Ar dantų gydymas viešose įstaigose liks tik prisiminimas – apie tai laidoje „Delfi tema“ buvo diskutuota su Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininke Auristida Gerliakiene, Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Ingrida Savickiene, Sveikatos apsaugos ministerijos atstove Viktorija Buzyte ir Žalgirio klinikos direktoriaus pavaduotoja Solveiga Pakalkiene.
Privačiai dirbdamas gydytojas gali gauti ir 5 kartus daugiau
Pasak S. Pakalkienės, šiuo metu Žalgirio klinika susiduria su dideliu gydytojų ortodontų trūkumu – įstaigoje dirba dvi gydytojos ortodontės ir kartu užima tik pusę etato. Tokia situacija susiklostė išėjus ilgalaikių atostogų vienai iš gydytojų.
Pacientai dabar registruojami į laukiančiųjų eilę, tačiau kada ateis ta eilė – niekas atakyti negali.
Gydytojų trūkumas klinikoje jaučiamas jau kurį laiką, tačiau pritraukti naujų darbuotojų itin sunku. S. Pakalkienė sako matanti kelias priežastis, kodėl gydytojai nenori rinktis viešosios įstaigos. Visų pirma – didžiulis atlyginimų skirtumas, palyginus su privačiu sektoriumi.
„Mes negalime konkuruoti darbo užmokesčiu su privačiu sektoriumi. Kita priežastis, didesnė administracinė našta nei privačiame sektoriuje, tai reikalauja papildomo laiko. Žalgirio klinikoje mes teikiame antrinio ir tretinio lygio paslaugas. Pacientai, atėję su siuntimais, tikisi, kad visos šios paslaugos bus nemokamos. Tačiau, pagal teisės aktus, didžioji dalis paslaugų yra mokamos, tai dažnai sukelia konfliktines situacijas su pacientais, tad gydytojai jauči diskomfortą“, – sakė S. Pakalkienė.
Pašnekovės teigimu, gydytojų odontologų atlyginimai privačiose ir viešose klinikose gali skirtis net 5 kartais.
Poliklinikoje reikėtų dvigubai daugiau odontologų
Šeškinės poliklinikoje odontologo paslaugų taip pat tenka palaukti, mat vienam gydytojui pagal teisės aktus tenka 4500 pacientų.
„Iš kitos pusės, teikiamos paslaugos yra labai aukšto lygio, nes turime atnaujintą skyrių, perkame efektyviausias medžiagas, o pacientams reikia apmokėti tik medžiagų savikainą. Pagrindinė problema, su kuria susiduriame, tai kad mums reikėtų praktiškai dvigubai gydytojų nei dabar turime“, – sakė I. Savickienė.
A. Gerliakienė pastebi, kad gydytojų odontologų studijos iš esmės visada yra mokamos, nes valstybės finansuojamų vietų yra labai mažai.
„Jei žmonės už savo studijas sumoka apie 90 tūkstančių eurų, tai natūralu, kad jie negali sau leisti dirbti valstybiniame sektoriuje už tokį atlyginimą. Be to, jau daugybę metų valstybėje nėra skaičiuojamas ir planuojamas ne tik gydytojų odontologų, bet ir kitų gydytojų poreikis. Labai didelis skirtumas yra tarp didžiųjų miestų ir regionų, tačiau jau ir didžiuosiuose miestuose prasideda problemos“, – kalbėjo medikų atstovė.
Jos teigimu, Europa nuėjo kitu – profilaktikos ir švietimo keliu. Taip per 20 metų pasiekė, kad gydymo, plombavimo ženkliai sumažėjo, protezavimo atvejų liko labai mažai.
Tad ir toliau situacija gali tik blogėti, mat odontologų poreikis yra didelis, o specialistai geriau renkasi dirbti privačiai. Netinkamas finansavimas, pasak pašnekovės, yra sudarytas Ligonių kasų, kurios nesumoka už pilną paslaugą, ir neatitinka realios kainos, todėl sistema nuolat patiria deficitą.
Prastą ateitį odontologinėms paslaugoms gauti A. Gerliakienė prognozuoja ir regionams, kuriose dirbti specialistams yra labai nepatrauklu.
„Yra nemažai specialistų, kurie važinėja į regionus, tačiau teisės aktai neleidžia važinėti kaip laisvai samdomam darbuotojui. Kiekvienas darbuotojas turi būti įdarbintas konkrečioje įstaigoje, o tai riboja paslaugų prieinamumą“, – kalbėjo pašnekovė.
Be to, A. Gerliakienė sako, kad dar 2016 metais buvo sukurta ir ministerijos patvirtinta profilaktikos programa, tačiau nė vienas punktas iš šios programos įgyvendintas nebuvo.
Ministerija žada, kad bus skirta 14 mln.
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė sako, kad ministerijai Žalgirio klinikos situacija yra žinoma.
„Pasakyti, kad ministerija nieko nedaro, tikrai negalima, nes ministerija ieško, kalbasi su ortodontais, kad ateitų dirbti į viešąsias įstaigas. Problema yra ne tik su ortodontos, o su daugelio sričių specialistais“, – sakė V. Buzytė.
Pasak jos, 2022–2027 metams iš Europos Sąjungos lėšų yra skirta 14 mln. eurų, skirtų pritraukti gydytojams specialistams, tad SAM šiuo metu dėlioja planus, kaip pinigus geriau panaudoti.
Visgi A. Gerliakienės toks komentaras neįtikino.
„Man visada labai įdomu išgirsti apie tas sumas, apie 8 mln., skirtus odontologinių paslaugų teikimui namuose, tačiau iki šiol nėra aprašo tokių paslaugų teikimui. Kur nuguls tie 14 mln. – irgi didelis klausimas“, – sakė pašnekovė.
Ministerijai kritika žeriama ir dėl to, kad neatsižvelgiama į gydytojų specialistų, darbo grupių rekomendacijas. Tad visi šie pokyčiai – tik laikymasis į neveikiančios sistemos kraštą.
Tuo metu ministerija ginasi – profilaktikos programa buvo įgyvendinta, o pirminės odontologijos tvarka yra keičiama, bandoma pereiti prie profilaktikos, o ne pasekmių taisymo.
Ką daryti, kad valstybinėse įstaigose liktų odontologų paslaugos?
Kyla klausimas, kas turėtų pasikeisti, kad valstybinėse įstaigose teikiamos odontologijos paslaugos neliktų tik prisiminimas.
„Visų pirma, reikia nustoti žadėti nemokamas paslaugas, greitas ir iškart prieinamas. Be to, reikia eiti tikrintis profilaktiškai, kol sugedimai nedideli. O ne taip, kai ateina ištinę, su dideliu skausmu, tada šokdina gydytojus. Yra ir pacientų atsakomybė“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
S. Pakalkienės teigimu, būtina didinti darbo užmokestį.
„Apmokėjimo klausimas turi būti sutvarkytas, kad įstaigos turėtų galimybę pasiūlyti orų atlyginimą, tokį, koks tenkintų gydytojus odontologus. Jis nebūtinai turi būti turi būti toks pat, kaip privačiame sektoriuje, nes viešas sektorius irgi turi savų privalumų – tai yra įdomesni, sudėtingesni atvejai, gydytojai turi galimybę tobulėti. Bet kol kas atlyginimų klausimas yra svarbiausias“, – sakė S. Pakalkienė.
