„Pasakysiu sąžiningai, kad visiškai teisingai būtų, jeigu mes būtumėme neatidėlioję keliolika metų Europos Sąjungos atitinkamo teisyno ir jau būtume susitvarkę ir pripažintumėme, kad vaistinėse turi dirbti vaistininkai“, – Eltai teigė ministras.
„Juk buvo pereinamasis laikotarpis, buvo skirti net ištekliai, kaip persikvalifikuoti, dalis tų žmonių persikvalifikavo, bet, deja, nemaža dalis ne“, – pridūrė jis.
Dėl dalies vaistininkų padėjėjų, kurie nepersikvalifikavo į vaistininkus, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) palaiko valdančiųjų norą leisti iki 2006-ųjų mokslus baigusiems farmakotechnikams dirbti vieniems su nuotoline priežiūra. A. Dulkys taip pat palaiko siūlymą apsibrėžti Lietuvos vietoves, kuriose vaistininkų padėjėjai galėtų dirbti vieni.
„Šiuo atveju mes, Sveikatos apsaugos ministerija, buvome tie dalyviai, kurie sakome gerai, bet nuspręskime galutinę datą, gerai, tegul bus tam tikras kompromisas, kad nedidelėse gyvenvietėse tie, kurie baigė mokslus iki 2006-ųjų metų, kad dar galėtų dirbti su nuotoline priežiūra, bet jau čia ir padėkime tą galutinį tašką“, – teigė politikas.
„Bet, deja, kaip matote, ta diskusija toliau tęsiasi ir yra daugybė painiavos“, – pažymėjo ministras.
Visgi A. Dulkys atkreipė dėmesį, kad tos vaistinės, kuriose vaistininkų padėjėjai dirbs vieni, nebus šiuolaikiškos ir veiks labiau kaip parduotuvės.
„Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad farmakotechnikų ir vaistininkų šitoje epopėjoje žinotume, kad tos įstaigos, tie taškai, kuriuose dirbs tik farmakotechnikai su nuotoline ir kitokia priežiūra, realiai ateityje nebus tos šiuolaikinės vaistinės. Nes vaistininkams mes ruošiame daugybę naujų paslaugų, daugybę naujų įgaliojimų, daugybę naujų galimybių, pavyzdžiui, pratęsti gydytojų išrašytus ilgalaikius receptus, dalyvauti farmacijos rūpyboje, skiepijimas, konsultacijos ir taip toliau“, – vardino sveikatos apsaugos ministras.
„Tai reiškia, kad mes bet kuriuo atveju tuos taškus, kuriuose dirbtų tik farmakotechnikai, mes juos paliekame gūdžioje praeityje. Vaistinė taptų tiesiog parduotuvėle, kur prekiaujama vaistais, bet tai nebūtų šiuolaikinė vaistinė, kokią mes įsivaizduojame Vakarų Europos kontekste“, – pabrėžė A. Dulkys.
Jis nesutiko su politikų teiginiais, kad Lietuvos regionuose yra prastas prieinamumas prie vaistų ir nepriėmus pataisų, mažose gyvenvietėse užsidarys virš šimto vaistinių.
„Manau, kad ta problema yra truputėlį neteisingai užreikšminta dėl to prieinamumo, nes Lietuva, jeigu neklystu, yra penketuke Europos Sąjungos valstybių pagal vaistinių tinklą. Tai tikrai situacija nėra bloga“, – pridūrė A. Dulkys.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime susiginčyta dėl teiktų pasiūlymų Farmacijos įstatymo pakeitimo projektui ir jų tarpusavio suderinamumo. Seimo nariai nesutarė, ar pasiūlymai nustatyti, kokio dydžio gyvenvietėse farmakotechnikai galėtų dirbti vieni, juos nuotoliu prižiūrint vaistininkams, yra vienas kitą papildantys, ar vienas kitam prieštaraujantys. Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas su siūlymais grąžintas į Seimo Sveikatos reikalų komitetą.
Antradienį komitete bus iš naujo svarstomi pasiūlymai dėl gyvenviečių, kuriose vieni galės dirbti farmakotechnikai, dydžio gyventojų skaičiumi. Seimo posėdyje taip pat bus balsuojama dėl įstatymo pakeitimo projekto priėmimo.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas kovo pabaigoje parlamentui pateikė siūlymą pakeisti Farmacijos įstatymą taip, kad didelį stažą turintys vaistininkų padėjėjai galėtų ir toliau mažose vaistinėse dirbti vieni, nuotoliniu būdu padedant vaistininkui.
Pasak A. Matulo, nuo liepos 1 dienos įsigaliojant reikalavimui farmakotechnikams dirbti vaistinėse tik kartu su vaistininku, 135 vaistinės Lietuvos regionuose nebegalės tęsti veiklos. Kaip yra pažymėjęs politikas, mažų miestelių vaistinės neturės galimybės įdarbinti vaistininkų dėl per mažų apyvartų ir darbuotojų trūkumo.
Seimo narys Aurelijus Veryga priešinasi įstatymo pataisoms teigdamas, kad vaistinė nėra parduotuvė, kurioje gali dirbti tinkamo išsilavinimo neturintys specialistai. Anot jo, vaistininkai ir jų padėjėjai turi du skirtingus išsilavinimus, todėl farmakotechnikai negali atlikti tam tikrų vaistininkų funkcijų.
