Lietuvos gydytojų sąjungos leidiniui „Gydytojų žinios“ Valstybinės vaistų kontrolės tarybos (VVKT) Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Kalvelytė teigė, kad Lietuvoje vien šiemet jau užregistruoti trys atvejai, kai paciento mirties priežastimi įvardijamas šalutinis vaistų poveikis.
Kasmet daugėja ir itin sunkių nepageidaujamų organizmo reakcijų į vaistus. Visus šiuos pranešimus Lietuvoje registruoja VVKT.
Ypač kruopščiai tiriami ir analizuojami pranešimai apie mirties atvejus, susijusius su vaistų vartojimu.
Be to, apie tokį atvejį informuojama Europos vaistų agentūra (EMEA), kitų ES šalių institucijos bei vaisto tiekėjai.
Visoms ES šalims galioja reikalavimai ne vėliau kaip per 15 dienų pranešti apie „nustatytą įtariamą sunkų nepageidaujamos reakcijos padarinį“. Gautus pranešimus EMEA analizuoja ir vertina visoje Europos Sąjungoje.
Lietuvos Valstybinė vaistų kontrolės taryba informuojama ne tik paciento mirties atveju, bet ir tuomet, kai pacientas patiria lengvesnę ar sunkesnę nepageidaujamą reakciją į vaistus. 2008 m. VVKT iš viso gavo 166 tokius pranešimus.
Tačiau mūsų šalyje nuolat daugėja ir sunkių nepageidaujamų reakcijų į vaistus: 2005 m. jų buvo gauti 68, 2006 m. – 75, 2007 m. – 104, o 2008 m. – 129 pranešimai. Šiemet jau gauta 120 tokių pranešimų.
Nors nepageidaujamų reakcijų į vaistus atvejų Lietuvoje nemažėja, vis dėlto mūsų šalis gali džiaugtis mažesne nei kitų ES šalių statistika.
Dažniausiai sunki nepageidaujama reakcija yra nustatoma, kai pacientui prireikia skubios medikų pagalbos, rečiau – dėl iškilusio pavojaus gyvybei ar sunkios organizmo būklės.
Daugiausia pranešimų dėl nepageidaujamų reakcijų į vaistą gauta iš Kauno medicinos universiteto klinikų, Vilniaus universitetinių ligoninių bei Jonavos ligoninės gydytojų.
Pagal įstatymą medikai privalo informuoti apie pastebėtą vaisto šalutinį poveikį, tačiau kartais gydytojai to nepadaro baimindamiesi, kad tai nebūtų traktuojama kaip jų darbo klaida. Statiska rodo, kad gydytojų atsiųsti pranešimai sudaro 61 proc., likusi dalis – vaistų tiekėjų informacija.
Atskiros statistikos, kokiais atvejais pacientai patiria šalutinę reakciją į vaistus dėl medikų klaidų (pvz. neteisingai skirti vaistai), nėra. Pasitaiko, kad šalutinis gydytojo skirto vaisto poveikis atsiranda ir dėl paciento kaltės – ligonis pamiršta gydytojui pasakyti, kokius kitus medikamentus tuo metu vartoja.
Būtent dėl šalutinio poveikio daugelio medikamentų negalima vartoti kartu, todėl pacientai privalo informuoti gydytoją apie jau skirtus vaistus. Nepageidaujamą vaisto poveikį patirti rizikuoja ir savigyda užsiimantys asmenys, besivadovaujantys artimųjų, kaimynų ar kolegų rekomendacijomis.
Nevertėtų kliautis vien vaistų reklama ar vaistinių skelbiamomis akcijomis, nes net ir nereceptinius vaistus ar maisto papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su specialistu.
Net ir dažniausiai vartojami preparatai, kuriuos galima įsigyti be recepto, turi naudojimo instrukcijas.
Be kita ko, jose pateikiama informacija ir apie šalutinį preparato poveikį. Dažnai tas sąrašas būna ilgas ir bauginantis, tačiau iš tiesų baimintis neverta – vaistų gamintojai įstatymu yra įpareigoti informuoti vartotoją apie kiekvieną pastebėtą šalutinį poveikį, net ir tuo atveju, kai jis labai labai retas.
Pajutus nepageidaujamą vaisto poveikį, ypač jei toks nebuvo paminėtas vaisto aprašyme, būtina kreiptis į gydytoją ar vaistininką.
