Pasak LAT, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (NVIV) panaudojimas P. Aukštuolio byloje pripažintas neteisėtu ir jo metu surinkti duomenys negali būti panaudojami kaip įrodymai teisme – ne gydytojas provokavo duoti kyšį, o NVIV dalyvis, veikęs pagal teisėsaugos institucijų užduotį, provokavo P. Aukštuolį priimti kyšį.
Rokiškio medikui galutine ir neskundžiama nutartimi iškelta byla buvo nutraukta – anksčiau žemesnių instancijų teismai P. Aukštuolį pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir atėmė teisę verstis gydytojo praktika bei dirbti vadovaujantį darbą viešosiose įstaigose 3 metus ir 6 mėnesius.
STT yra pranešę, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninės Bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjas reikalavo duoti kyšius ir juos paėmė už tai, kad vienas pacientas, kuriam būtina speciali nuolatinė priežiūra, nebūtų išrašytas iš ligoninės.
„Gydymo metu reikėjo spręsti šio paciento likimą ir, pasinaudodamas profesine padėtimi, Bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjas pradėjo inicijuoti paciento išrašymą iš ligoninės. Siekdama apsaugoti savo teisėtus interesus, moteris buvo priversta duoti kyšius už gydytojo pažadą neišrašyti jos vyro iš psichiatrijos skyriaus stacionaro. Gavęs pinigų, skyriaus vedėjas apie paciento išrašymą iš ligoninės nebekalbėdavo“, – skelbė STT.
Bylos duomenis išanalizavęs LAT konstatavo, kad NVIV buvo neteisėti, todėl P. Aukštuolis negali būti pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo.
Pasak teismo, NVIV atlikusi A. U. į STT Panevėžio skyriaus pareigūnus kreipėsi 2010 m. spalio 21 d. pirmoje dienos pusėje, po apsilankymo Kupiškyje pas socialinę darbuotoją, tą pačią dieną STT specialisto tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas.
LAT pažymėjo, kad teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl galimybės per kelias valandas pagal A. U. pranešimą atlikti procesinius veiksmus, reikalingus NVIV parengti ir vykdyti.
„Nei nuosprendyje, nei nutartyje nepasisakyta, kokiu būdu A. U. susisiekė su STT pareigūnais, ar ji vyko į Panevėžį ar kitu būdu susisiekė, neįvertinta, ar įmanoma buvo per trumpą laiką parengti visus būtinus NVIV atlikti procesinius dokumentus, – pažymėjo teismas. – Tačiau labiausiai neįtikėtina, kad per 20 min. A. U. buvo įmanoma pasiekti Rokiškį ir įeiti į gydytojo kabinetą“.
Kilus neaiškumams teismas galėjo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, tačiau įsigilinęs į byloje esančius duomenis nustatė, kad NVIV buvo atlikti neteisėtai.
„Šioje byloje susipažinus su 2010 m. spalio 26 d. protokolu dėl NVIV ir savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimo, kuriame užfiksuoti A. U. ir P. Aukštuolio pokalbiai, matyti, kad A. U. primygtinai kalba apie kažkokį jų išankstinį susitarimą mokėti pinigus, daug kartų kartoja frazes, kai tuo tarpu iš pokalbio nesimato, kad tarp jų būtų kažkoks susitarimas, – pažymėjo LAT.
– P. Aukštuolis savo atsakymuose to nepatvirtina, be to, P. Aukštuolis išreiškia savo atsisakymą kalbėtis apie pinigus ir prašo keisti temą. Antai, į A. U. žodžius: „Aš skolinga jums neliksiu. Sutarta, nu gerai, tegu penki, kaip sakėt, daktare.“ P. Aukštuolis atsako: „Jūs man čia tų niekų nešnekėkite, aš manau, kad priimu sprendimą tokį ir viskas, atiduosiu jį į slaugos ligoninę...man čia nereikalinga ta jūsų malonė“. Toliau P. Aukštuolis sako: „Nu nekartokite to paties dešimt kartų“.
Dėl kitos dienos jų susitikimo, kurio metu P. Aukštuoliui buvo perduoti 500 Lt, taip pat iniciatyvą rodo ne P. Aukštuolis , o A. U.. Nors gydytojas įteikia jai visus būtinus socialinei globai gauti dokumentus, ji vis vien prašosi ateiti rytojaus dieną. Apie pinigus iš P. Aukštuolio pusės jokios kalbos nėra. Atsisveikinant P. Aukštuolis į moters prašymą atsako: „Norit užeikit, norit neužeikit““.
Pasak teismo, kitos dienos susitikimo metu A. U. vėl prašo palaikyti pacientą ligoninėje, nors sprendimas jį išrašyti iš ligoninės jau priimtas, o dokumentai buvo jos rankose.
„A. U. kreipiasi į P. Aukštuolį : „Kaip sakėt, penkis šimtus gavau“, į tai P. Aukštuolis atsako: „Nereikia man tų penkių šimtų jūsų,“ dar vėliau: „Ne ne ne, aš neimsiu“. Po to A. U. sako: „O kitam kartui tai aš vėl atvažiuosiu, sakau apie kokius 400 Lt,“ į tai P. Aukštuolis atsako: „Ne, nesiderėkim dėl tų kainų, man jos, jų, nes nereikia...“ Po kurio laiko A. U. padeda voką, kuriame yra 500 Lt, ant stalo, P. Aukštuolis jo nepaima ir išeina iš kabineto“, – slapta darytą įrašą cituoja teismas.
Pasak teisėjų, šių įrašų turinys leidžia daryti išvadą, kad P. Aukštuolis buvo atkakliai prašomas palikti A. U. ligoninėje ir už tai jam siūloma atsilyginti, nors pradžioje jis nesutiko su pašymu ir atsisakė kalbėtis apie piniginį atlygį.
„A. U. elgesys neapsiribojo iš esmės pasyviu dalyvavimu tiriamojoje nusikalstamoje veikoje, ji darė subjektui tokią įtaką, kad iš esmės sukurstė nusikaltimo, kuris antraip nebūtų padarytas, padarymą“, – teisėjų kolegija mano, kad atkakliai prašant palikti pacientą dar kurį laiką ligoninėje ir siūlant už tai piniginį atlygį, o gydytojui atsisakius tą daryti, vėl atkakliai siūlant atsilyginti, prašant leidimo aplankyti gydytoją rytojaus dieną, nors tam nebuvo jokio reikalo, P. Aukštuolis buvo provokuojamas paimti kyšį.
LAT pažymėjo, kad iš pokalbio įrašo nesimato, kad P. Aukštuolis būtų reikalavęs, prašęs ar provokavęs A. U. duoti kyšį.
„Atvirkščiai, jis nutraukinėjo ją, kai ši užsimindavo apie tariamą susitarimą, ir aiškiai pasakė, kad jam jos pinigų nereikia ir kad ji keistų temą, – nusprendė teismas. – Darytina išvada, kad, veikdama pagal NVIV, A. U. provokavo P. Aukštuolį paimti 500 Lt kyšį, nes jei ji primygtinai nebūtų prašiusi leisti jai ateiti spalio 22 d., nebūtų įkalbinėjusi jo palikti pacientą dar kurį laiką ligoninėje ir savo iniciatyva, P. Aukštuoliui neprašant, nebūtų palikusi voko su pinigais (500 Lt) ant stalo, šio nusikaltimo nebūtų“.
