Kaltinamajame akte teigiama, kad 2012 metų balandžio 6-ąją Domui Drėzui vietoje gliukozės tirpalo buvo suleista kalio dozė – apie 5-7 ml.
Penktadienį buvo apklaustos dvi ekspertės iš medikų komisijos. Abi jos kategoriškai negalėjo patvirtinti, kad D. Drėzas mirė nuo kalio injekcijos, tačiau pripažino, kad didžiausia tikimybė būtent tokia.
Savo kaltę neigia
Penktadienį V. Beleškienė papasakojo, kas nutiko lemtingą dieną. Tuomet į ligoninę buvo atvežtas D. Drėzas.
“Buvo matyti, kad vaikučiui būtina įvesti kateterį, paimti biocheminius ir kraujo tyrimus”, - pasakojo V. Beleškienė.
Vaikučiui buvo lašinamas 9 proc. natrio chlorido tirpalas. Įvedus kateterį berniukas buvo nuvežtas į palatą ir paguldytas į vieną lovą su mama.
Gavus kraujo tyrimus gydytoja nusprendė, kad D. Drėzui reikia suleisti 40 ml 10 proc. gliukozės tirpalo. V. Beleškienė teigė, kad į du 20 ml švirkštus pritraukė gliukozės tirpalo. Beje, V. Beleškienė į teismo posėdį net atsinešė pavyzdžius, kaip atrodė švirkštai, kateteriai, tirpalų taros, flakonai ir kiti medicinos įrankiai.
„Tam, kad nesuklystum, kad įsitikintum, vaisto pavadinimą perskaitai tris kartus. Aš visai tai padariau ir tikrai žinau, kokį tirpalą paėmiau“, - kalbėjo V. Beleškienė.
Atėjusi į D. Drėzo palatą slaugė sustabdė lašinę ir prie kateterio prijungė švirkštą. Tuomet paprašė mamos, kad jei vaikelis pradės judėti, reikės palaikyti. V. Beleškienė prisėdo ant lovos krašto, tuo metu Domas pabudo. Slaugė pradėjo leisti tirpalą.
„Tvirtinu visu 100 proc. - vaikelis nesuklykė, nesusirietė. Nieko nebuvo įtartino. Viskas vyko taip, kaip įprastai. Aš žinojau, kad kūdikis gali būti nepatenkintas, jei jį prižadini. Aš tam buvau pasiruošusi“, - sakė kaltinamoji.
V. Beleškienė sako, kad per patį siauriausią kateterį 20 ml tirpalas leidžiamas apie 15 min. Slaugė teigė, kad spėjo suleisti apie 10 ml tirpalo kai pastebėjo, kad vaikutis pradėjo balti. Teisme V. Beleškienė teigė, kad tuomet tirpalo leidimas buvo skubiai sustabdytas. Ikiteisminio tyrimo metu slaugė teigė, kad vaikui pradėjus balti tirpalas buvo ir toliau leidžiamas.
„Aš laukiau, kad kūdikis pradėtų verkti, pradėtų judėti. O čia viskas vyko atvirkščiai. Tą pačią sekundę nutraukiau vaistų leidimą. Aš paverčiau vaikutį ant nugaros ir švelniai padaužiau per nugarą, kad jis pabustų. Laukiau, kad jis pradėtų verkti, pabustų. Paprašiau mamos atidaryti langą ir įleisti oro. Aš paėmiau vaikutį ant rankų ir švelniai tapštelėjau. Laukiau, kad jis pradėtų verkti – tokio amžiaus kūdikis turėjo verkti. Aš jam sutrukdžiau miegą, jis turėjo verkti. Pasakiau mamai, kad atidarytų duris ir kviestų pagalbą. Aš bėgte su vaiku ant rankų... Prisimenu, kad neužsukau kateterio, tai prilašėjo nemažai kraujo. Aš šaukdama bėgau ir šaukiau, kad vaikeliui blogai“, - pasakojo V. Beleškienė.
Slaugė nunešė vaikelį į procedūrinį, kur atskubėjo gydytojai, apie situaciją V. Beleškienė pranešė intensyvios terapijos skyriui.
„Pranešiau, kad mūsų skyriuje vaikeliui labai blogai, kad reikalinga labai skubi pagalba. Nežinau, ką tiksliai pasakiau, tačiau galiu tiksliai pasakyti, kad nesakiau, jog vaikeliui stringa širdis“, - teigė medikė.
Tuo metu dvi gydytojos berniukui atlikinėjo širdies masažą, dirbtinai ventiliavo plaučius. Netrukus kūdikio gaivinimo procedūrą perėmė reanimacijos darbuotojai.
„Mums pasakė, kad mes nereikalingos. Tuomet mane ištiko šokas – viskas vyko kosminiu greičiu. Stresas buvo baisus“, - sakė su kūdikiais nuo 1982 metų su kūdikiais dirbusi V. Beleškienė.
Nuvažiavo į bažnyčią
Moteris pasakojo, kad išvežus vaikelį į reanimaciją ji puolė viską tvarkyti.
„Pradėjau dėlioti vaistus, pradėjau tvarkyti procedūrinį. Sakė, kad šypsojausi ir dalinau vakarienę. Aš to neatsimenu. Aš buvau giliame šoke, labai pergyvenau, man dar taip nėra buvę. Mūsų skyriuje dar niekada nėra buvę mirčių atvejų. Aš padariau viską, kad jį išgelbėčiau, viską maksimaliai. Aš nesugaišau nė sekundės. Nežinau, įsijungė kažkoks variklis“, - sako moteris.
Prieš baigdama darbą V. Beleškienė paprašė kolegių sutvarkyti palatą, tačiau sužinojo, kad ji užrakinta.
„Žinojau, kad perduodant palatą kitai pamainai reikia sutvarkyti. Tačiau palata buvo užrakinta ir aš ten nepatekau“, - teigė slaugė.
Tuomet V. Beleškienė paskambino vyrui ir paprašė parvežti iš darbo.
„Jau einant namo sužinojau, kad vaikelio nepavyko išgelbėti... Važiavome namo, tačiau nesugebėjome nuvažiuoti. Pasukome į Šilainių bažnyčią uždegti žvakelę. Aš labai išgyvenau, išgyvenu ir dabar. Kiekvieną kartą bažnyčioje meldžiuosi už tą vaikelį“, - sunkiai žodžius rinko V. Beleškienė.
Po dviejų savaičių V. Beleškienė gavo kvietimą į policiją, į apklausą. Čia ji buvo sulaikyta, o netrukus teismo sprendimu suimta. Po poros savaičių V. Beleškienė buvo paleista.
Švirkštai paslaptingai dingo
Įprastai kalis labai nedidele koncentracija lašinamas tik iš lašinių. V. Beleškienė teigė, kad lemtingą dieną niekam kalis nebuvo paskirtas, tačiau dieną prieš tai kalis buvo naudojamas.
Ikiteisminio tyrimo metu slaugė teigė, jog yra tikimybė, jog po įvykio ji pati švirkštus išmetė. Šiandien slaugės parodymai jau skiriasi.
„Aš negalėjau to padaryti. Aš tik atvežiau vaikui vežimuką, palata buvo užrakinta“, - sako medikė.
V. Beleškienė pripažino, kad po įvykio pati išmetė tarą, kurioje, kaip ji sako, buvo gliukozė. Kodėl, paaiškinti negalėjo. Beje, ši tara taip ir nebuvo rasta.
Slaugė teisme teigė, kad jokiu būdu negalėjo sumaišyti preparatų.
„Kategoriškai sakau, kad negalėjau sumaišyti vaistų. Visų pirma – perskaitau tris kartus, ką imu į rankas. Antra – kalio ir gliukozės taros visiškai skiriasi“, - teigė V. Beleškienė.
„Mane šokiravo, kad VšĮ „Kauno klinikinė ligoninė“ yra vedamas nelegalus vaistų žurnalas. Tai apie kokią kontrolę ir vaistų kokybę galima kalbėti?“, - DELFI teigė mirusio berniuko tėtis Egidijus Drėzas.
Išvada aiški
DELFI primena, kad iš 6 teismo medicinos ekspertų ir medikų sudaryta komisija pateikė išvadas, kad D. Drėzas mirė nuo kalio injekcijos.
Remiantis medicininiais dokumentais, D. Drėzui klinikinė mirtis įvyko 2012 metų balandžio 6-ąją 14.50 val. Po kiek daugiau nei dviejų valandų – 17.10 val. - konstatuota berniuko biologinė mirtis ir nutrauktas gaivinimas.
Konstatuota, kad gaivindami kūdikį intensyvios terapijos skyriaus medikai padarė viską, ką galėjo, o berniuko išgelbėti nebebuvo įmanoma.
„Tikimybė, kad buvo galima išvengti D. Drėzo mirties (…) atmetama, kadangi jau gaivinimo pradžioje buvo užfiksuotas staigus širdies sustojimas (…). Tarp kūdikiui D. Drėzui tiesiogiai į veną suleistų vaistų ir mirties priežasties yra tiesioginis ryšys, kadangi beleidžiant vaistus įvyko staigus būklės pablogėjimas ir širdies sustojimas“, - konstatuoja ekspertai.
Medikų komisija pateikia ir galutinę diagnozę: „Ūmi intraveninė intoksikacija kalio chlorido tirpalu. Hiperkalemija“.
Tuo tarpu pačios Kauno klinikinės ligoninės sudaryta komisija teigia, kad berniukas mirė ne nuo kalio injekcijos, o nuo širdies ligos. Jei bus pripažinta kalta, V. Beleškienei gresia iki 6 metų kalėjimo.
Drėzų šeima ligoninei pateikė ir 1 mln. eurų dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Šią bylą nagrinės Kauno apygardos teismas.
