveju gali padaugėti užleistų atvejų, tai yra problema. Dažnai pacientai ieško greitesnės pagalbos kreipdamiesi privačiai. Sprendimų yra, bet laiku negauta konsultacija didina užleistų ligų skaičių. Tai yra problema“, – sakė R. Kybartienė.
Nors Lietuvoje veikia 5 nemokamos prevencijos programos, vyresnio amžiaus žmonės jose dalyvauja vangiai. Gydytoja pastebi, kad neretai jų argumentas būna pats nenoras tikrintis, nes bijoma, kad gydytojai „kažką ras“. Visgi prevencinės programos tam ir skirtos, kad radus rizikos veiksnius ar ligos pradžią, pacientas būtų sėkmingiau išgydytas.
R. Šerpytis taip pat pasakoja, kad patekti pas savo šeimos gydytoja neretai būna sudėtinga, o ir apskritai visi gydytojai pernelyg smarkiai apkrauti biurokratija. Visgi sveikatos sistema gyvenimo trukmei turi tik apie 10–20 proc. įtakos.
„Tai yra labai maža dalis. Mes judame per mažai. […] Valgome labai vienodą maistą, kiekvienas žmogus turi 5–8 produktus, kuriuos tik ir vartoja. Tikslas turėtų būti valgyti kuo įvairesnį maistą, kad tų produktų būtų ne 8, o 28. Kad būtų ir prieskonių, ir žuvies, kruopų, riešutų, daržovių. Pagrindas turėtų būti žalumynai ir nepersivalgymas. Visos mūsų šventės paremtos sėdėjimu prie stalo ir kad būtų 12 valgių, vartojamas ir didesnis kiekis alkoholio“, – apie lėtinių ligų ankstyvą atsiradimą pasakojo R. Šerpytis.
Norint pasiekti italų ar ispanų gyvenimo trukmę, pasak gydytojo, reikėtų valgyti daug įvairesnį maistą, vadovautis Viduržemio jūros dieta – joje propaguojama maisto įvairovė, socialiniai ryšiai su šeima, bendravimas.
Ragina sveikiau maitintis ir pradėti nuo mažų pokyčių
Tam, kad pagerintume bendrus sveikatos rodiklius, gydytoja pataria visų pirma koreguoti mitybą.
„Tyrimas parodė, kad net pusė lietuvių kasdien nevartoja daržovių ir vaisių. Nesiteisinkime, kad jų nėra kokybiškų – bent bandykime jų suvartoti tiek, kiek jų rekomenduojama per parą. Sportuokime, būkime aktyvūs.
Tam padės ir paprasti būdai: vietoje lifto naudokitės laiptais, važiuojant troleibusu išlipkite keliomis stotelėmis anksčiau ir pėsčiomis nueikite iki darbo vietos, atvažiavus į prekybos centrą automobilį palikti kuo toliau nuo durų“, – sakė R. Kybartienė.
Gydytoja skatina pradėti nuo paprastų dalykų ir nekeisti visos kasdienybės radikaliai.
„Suvalgykite po vieną daržovę daugiau per dieną nei įprastai, suvartokite daugiau skysčių. Valgykite pusryčius, ko dažnas lietuvis nedaro“, – kalbėjo gydytoja.
Gydytojas kardiologas priminė, kad Lietuvoje yra prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų patikra.
Ši programa skirta vyrams nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 metų (imtinai), kuriems kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą.
Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti. Prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.
Taip pat R. Šerpytis skatina pasitikėti gydytojais ir patarimų prašyti jų, o ne skaityti nepatvirtintą informaciją. Pasak gydytojo, didelė problema yra ir pacientų išankstinis nusiteikimas nevartoti vaistų, nes jie, neva, kenkia labiau nei padeda.
