„The Telegraph“ skelbia, kad tyrimo metu bus galima aptikti du genus, siejamus su minėtąja liga. Iš anksto žinant apie riziką, taps įmanoma veiksmingai išvengti šiai depresijai būdingo liūdesio, dirglumo, nerimo, apetito praradimo.
Pogimdyminė depresija vargina kas penktą moterį, susilaukusią mažylio.
Mokslininkai sako, jog, esant rizikai, bus galima iš anksto skirti gydymą ir depresijos išvengti ar pastebimai sušvelninti jos simptomus.
Pogimdyminė depresija išskirtiniais atvejais gali trukti net metus po gimdymo. Yra buvę atvejų, kai sergančios mamos pakėlė ranką prieš save ar savo mažylį.
Pogimdymine depresija sirgusių mamyčių atžalos labiau rizikuoja susirgti psichikos ligomis, turėti kitų rimtų sveikatos problemų, atskleidė seniau atlikti tyrimai.
Tyrimui vadovavęs mokslų daktaras Zachary Kaminsky iš Johnso Hopkinso universiteto Baltimorėje sako: „Pogimdyminė depresija gali labai pakenkti tiek mamai, tiek mažyliui. Tačiau kol kas neturime galimybių apie ligą sužinoti, jai dar nesmogus. Šis kraujo tyrimas galėtų padėti“.
Mokslininkų komanda įvardijo du genus, kurie, aktyvūs tam tikru nėštumo periodu, leidžia nuspėti depresijos tikimybę.
52 besilaukiančių moterų kraujo tyrimai depresijos tikimybę padėjo nustatyti 85 proc. tikslumu. Atsižvelgus ir į kitą kraujo tyrimo metu gaunamą informaciją, mažose moterų grupelėse tyrimo tikslumas siekė ir 96 proc.
Minėtuosius du genus turinčios moterys tampa labiau pažeidžiamos nėštumo hormonų poveikio smegenims, tad tampa jautresnės stresui, joms sunkiau priprasti prie naujo motinos vaidmens.
Visos tyrime dalyvavusius besilaukiančios moterys buvo sirgusios depresija, tad pogimdymine depresija susirgti rizikavo daugiau nei šia liga nesirgusios moterys.
