Seras Johnas Bellas, Oksfordo universiteto medicinos profesorius ir vyriausybės patarėjas gyvybės mokslų klausimais, sakė, kad nors pastarosiomis savaitėmis visuomenėje plintant omikron atmainai, hospitalizavimo atvejų padaugėjo, ši liga „panašu, nebūna tokia sunki, ir daugelis žmonių ligoninėse praleidžia palyginus mažai laiko“. Mažesniam pacientų skaičiui taip pat prireikia didelio srauto deguonies, o vidutinė gulėjimo ligoninėje trukmė sutrumpėjo iki trijų dienų, pažymėjo jis.

Nemažai mokslininkų kritikavo vyriausybės sprendimą prieš Naujuosius metus Anglijoje neįvesti tolesnių su COVID-19 susijusių apribojimų. Kai kurie netgi sakė, kad tai yra „didžiausias mokslinių rekomendacijų ir įstatymų prasilenkimas“ nuo pandemijos pradžios, skelbia theguardian.com.
Jie išreiškė susirūpinimą, kad nors omikron atmaina atrodo esanti švelnesnė, ji yra labai užkrečiama, o tai reiškia, kad nesiėmus jokių priemonių, į ligonines guldomų pacientų ir mirčių skaičius gali greitai išaugti, rašo The Guardian.

Konfederacijos „NHS Providers“ vadovas Chrisas Hopsonas teigė, kad vis dar neaišku, kas nutiks, kai infekcijos rodikliai pradės augti tarp vyresnio amžiaus žmonių. „Per Kalėdas maišėsi kelių kartų atstovai, todėl visi vis dar laukiame, ar gerokai padaugės pacientų, atvykstančių į ligonines su rimtais omikron sukeltais simptomais“, – sakė jis per laidą „BBC Breakfast“.

Įtampą sveikatos tarnyboje taip pat kelia medikų trūkumas, kuris susidarė dėl omikron sukeltos būtinybės izoliuotis. Ekspertai prognozuoja, kad „blogiausio scenarijaus atveju“ izoliacijoje gali atsidurti iki 40 proc. Londono medikų.

„Šiuo metu reikšmingai yra padidėjęs sveikatos sistemos darbuotojų nedarbingumo lygis, ir nemažai mūsų vadovų sako manantys, kad tai gali būti didesnė problema ir didesnis iššūkis negu pats skaičius žmonių, kuriems dėl COVID-19 prireiks gydymo ligoninėje“, – sakė Ch. Hopsonas.

Aplinkos apsaugos sekretorius George`as Eustice`as teigė, kad vyriausybė „labai atidžiai stebi“ į ligonines dėl COVID-19 guldomų žmonių skaičius.

Jis pripažino, kad infekcijos atvejai dėl naujosios omikron atmainos auga, bet pažymėjo, kad yra įrodymų, jog ji nesukelia tokio pacientų antplūdžio ligoninėse kaip ankstesnės bangos.

„Iš to, ką žinome Pietų Afrikoje, jaučiame ankstyvą padrąsinimą, kad hospitalizacijų yra mažiau ir kad ligoninėje praleistų dienų skaičius, jei pacientai visgi paguldomi į ligonines, taip pat yra mažesnis negu prie ankstesnių atmainų“, – teigė jis BBC.

„Šiuo metu nemanome, kad įrodymai verstų imtis daugiau intervencijų negu tai, ką jau esame padarę. Tačiau akivaizdu, kad turime labai atidžiai stebėti padėtį, nes jei labai smarkiai padaugėtų hospitalizacijų, turėsime veikti toliau“.

Johnas Bellas „BBC Radio 4“ laidai „Today“ sakė: „Siaubingos scenos, kurias regėjome prieš vienerius metus – pilni intensyvios priežiūros skyriai ir pirma laiko mirštantys žmonės – dabar yra, mano nuomone, istorija, ir manau, jog turėtume neabejoti, kad taip bus ir toliau“.

Jis sakė, kad per įvairias COVID-19 bangas, įskaitant delta ir omicron, „sunkių ligos formų ir mirčių nuo šios ligos procentai iš esmės nekito, kai mes visi buvome paskiepyti“.

Jis pridūrė, kad per pastarąsias pora savaičių gatvėse nurimęs šurmulys rodo, jog žmonės elgiasi „gana atsakingai“, saugodamiesi viruso.

Kalbėdamas po to, kai vyriausybė pirmadienį pranešė šiais metais nebeįvesianti jokių su COVID-19 susijusių apribojimų, Readingo universiteto ląstelių mikrobiologijos profesorius Simonas Clarke`as įspėjo, kad naujausi duomenys yra neišsamūs.

Koronavirusas

Jis perspėjo, kad į naujausius atvejų rodiklius nebuvo įtraukti mėginiai, paimti nuo Kūčių dienos iki gruodžio 26-osios, ir tai, kaip virusas tarp gyventojų plito Kalėdų laikotarpiu, paaiškės tik per artimiausią savaitę.

„Nors niekas nenori gyventi sugriežtintomis sąlygomis, visuomenė turi suvokti, kad jei susidursime su rimta hospitalizacijų ir masinio sergamumo problema, bus kur kas blogiau nei tuo atveju, jei valdžia anksčiau imtųsi veiksmų“, – sakė jis.

Antradienį kalbėjęs Rytų Anglijos universiteto medicinos profesorius Paulas Hunteris teigė, kad žmonėms, apsikrėtusiems COVID-19, ilgainiui turėtų būti leista „gyventi įprastą gyvenimą“, tarsi jie būtų susirgę įprasta peršalimo liga.

„Tai liga, kuri niekur nedings. Galiausiai žmonėms, apsikrėtusiems COVID-19, turėsime leisti gyventi įprastą gyvenimą, kaip yra peršalimo ligų atveju, – teigė jis per „BBC Breakfast“. – Jeigu saviizoliacijos taisyklės sukelia tokį su COVID-19 susijusį skausmą, tuomet, galbūt, turime tai padaryti anksčiau, negu vėliau. Tik, galbūt, dar ne dabar“.

P. Hunteris pridūrė, kad COVID-19 vieną dieną bus laikomas įprasto peršalimo priežastimi ir kasdien skelbti susirgimų skaičių nebus būtinybės. „Galbūt po Velykų turėtume pradėti žiūrėti paprasčiau, atsižvelgdami, žinoma, į tai, koks tuo metu bus sergamumas“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (62)