Panevėžio šeimos gydytojus stebina pacientų patiklumas. Jie sako, kad gyventojai nė nesusimąstydami kloja pinigus už medicininio išsilavinimo neturinčių asmenų atliekamus kone stebuklingus tyrimus ir perka jų siūlomus papildus bei įvairias priemones. O paskui atėję pas gydytojus šiems ant stalo deda savo galimų sveikatos sutrikimų išklotinę.
Pavilnio šeimos klinikos bendrosios praktikos gydytojai Ingai Šinkūnienei pastaruoju metu ne vienas pacientas rodė jam atliktų pasitikėjimo nekeliančių tyrimų rezultatus ir prašė patarimo, kaip gydytis.
„Aš į tokius „tyrimus“ ir diagnozes nekreipiu dėmesio. Jei būtų mano valia, suglamžiusi išmesčiau į šiukšlių dėžę. Tai pinigų metimas į balą“, – sako gydytoja.
Pasak I. Šinkūnienės, tokių paslaugų teikėjai gana gudrūs. Jie nenurodo tikslios diagnozės, nenustato ligos, o parašo, kad gali būti ir tas, ir anas. Pavyzdžiui, kad yra problemų su sąnariais, skydliauke, širdimi, inkstais, kitais organais. Žmogui patariama paprašyti gydytojų ištirti įvairius galbūt nesveikuojančius organus ir dar įperšama nepigiai kainuojančių papildų.
I. Šinkūnienę stebina, kad pas minėtus „specialistus“ tiriasi ir lėtiniai ligoniai, kurie puikiai žino, kuo serga ir kaip turi gydytis.
„Įsivaizduokite, kiek galimų negalavimų galima „nustatyti“ per septyniasdešimt perkopusiam žmogui, kuris serga diabetu, hipertenzija ar yra patyręs infarktą!“ – kalbėjo medikė.
Šeimos gydytojai savo akimis teko matyti, kaip sunkiai paeinančius pagyvenusius žmones už parankių pas tokius „daktarus“ atveda artimieji.
Apsukresni tariami gydytojai savo tariamai tobulais aparatais netgi nustato, kokie sveikatos sutrikimai gresia ateityje. O kad pavyktų jų išvengti, pasiūlo neva labai veiksmingų preparatų, kuriais paprastai prekiauja patys arba jų partneriai.
„Man keista, kad žmonės leidžia pinigus abejotiniems tyrimams ir papildams, tačiau nesutinka pasidaryti kokio nors mokamo nebrangaus tyrimo medicinos įstaigoje, kuris leistų greičiau ir tiksliau diagnozuoti ligą“, – stebisi I. Šinkūnienė.
Dirba be licencijų
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) atkreipė dėmesį į lyg iš gausybės rago internete ir spaudoje pasipylusius skelbimus. Juose pavardžių nenurodantys asmenys, save vadinantys gydytojais, specialistais, ekspertais, ir prisidengę skambiais įmonių pavadinimais siūlosi nuodugniai patikrinti sveikatą, atlikti maisto netoleravimo testą, elektrosferinę kompiuterinę bioinformacinę sveikatos diagnostiką, akių skenavimo, tyrimą kvantinio magnetinio rezonanso aparatu, kuris nėra registruotas kaip medicinos prietaisas, žarnyno valymo ir kitas panašaus pobūdžio procedūras.
Tarnybos specialistams atlikus neplaninius patikrinimus Vilniuje, Klaipėdoje, Rokiškyje, Molėtuose, Pasvalyje ir kituose miestuose – iš viso šįmet apie dvidešimt, – paaiškėjo, kad daug sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų neturi licencijų tokiai veiklai. Arba diagnozuoja aparatais, kurie nėra medicinos prietaisai.
Pavyzdžiui, viename Pasvalio laikraštyje radę skelbimą apie atliekamą elektrosferinę kompiuterinę bioinformacinę sveikatos diagnostiką ir nuvykę nurodytu adresu, jie išsiaiškino, jog sveikatos paslaugas teikianti bendrovė „Vėjažolė“ neturi licencijos, tai yra jos veikla neteisėta. Tačiau tikrintojų laukė dar vienas akibrokštas – medicinos prietaisu sveikatos būklę diagnozavo ir gydymo patarimus dalijo buhalterė.
Jei tikėtume paslaugos teikėjų reklama žiniasklaidoje, šiuo aparatu besidarbavusi buhalterė matė kiekvieno organo ir visos organizmo sistemos veiklą. Mat aparatas pateikia informaciją, kokiose kūno vietose yra sutrikimų, vystosi ligos, vyksta uždegiminiai procesai, audinio pakitimai. Atliekant tyrimą esą stebima, kaip funkcionuoja smegenys, skrandis, plaučiai, skydliaukė, inkstai, širdis, žarnynas, kokia stuburo ir sąnarių būklė, ir kita.
Esą didelis šios diagnostikos privalumas, kad organizme vykstantys pakitimai fiksuojami ankstyvos stadijos, kai dar nieko neskauda. O tais atvejais, kai žmogų kamuoja skausmai ir užklupusi ne viena liga, šia diagnostika galima greičiau nustatyti negalavimo priežastis.
Tarnyba minėtai bendrovei surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.
VASPVT direktorė Nora Ribokienė sakė, kad neteisėtas vertimasis sveikatinimo veikla užtraukia baudą nuo 579 iki 1 158 eurų.
„Mūsų tarnybos prevencinė veikla stabdant neteisėtai teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas davė rezultatų. Ne vienu atveju buvo gauti pranešimai, kad registracija atšaukiama, planuotas tyrimas neįvyks“, – sakė ji.
N. Ribokienė įspėja, kad kreipdamasi į licencijų neturinčias įstaigas ir atsiduodami į nekvalifikuotų asmenų rankas žmonės ne tik rizikuoja prarasti pinigus, bet ir savo sveikata. Neteisingai diagnozuota liga, netinkamai paskirtas gydymas – dažniausios priežastys, dėl ko dar labiau pablogėja žmogaus būklė.
Kuria apsaugos mechanizmą
VASPVT vadovė sakė, kad tarnyba ketina bendradarbiauti su savivaldybėmis, visuomenės sveikatos priežiūros centrais ir kitomis institucijomis. Savivaldybes bus stengiamasi įspėti apie jų teritorijoje galbūt teikiamas neteisėtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir informuoti apie atliktų patikrinimų rezultatus.
N. Ribokienės teigimu, dabar kuriamas mechanizmas, kaip užkirsti kelią nelegaliai verstis asmens sveikatos priežiūros veikla.
Planuojama, kad gavę informacijos apie galbūt neteisėtą veiklą savivaldybės, visuomenės sveikatos centro atstovai nuvyktų į vietą ir išsiaiškintų, ar iš tiesų paslaugos teikiamos neturint reikiamų licencijų, jei taip – imtis priemonių, kad tokia veikla būtų nutraukta.
Kaip žinoma, Lietuvoje diagnozuoti ir gydyti ligas gali tik atitinkamą licenciją turintys gydytojai ir licencijuotos sveikatos priežiūros įstaigos.
Gyventojai VASPVT puslapyje ir patys gali pasitikrinti, ar konkreti įstaiga ir konkretus specialistas dirba legaliai, ar turi licenciją.
Ši informacija yra vieša.
„Kviečiame gyventojus būti pilietiškus, nepamiršti sveikos nuovokos, nebūti lengvatikiais ir nepatikėti savo sveikatos bet kokiam gražiai kalbančiam prašalaičiui“, – sakė N. Ribokienė.
Tiesa, Panevėžio savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjo Mindaugo Burbos duomenimis, iš gyventojų ar minėtos tarnybos jie nėra gavę informacijos apie įtartinus sveikatos paslaugų teikėjus.
Vedėjas svarstė, kad medicininio išsilavinimo neturintiems gyventojams nelengva suprasti, jog išreklamuotas „stebuklingas“ aparatas gali būti ne medicinos prietaisas, o juo dirbantis asmuo – nieko bendro neturi su medicina. O jeigu ir kyla kokių įtarimų, dažnas nežino, kur kreiptis.
„Patikrinti visų paslaugų teikėjų nerealu, bet prevencija šioje srityje reikalinga. Kai bus parengta metodika, bus aišku, kaip veikti“, – neabejoja M. Burba.
