Brangi kiekviena minutė
DELFI primena, kad K. Prunskienė praėjusį sekmadienį atsidūrė Santariškių klinikose, kur jai buvo diagnozuotas stiprus išeminis insultas. Maždaug po paros smegenys pradėjo tinti – medikamentais šio proceso sustabdyti nepavyko, todėl politikė buvo pervežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo atlikta skubi neurochirurginė operaciją. Santariškių klinikose šios operacijos atlikti galimybių nebuvo.
Pašnekovo teigimu, susirgusiųjų ūminiu insultu diagnostika ir gydymas Lietuvoje yra aiškiai reglamentuotas. Jau nuo 1999 m. vadovaujamasi patvirtintomis insulto diagnostikos, gydymo, profilaktikos ir reabilitacijos metodinėmis rekomendacijomis, kurios nuolat atnaujinamos. Jose konkrečiai nurodoma, kur ligonis turi patekti, jeigu jam įvyko insultas, kokie diagnostikos ir gydymo metodai turi būti taikomi. Taigi lietuviški insulto profilaktikos ir gydymo standartai niekuo nesiskiria nuo taikomų kitose Europos šalyse.
„Įtariant insultą ligonis turi būti atgabenamas į artimiausią gydymo įstaigą, kurioje yra sąlygos teikti pagalbą sergantiems insultu. Pagrindinis gydytojas, diagnozuojantis ir patvirtinantis insultą, sprendžiantis gydymo taktikos klausimus, yra neurologas (ne neurochirurgas ar kraujagyslių chirurgas). Sprendimą, kur ligonis turi būti gydomas – neurologijos ar intensyvios terapijos skyriuje, priima neurologas arba gydytojų konsiliumas. Insultus gydančioje ligoninėje turėtų būti neurologijos skyrius, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius, radiologinė tarnyba, kad kuo skubiau būtų galima atlikti kompiuterinę tomografiją ir jos pagalba įvertinti, kokia įvykusio insulto rūšis – išeminis (smegenis maitinančios kraujagyslės užsikimšimas) ar hemoraginis (kraujo išsiliejimas į smegenis). Mat skiriasi šių insultų gydymas.
Neurochirurgijos skyrius nėra privalomas, nes sergantiems išeminiu insultu neurochirurginės pagalbos prireikia labai retai, pavieniais atvejais – jei vystosi komplikacijos, pavyzdžiui, smegenų pabrinkimas. Tik kai kurie ūminio hemoraginio insulto variantai – jei kraujas išsilieja tarp galvos smegenų dangalų – yra gydomi neurochirurgijos skyriuose. Tačiau ir šiuo atveju pirmiausia būtina nustatyti, kad insulto variantas yra būtent toks. Todėl nekompetetingi pasisakymai, kad insultą patyrę ligoniai turi būti gabenami tik ten, kur yra neurochirurginis skyrius, neatitinka nei Lietuvos, nei tarptautinių šiuolaikinių nuostatų“, - pasakojo medikas.
Anot jo, bet koks laiko gaišimas pirmosiomis insulto valandomis yra neleistinas, nes kiekviena minutė yra brangi – kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnis galvos smegenų pažeidimas, tuo daugiau neuronų pavyksta išgelbėti nuo nebeatstatomų pokyčių.
Moderniausias gydymo būdas – veiksmingas, bet rizikingas
Jei insultas yra išeminis, gydymo rezultatams gali turėti svarbos, ar gydymo įstaigoje taikomas modernus išeminio insulto gydymas, vaistais tirpinant trombą smegenų arterijoje. Tačiau būtina, kad ligonis į tinkamą ligoninę patektų ne vėliau, kaip per 3-4,5 val. nuo simptomų atsiradimo – kuo anksčiau, tuo geriau.
„Tai vadinamoji trombolizė, kai krešulius tirpdantys vaistai lašinami į veną arba švirkščiami į užsikimšusią arteriją. Šis gydymo metodas dažnai (deja, irgi ne visuomet) yra veiksmingas, bet ir rizikingas dėl galimų kraujavimų. Lietuvos didžiosiose ligoninėse jis taikomas nuo 2002 m. Šiuo metu trombolizė išeminiam insultui gydyti atliekama Vilniaus Santariškių klinikose, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje ir jūrininkų ligoninėse, Alytaus ligoninėje ir šis įstaigų ratas plečiasi. Esame paskaičiavę, kad nuo atokiausio Lietuvos kampelio iki artimiausios ligoninės, kurioje taikomos šios modernios procedūros, yra ne daugiau kaip valanda kelio. Tik labai svarbu, kad žmonės kuo anksčiau atpažintų prasidedantį insultą ir negaištų laiko, nes jis čia – aukso vertės“, - teigė D. Jatužis.
Tiesa, iš visų ligonių, kurie suserga ūminiu išeminiu insultu, šis gydymas gali būti taikomas tik keliems procentams, nes yra daug apribojimų, kurių dauguma susiję su kraujavimo rizika, pavyzdžiui, neseniai atlikta operacija, sunkios traumos, jau esantis platus smegenų pažeidimas, krešėjimą slopinantys vaistai ir pan.
Pacientams, kuriems trombolizė negali būti atliekama, visose Lietuvos gydymo įstaigose taikomas standartizuotas bazinis gydymas, kurio metu prižiūrimas ir palaikomas tinkamas kraujo spaudimas, kvėpavimas, temperatūra ir kitos gyvybinės funkcijos, skiriami vaistai pasikartojančio insulto profilaktikai, taikomos priemonės komplikacijų prevencijai. Pagal klinikinių tyrimų duomenis, taikant optimalų bazinį gydymą rezultatą pavyksta pagerinti net iki 30-40 proc. „Deja, pas mus vis dar gajos įvairios mistifikacijos, jokiais įrodymais nepagrįstos nuostatos, kaip antai: gydant ūminį insultą visais atvejais būtinos lašinės infuzijos, kraujagysles plečiantys vaistai. Tokių gydymo metodų pasaulyje jau atsisakyta, nes jie nepadeda, o kartais net gali pakenkti“, - teigė medikas.
Taigi insultas – labai rimta ir sunki liga, didelis insultas – juo labiau. Apskritai jau įvykusio insulto gydymas kur mažiau veiksmingas nei savalaikis jo rizikos išaiškinimas ir profilaktika. Anot D. Jatužio, čia mūsų galimybės nė kiek ne blogesnės nei bet kurioje pasaulio šalyje. Tačiau trūksta pačių žmonių rūpinimosi savo sveikata, žinių apie insulto rizikos veiksnius ir insulto požymius.
Didelis smegenų pabrinkimas – vienetiniai atvejai
„Kalbant apie tokias sunkias komplikacijas, kaip smegenų pabrinkimas, pagrindinis jų riziką didinantis veiksnys yra insulto dydis, t. y. stambios kraujagyslės užsikimšimas. Insulto prognozė ir išeitys, komplikacijų tikimybė didele dalimi priklauso nuo to, kuri kraujagyslė užsikimšo, kokio ji dydžio ir kuri smegenų sritis pažeista. Pavyzdžiui, jei širdyje susidaro krešulys, atitrūkęs nuo jį gali nunešti tiek aukštyn – į galvos smegenis, tiek žemyn – į kojų arterijas ar kitus organus.
Toks krešulys keliaudamas kažkur įstringa, tačiau kurioje kraujagyslėje – jau laimės ar nelaimės dalykas. Jei krešulys didelis, jis užkemša stambią arteriją ir turime pačias liūdniausias pasekmes. Net taikant trombolizę, tokį krešulį pavyksta ištirpinti toli gražu ne visada – tik 20-30 proc. atvejų. Jei krešulys neištirpsta ir vystosi masyvus smegenų pažeidimas, o kartais – ir pabrinkimas, tuomet tenka taikyti medikamentines priemones smegenų tinimui ir kaukolės vidiniam slėgiui mažinti ar net įsikišti neurochirurgams. Šios komplikacijos vystosi ne iš karto, paprastai – po paros ir vėliau, todėl labai svarbu stebėti ligonį, nustatytu laiku kartoti tyrimus ir „pagauti“ besivystančią komplikaciją“, - aiškino neurologas.
Anot mediko, pasakyti, kad ligonio būklė stabilizuojasi, įmanoma tik maždaug po savaitės ar dar ilgesnio laiko. Didžiausia bėda ta, kad smegenų neuronai be kraujo išgyvena labai trumpai – vos 5-6 min. Taigi jei kraujotaka atstatoma pavėluotai, tai nebeduoda jokios naudos, nes audinys vis tiek būna negyvas. Taigi reikia kuo greičiau apriboti pažeidimo plotą, kad periferijose esančios apmirusios ląstelės pradėtų atsistatinėti. Tuomet vėliau, taikant reabilitaciją, galima pasiekti geresnių rezultatų.
„Negrįžtamai pakitusi smegenų zona kompiuterinės tomografijos vaizduose išryškėja jau po paros ar dar greičiau. Taigi pažeidimo plotą galima labai aiškiai apibrėžti. Kita vertus, turime daugybę atvejų aprašymų ir pavyzdžių iš savo praktikos, kai ligonis su labai dideliu smegenų pažeidimu reabilitacijos metu stebėtinai gerai atsistatinėja, o kitas žmogus, turintis palyginti nedidelį pažeidimą, gali taip ir likti labai neįgalus“, - aiškino D. Jatužis.
Anot pašnekovo, kiekviena smegenų zona atsakinga už tam tikras funkcijas. Jei pažeidimas yra kaktinėje skiltyje, sutrinka priešingos pusės galūnių judesiai, momeninėje skiltyje yra jutimų zona, dar kitose – kalbos, regėjimo, klausos zonos. Taigi jei pažeidžiamos tam tikros vietos, ligos eiga būna itin nepalanki, ji pasireiškia sunkiais simptomais. Tuo tarpu kai kuriose srityse netgi didelis pažeidimas gali pasireikšti palyginti švelniais simptomais. „Insulto sutrikdytų funkcijų atsistatymui didelės reikšmės turi ir bendra smegenų kraujotakos bei organizmo būklė, vidiniai smegenų resursai ir plastiškumas (nepažeistų neuronų sugebėjimas perimti žuvusiųjų funkcijas) bei moderni reabilitacija“, - teigė neurologas.
