Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės gydytoja infektologė Vilija Petrulienė pasakojo, kad nepaaiškinami įkyrūs naktiniai sąnarių (dažniausiai vieno didžiųjų – kelio ar peties) skausmai gali būti erkių sukeliamos Laimo ligos požymis. Tad pajutus šiuos simptomus reikėtų pasirodyti gydytojui ir atlikti tyrimus.
Iškart atsiradusi raudona dėmelė – dar ne Laimo liga
Apie Laimo ligą dažnas yra nemažai girdėjęs. Pavyzdžiui, kad vienas pirmųjų jos simptomų yra migruojanti eritema – raudona didesnė nei 5 cm skersmens dėmė odoje, atsirandanti įsisiurbus erkei. Tiesa, šią dėmę neretai žmonės painioja su įprastu paraudimu erkės įsisiurbimo vietoje.
„Žmonės pas mus dažnai ateina išsigandę ir per anksti, – sakė medikė, patarusi tiems, kas pastebėjo įsisiurbusią erkę, kuo skubiau ją ištraukti, geriausia – pincetu. – Reikia pradžioje tos vietos niekuo netepti, bet kuo greičiau ir kuo arčiau odos suimti erkę, šiek tiek pasukti prieš laikrodžio rodyklę ir skubiai pašalinti. Tada likusią mažą žaizdelę dezinfekuoti ir viskas.
Jeigu odoje liko erkės ūsas, galva ar kažkokia kita jos kūno dalis, bandyti jos iškrapštyti ir daryti žaizdos nereikia, nes visas užkratas būna erkės pilve. Tiesiog dezinfekuojame žaizdelę ir žiūrime, kas bus toliau.
Jeigu kalbame apie Laimo ligą, paprastai, ištraukus erkę, 2–3 dienas laikosi patinimas, paraudimas. Tai yra tiesiog odos sudirginimas, dar ne Laimo liga.
Jeigu praeina savaitė ir daugiau, o apie buvusią erkės įkandimo vietą atsiranda rausva dėmė, kurios neskauda, ji neniežti, bet didėja, tampa didesnė negu 5 cm, reikia pasirodyt gydytojui, nes galbūt tai yra Laimo liga“.
Gydytoja nuramino: „Jeigu žmogus kreipiasi per pirmus tris mėnesius po erkės įsisiurbimo, net ir atsiradus dėmei dažniausiai gydymas baigiasi sėkmingai ir jokių problemų nekyla. Kol turim dėmę odoje, reiškia, kad dar yra lokali ligos forma ir gydymas gali būti sėkmingas“.
Dėmė atsiranda ne visada
Gydytoja V. Petrulienė pasakojo, kad Laimo ligos inkubacinis laikotarpis yra pakankamai ilgas. Kartais gali praeiti ir pusantro mėnesio nuo erkės įsisiurbimo iki raudonos besiplečiančios dėmės atsiradimo. Beje, maždaug 20 procentų žmonių, įsisirubus užkrėstai erkei, tokia dėmė gali ir neatsirasti. Tada apie Laimo ligą gali liudyti jau minėti netikėtai naktimis užklumpantys sąnarių skausmai.
„Kitas dalykas – vadinamoji neuroboreliozė. Mes ją, kada įsiurbia erkė, sutinkame labai retai.
Paprastai tą pačią dieną jokių dėmių nebūna, tačiau erkės suleistos borelijos keliauja nerviniais kanalais į smegenis ir sukelia vadinamą neuroboreliozę, kuriai būdingas galvos svaigimas. Tai yra rimta liga, bet išgydoma, jeigu žmogus į medikus kreipiasi laiku“, – paaiškino gydytoja.
Laimo liga gali sukelti ir veido nervo parezes, kai žmogus ilgą laiką jaučiasi gerai, bet vieną rytą pabunda perkreiptu veidu, kuomet neužsimerkia viena akis, jis negali nusišypsoti, iš burnos teka seilės, iš akių – ašaros.
„70 proc. atvejų dėl tokių dalykų gali būti kalta Laimo liga. Todėl dėl neaiškių simptomų, atsiradusių praėjus mėnesiui po erkės įsisiurbimo, reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju“, – paragino V. Petrulienė.
Skiepų vis dar nėra
Laimo ligos pasekmės gali būti išties grėsmingos, deja, skiepų nuo šios ligos, skirtingai nei nuo erkinio encefalito, kol kas nėra.
„Bandyta juos kurti daug kartų, bet kol kas veiksmingo skiepo nėra. Šiandien dar ieškoma sprendimo. Tiesiog po skiepo neišsilaiko imunitetas. Kitas dalykas – borelijų, kurios sukelia Laimo ligą, yra keturi porūšiai.
Apsisaugojimas nuo Laimo ligos yra vienas: jeigu einame į mišką ar kažkokias pievas, reikėtų vilkėti rūbus ilgomis rankovėmis, kad erkė negalėtų pakliūti ant kūno arba naudoti repelentus, saugančius nuo erkių. Jų yra įvairiausių. Veiksmingi yra purškalai. Jais reikėtų apsipurkšti rankogalius, o grįžus iš miško gerai apsižiūrėti, ar neįsisiurbė erkė, nes, kuo trumpiau erkė bus įsisiurbusi, tuo mažesnė tikimybė, kad ji perduos užkratą. kartais galima net tiesiog ją pagauti ant rūbų ir numesti. Tada ji neperduos užkrato“, – patarė pašnekovė.
Siūlo skiepų nemaišyti
Nors nuo Laimo ligos skiepai vis dar kuriami, nuo erkinio encefalito jie jau kurį laiką egzistuoja. Gydytoja pastebi, kad dalis žmonių mielai skiepijasi nuo pastarosios ligos net ir per pandemiją.
Tiesa, dabar, kai galima skiepytis ir nuo COVID-19, žmonėms neretai kyla klausimas, ar tuo pačiu metu galima pasiskiepyti ir nuo erkinio encefalito.
„Teoriškai, tiek vakcina nuo koronaviruso, tiek nuo erkinio encefalito yra negyvo viruso. Visas negyvas vakcinas galima leisti kartu, tačiau siūloma palaukti dėl to, kad kovido skiepai yra nauji, ypač iRNR vakcinos, reakcijos į juos būna įvairios ir mes nenorime, kad jos susimaišytų su reakcijomis į skiepą nuo erkinio encefalito.
Rekomenduojama palaukti mažiausiai 3–4 savaites po koronaviruso skiepo ir tik tada skiepytis nuo erkinio encefalito skiepo arba atvirkščiai“, – sakė medikė.
Erkinio encefalito gydymas yra tik simptominis
Nuo erkinio encefalito medikė rekomendavo pasiskiepyti, nes nėra gydymo, veikiančio šios ligos sukėlėją, tačiau skiepai veiksmingai apsaugo nuo pačios ligos.
„Visas erkinio encefalito gydymas yra tik simptominis: temperatūros, smegenų edemos mažinimas. Užtai ir raginame žmones skiepytis, nes negalime iki galo kontroliuoti šios ligos“, – paaiškino gydytoja V. Petrulienė.
Paklausus, kokie yra erkinio encefalito požymiai, medikė sakė: „Jeigu žmogus nebuvo vakcinuotas nuo erkinio encefalito, įsisiurbus jis turi sekti, ar vėliau nesukarščiuos.
Susirgus erkiniu encefalitu, pakyla aukšta temperatūra, kaip ir sergant gripu – iki 38–39 laipsnių. Ta aukšta temperatūra laikosi keletą dienų. Vėliau gali nukristi, po to vėl pakilti.
Esant bet kuriam sukarščiavimui, kuris pasireiškia po mėnesio nuo erkės įkandimo, svarbu pasirodyti gydytojui“.
