Kaip valdyti sergamumą tuberkulioze?
„Esu įsitikinęs, kad viena iš efektyviausių tuberkuliozės profilaktikos priemonių yra gydymo prieštuberkulioziniais vaistais užtikrinimas. Tai teikiama ir atliekama ambulatoriškai įsteigtuose DOTS (anglų k. – directly observed treatment short course) kabinetuose.
Tai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) patvirtinta strategija, kurią Pasaulio bankas įvardijo kaip vieną iš ekonomiškai efektyviausių tuberkuliozės kontrolės priemonių, leidžiančių pasiekti geriausių tuberkuliozės (toliau – TB) gydymo rezultatų. Daugumoje šalių taikant tiesiogiai kontroliuojamo gydymo strategiją pavyksta išgydyti 90 procentų ligonių, sergančių tuberkulioze. Kaip gydytojas neturiu pagrindo tuo netikėti“, – sako Kėdainių rajono tarybos narys Arvydas Kleiva.
Jis kaip gydytojas ir kaip tarybos narys sako esantis už visas ligų prevencines ir profilaktines priemones, nes prevencija visada kainuoja mažiau ir sveikatos sistemai, ir rajono biudžetui, ir patiems pacientams.
„2023–2027 m. iš savivaldybės biudžeto prašoma finansuoti 13 tūkst. 800 eurų, išdalinkime 5 metams (1 800+3 000+3 000+3 000+3 000 eurų), už kuriuos organizuojamas vaistų užsakymas ir parvežimas, jų išdavimas sergantiesiems kasdien (taip pat ir poilsio bei švenčių dienomis) pacientui tinkamu metu, o kaimiškosiose vietovėse, jei TB sergančiam pacientui toli ar brangu nuvykti į savivaldybės DOTS kabinetą arba TB sergantis pacientas yra nepilnametis, organizuojamas vaistų teikimas per šeimos gydytojus. Stiprinant paciento motyvaciją taikyti gydymą pagal reikalavimus teikiamas socialinis paketas (maisto kuponai ar maisto paketai), visuomenei ruošiama informacinė medžiaga ir kita švietėjiška veikla“, – aiškino A. Kleiva.
Programa parengta pagal PSO rekomendacijas
Pašnekovas pabrėžė, kad prielaida, jog prevencinės programos yra galimai neefektyvios, yra neteisinga ir klaidinanti visuomenę. Padidėjęs sergamumas vienomis ar kitomis ligomis neparodo prevencinių programų efektyvumo trumpuoju laikotarpiu.
„Prevencinių programų tikslas – nustatyti ir užkardyti ligos progresavimą ir paplitimą visuomenėje ankstyvoje stadijoje. Remtis kelių metų duomenimis ir daryti išvadas yra neprofesionalu, – įsitikinęs tarybos narys. – Prevencinių programų efektyvumas vertinamas remiantis ilgalaike retrospektyvine analize. Rimtos mokslininkų grupės, analizuodamos vienos ar kitos programos efektyvumą, atsižvelgia į praėjusį sunkų pandemijos laikotarpį visiškai ekskliuduodamos pandeminių metų statistiką. Pandemijos metu profilaktinės programos buvo visiškai sustabdytos arba perorganizuotos taip, kad neprieštarautų pandemijos metu galiojusiems teisės aktams. Jei lyginsime sergamumą mūsų apskrityje 2019 su 2022 metais, matysime naujų atvejų nustatymo mažėjimą.
Juolab reikia atsižvelgti ir į tuberkuliozės, kaip ligos, specifiškumą. Tuberkuliozės gydymas yra paremtas ilgalaikiu ir nepertraukiamu vaistų vartojimu. Gydymo procesas yra ilgas ir apeliuoja į paciento sąmoningumą ir norą gydytis. Statistikos duomenimis, liga yra labiausiai paplitusi tarp socialinės rizikos žmonių (į ką ir orientuota ši programa)“.
Kaip sakė A. Kleiva, tuberkuliozės prevencinė programa parengta vadovaujantis PSO mokslininkų parengtomis rekomendacijomis, kurios adaptuotos mūsų arealui: „Manau, skatindami visuomenės sąmoningumą, šviesdami visuomenę, remdamiesi profesionalų parengtomis programomis, pasieksime mums visiems svarbaus tikslo. Išlikime nuoseklūs ir sąmoningi kovoje su tokiomis ligomis kaip tuberkuliozė“.
Situaciją pablogino COVID-19 pandemija
Remdamasi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kėdainių skyriaus pateiktomis įžvalgomis, savivaldybės gydytoja S. Buinovskienė teigė, jog COVID-19 pandemija paveikė tuberkuliozės atvejo diagnostiką. Ji teigia, kad, pasak gydytojų pulmonologų, paskutiniu metu išaiškinamos vis sunkesnės tuberkuliozės formos, ligoniai išaiškinami pavėluotai: tuberkuliozės procesas plaučiuose būna išplitęs, pažeisti abu plaučiai, infiltracija, irimo ertmės, židinių diseminacija, todėl galima prognozuoti tuberkuliozės atvejų augimo šuolius artimiausiu metu. Bakteriologiškai patvirtinama apie 90 proc. naujai susirgusių plaučių tuberkulioze ligonių.
„Nors kontaktų ribojimai sumažino tuberkuliozės perdavimo tikimybę, tačiau skurdo lygio augimas, sunkių formų išsivystymas, blogėjantys gydymo rezultatai, pablogina kai kuriuos veiksnius, skatinančius tuberkuliozės plitimą: netinkamą mitybą ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ribojimą, – aiškino savivaldybės gydytoja. – Tačiau „End TB strategija“ partnerystės studija numatė, jog COVID-19 ligos pandemija gali sukelti tuberkuliozės atvejų šuolius ir 2020–2025 m. padidinti tuberkuliozės atvejų skaičių.“
Trūksta pačių žmonių atsakingumo
S. Buinovskienės manymu, kad tuberkuliozės atvejų mažėtų, turi būti vykdomos kompleksinės priemonės, kurias jau vykdo įvairios institucijos pagal kompetenciją. Tad dėl niekaip nemažėjančio tuberkuliozės atvejų skaičiaus, anot pašnekovės, kalti patys žmonės, kuriems kartais trūksta atsakingumo.
„Nors auga sergančių tuberkulioze asmenų skaičius, bet pastebimas DOTS paslaugas gaunančių pacientų sumažėjimas dėl stacionarių gydymo įstaigų vykdomos politikos, susijusios su tuberkulioze sergančių pacientų gydymu ir (ne)siuntimu ambulatorinėms paslaugoms gauti gyvenamojoje vietoje po stacionaraus gydymo ligoninėje“, – komentavo pašnekovė.
Pagrindinės tuberkuliozės valdymo priemonės yra ankstyva diagnostika, sėkmingas tuberkuliozės pacientų gydymas ir šių atvejų valdymas, papildomas dėmesys pažeidžiamoms bendruomenėms.
Kėdainių rajono savivaldybė, suprasdama problemą, kad būtų sėkminga ankstyva diagnostika (profilaktiniai krūtinės ląstos rentgeno tyrimai, tuberkulino mėginiai rizikos grupių vaikams), skyrė lėšų (1 tūkst. 800 Eur) VšĮ Kėdainių ligoninės programai, VšĮ Kėdainių PSPC programoms.
Skaičiai parodo kokybišką ir išsamią diagnostiką
Buvęs vicemeras ir dabartinis tarybos narys medikas Paulius Aukštikalnis pabrėžė, jog tuberkuliozė – pavojinga liga, kurios tinkamai negydant, gali išsivystyti aktyvi jos forma, o mirtingumas gali siekti net apie 50 proc. Tuo metu prevencinės programos, anot jo, padidina tikimybę diagnozuoti ankstyvą tuberkuliozės formą – tai viena iš svarbiausių infekcijos plitimo valdymo priemonių.
„Manau, Kėdainiuose prevencinės programos pasiteisino, nes jų dėka atliekamas išsamus gyventojų patikrinimas, diagnozuojamos ankstyvos tuberkuliozės formos. Dideli sergančiųjų tuberkulioze skaičiai, manau, labiau parodo kokybišką ir išsamią diagnostiką“, – teigė P. Aukštikalnis.
Kaip jau buvo skelbta anksčiau, 2023–2027 m. tuberkuliozės prevencijai, ankstyvajai diagnostikai, gydymui ir kontrolei skirta daugiau nei triskart mažiau lėšų, tik 13 tūkst. 800 eurų nei ankstesnei programai (2017–2022 m. buvo skirti 47 tūkst. Eur). P. Aukštikalnio nuomone, 2017–2022 m. vykusios programos išvados sveikatos priežiūros įstaigos vadovui leido sudėlioti strategiją ir priimti sprendimus, kiek lėšų tikslinga skirti tam tikrai programai.
„Tikrai žinau, kad šiuo metu tiek ligoninei, tiek PSPC pinigų, gaunamų vien iš Teritorinių ligonių kasų už suteiktas paslaugas, nepakanka. Todėl, mano manymu, mažinti prevencinių programų finansavimą iš savivaldybės biudžeto yra negerai, – įsitikinęs tarybos narys. – Žiūrint tik tuberkuliozės srityje, ligos suvaldymo esmė ir pagrindas – tai gyventojų sąmoningumas ir savalaikis kreipimasis į šeimos gydytoją, prevencinės programos.“
Reikia naujų idėjų
P. Aukštikalnio teigimu, prevencinės programos yra pats ekonomiškiausias būdas sveikatos apsaugos sistemoje, nes ligos, o ypač sunkios, gydymas valstybei kainuoja daug kartų brangiau: „Todėl tokie projektai kaip prevencinės programos, kurias vykdo PSPC ar Visuomenės sveikatos biuras (VSB), vertos ypatingo dėmesio ir finansavimo.
JAV jau seniai yra atlikta ne viena metanalizė, kuri aiškiai parodė kursą valstybei – investuoti į ligų prevenciją, ypač senstančios visuomenės fone. Vienas euras prevencinei programai – lygus dešimtims ligos gydyme“.
Paklaustas, kokios priemonės vis tik padėtų mažinti sergamumą tuberkulioze mūsų rajone, P. Aukštikalnis sakė: „Manau, Kėdainiuose sveikatos priežiūros įstaigos gerai atlieka šią užduotį. Plati ir išsami diagnostika, prevencinių programų vykdymas ir nuolatinis visuomenės informavimas padeda kovoje su tuberkuliozės plėtra.
Ką galimą dar geriau padaryti? Klausimas reikalaujantis bendro sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir aktyviųjų komandos narių apskritojo stalo diskusijų naujų idėjų generavimui“.
