LGVS prezidentas dr. Kęstutis Štaras tikina, kad jo vadovaujama sąjunga ir toliau ketina skirti ypatingą dėmesį sveiktos priežiūros įstaigų valdymo optimizavimui, žmogiškųjų išteklių pritraukimui, nes tai leidžia gerinti paslaugų prieinamumą, mažinti personalo darbo krūvį. Be to, LGVS nariai ir toliau ketina kiek įmanoma finansiškai prisidėti prie darbo užmokesčio didinimo visam medicininiam personalui, rašoma pranešime spaudai.
„Dėl to visiškai nepritariame Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento prof. Liutauro Labanausko viešai išsakomai pozicijai, kad dėl šiuo metu medicinos sistemoje vykstančių įvykių yra kalti sveikatos priežiūros įstaigų vadovai. Tai niekur neveda, o tik supriešina sunkiai medicinos sistemoje dirbančius žmones. Manau, kad tik visi kartu sutelkę jėgas ir veikdami išvien, o ne vieni kitus kaltindami galime sustabdyti medicinos personalo emigraciją, pagerinti paslaugų prieinamumą bei kokybę. Juk mums visiems rūpi Lietuvos gyventojų sveikata, todėl turime drauge stengtis daryti viską, kad nenukentėtų žmonės“, - susidariusią situaciją komentuoja LGVS prezidentas
Sveikatos priežiūros įstaigų vadovus iš visos Lietuvos vienijanti organizacija taip pat pritaria ir kitiems LMS reikalavimams: nedelsiant priimti dokumentus, ribojančius maksimalų darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, nustatyti minimalią pacientų konsultacijos trukmę, sustabdyti finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines klaidas, jeigu pacientams nebuvo padaryta žala jų sveikatai ar gyvybei.
LGVS nepriimtina pastaruoju metu įsigalėjusi praktika bausti gydymo įstaigas ar jų darbuotojus už netyčines administracines sveikatos paslaugų teikimo klaidas, jeigu nebuvo padaryta žala pacientų sveikatai ar gyvybei. „Sankcijų neturėtų būti taikomos už formalius pažeidimus. Taip pat būtina sukurti ir įgyvendinti už žalos be kaltės atlyginimo modelį sveikatos sistemoje, o vietoje bausmių reikėtų skatinti gerų rezultatų pasiekusias gydymo įstaigas“.
Kaip viena iš spręstinų problemų gydytojai vadovai mato ypač didelį atotrūkį, kuris susidaro tarp pirminio, antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų biudžeto. Skirtumas itin ženklus dėl to, kad už tą pačią suteiktą paslaugą sveikatos priežiūros įstaigai periferijoje ir dideliame mieste nustatytas skirtingas įkainis. „Mokestis už paslaugas turi būti didinamas tam tikra numatyta konkrečia suma, o ne visiems pridedant, pavyzdžiui, 20 procentų prie dabartinio įkainio. Procentinis įkainių kėlimas išbalansavo VLK apmokėjimo sistemą ir susidarė didžiulis atotrūkis, atskirtis tarp sveikatos priežiūros įstaigų periferijoje ir didesniuose centruose. Dėl to, kai kurios savivaldybių įstaigos gali atsidurti ant bankroto ribos“, - pastebi LGVS prezidentas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų įkainį neįskaičiuotos lėšos medicinos personalo kvalifikacijai kelti. LGVS įsitikinusi, kad tai turi būti apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, dėl to būtina peržiūrėti kvalifikacijos kėlimo sistemą, lėšas skiriant universitetams ir kolegijoms.
