Situacija pasikeitė po to, kai į policijos nemalonę pateko jauna moteris, muziejuje maitinusi savo trijų mėnesių mažylį. Į šį atvejį audringai sureagavo spauda ir visuomeninės organizacijos.
Italijoje ir Ispanijoje pamatyti viešai savo vaikelį maitinančią mamą yra normalu. Tokioje pat katalikiškoje Lietuvoje moterys vengia žindyti viešoje vietoje, nes visuomenės požiūris į tai, deja, vis dar neigiamas.
Dažnai sakoma, kad viešose vietose tam nėra sąlygų. Dar praėjusios kadencijos Seime buvo pradėtas svarstyti įstatymas, įpareigojantis viešuose pastatuose įrengti specialias patalpas, skirtas kūdikiams maitinti ir vystyti.
Daugumoje poliklinikų, prekybos centrų, geležinkelio stočių ar oro uostų tokios patalpos egzistuoja, kartais jos įrengiamos viešųjų tualetų kaimynystėje.
Tačiau yra ir kitokia nuomonė, jog žindymui nebūtina jokių patalpų, nes kyla paprastas klausimas, kodėl suaugęs žmogus gali gerti mineralinį vandenį tiesiog iš butelio ir krimsti ledus bet kur, o išalkęs kūdikis su mama turi slėptis specialiose patalpose ar tualetuose? Ar tokiais apribojimais ir stereotipais mūsų visuomenė nepažeidžia žmogaus ir vaiko teisių? Apie tai reikėtų visiems susimąstyti.
Šiandien jau neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o maitinimas krūtimi turi nepaprastą biologinį bei emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai.
Maitinimas krūtimi yra jau evoliucijos procese susidariusios grandinės nėštumas - gimdymas-laktacija tęsimas, todėl iki 6 mėn. kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu.
Taip rekomenduoja ir Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO), siūlanti žindymą tęsti iki 2 metų. Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta, atsižvelgiant į mažylio poreikius.
Neišnešiotą kūdikį maitinančios motinos pieno sudėtis gerokai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį.
Pieno sudėtis kinta net maitinimo metu: tik pradėjus žindyti, jis esti liesokas, vėliau tampa vis riebesnis. Atitinkamai motinos pienas pirmaisiais maitinimo mėnesiais esti riebesnis negu ketvirtą gyvenimo mėnesį ir vėliau.
Motinos pieno nereikia specialiai ruošti – jis visada tinkamas, švarus ir šiltas, todėl moteris sutaupo laiko ir jėgų.
Motinos piene yra visų kūdikiui reikalingų medžiagų, vitaminų, mikroelementų. Be to, motinos piene nėra baltymo – β laktoglobulino, randamo karvės piene, ir net kas antram vaikui, turinčiam paveldimą polinkį alergijai, sukeliančio alergines reakcijas.
Vienam laše karvės pieno yra tiek β lakto globulino, kiek 200 l motinos pieno.
Maitinimas krūtimi padeda užsimegzti glaudžiam motinos ir vaiko tarpusavio ryšiui, padeda motinai geriau suprasti savo kūdikį, pajusti jo poreikius, taip pat turi įtakos vaiko ugdymui.
Maitinimas krūtimi labai svarbus ne tik vaiko, bet ir motinos sveikatai. Žindant gimdos sienelių raumenys smarkiai traukiasi, dėl to ji greičiau grįžta į normalią padėtį, buvusią iki gimdymo.
Maitinusios krūtimi moterys rečiau serga krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžiu. Po gimdymo žindančioms motinoms mažesnė kraujavimo rizika, taigi jų organizmas greičiau atsigauna.
Vyresnėms nei 65 m. amžiaus moterims, maitinusioms krūtimi, du kartus rečiau išretėja kaulai. Jei žindė kūdikį iki 9 mėn., kaulų išretėjimo tikimybė sumažėja net 75 proc.
Kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo. Vaikai iki 6 mėn. maitinti motinos pienu, du kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje.
Nemaitintus motinos pienu kūdikius tris kartus dažniau ištinka staigi mirtis. Ilgiau žindytų vaikų dažniau būna aukštesnis intelekto koeficientas.
