„Tačiau imuninis kraštovaizdis, tai yra, kuo žmonės persirgę, nėra visiškai suvienodėjęs. Todėl yra labai sunku paskaičiuoti, kuris virusas ilgainiui kels didesnę naštą, ar gripas, ar COVID-19. Abiem atvejais yra skiepai, kurie dėl viruso savybių, nepasižymi itin efektyvia apsauga nuo užsikrėtimų, bet, kalbant apie apsaugą nuo žymiai sunkesnės ligos, ypač nuo mirties, apsauga išlieka itin aukšta. Tokiose šalyse kaip JAV, yra visiškai įprasta paskiepyti didžiąją populiacijos dalį nuo gripo“, – sakė dr. G. Dudas.
Šiuo metu cirkuliuojantis SARS-CoV-2 virusas turi mažai galimybių evoliucionuoti, mat dauguma jau yra persirgę šia liga ir ji ilgai organizme neužsibūna. Visgi yra kelios išimtys: viena iš jų – imunosupresuoti asmenys. Tai žmonės, kurių imuninė sistema itin nusilpusi, todėl ji negali iki galo sunaikinti viruso. Tokiu būdu kartais susidaro aplinkybės, leidžiančios koronavirusui organizme būti ne kelias savaites, bet kelis mėnesius.
Jei tokio žmogaus organizme virusas patiria spaudimą iš imuninės sistemos, jis gali pakisti taip, kad likusioje visuomenėje imuninis atsakas jo nebegali atpažinti. Būtent taip ir atsirado omikron atmaina.
„Manome, kad omikron pateko į imunosupresuotą asmenį, kažkur 2020 metų viduryje. Tuo metu 2021 metų viduryje peršoko atgal į visuomenę, atrodė žymiai kitaip nei visos prieš tai buvusios atmainos. Todėl praktiškai visas pasaulis persirgo omikron. Yra tikimybė, kad kažkur įvyko visiškai analogiškas įvykis, tiesą sakant, net žinome apie vieną – neseniai aptikta atmaina BA.2.86“, – kalbėjo mokslininkas.
Atmaina BA.2.86 atsirado, kai COVID-19 susirgo imunosupresuotas asmuo, vėliau ištrūko į visuomenę. Visgi kol kas nesimato, kad ši atmaina sukeltų didesnes problemas.
„Tačiau mes lygiai taip pat žinome, kad SARS-CoV-2 yra pakankamai neišrankus virusas, juo gali užsikrėsti kone visi žinduoliai. Kailinių audinių ūkiuose ar baltauodegiuose elniuose JAV, matome efektyvų tolimesnį viruso perdavimą. Tai reiškia, kad praėjus dešimtmečiams, galime atsidurti situacijoje, virusas, cirkuliuojantis gyvūnuose, visiškai skirsis nuo to, kuris cirkuliuoja žmonėse“, – pasakojo virusologas.
Tokiu atveju per ateinančius dešimtmečius vėl galime pamatyti „mini pandemijas“, kai tokie virusai peršoka į žmones.
Abejojama, ar omikron dabartiniu metu galėtų sukelti didesnių problemų. Visgi neįmanoma absoliučiai tiksliai pasakyti, kaip koronavirusas vystysis toliau.
LNK Žinių pokalbį rasite čia:
