Dėl ko dažniausiai skundžiasi kontraceptikus vartojančios lietuvės

Šiuolaikinės kontracepcijos atsiradimas neretai siejamas su moters laisve planuoti savo ateitį taip, kaip nori ji. Iš tiesų, sunku būtų paneigti, kad tai didžiulis perversmas moters gyvenime.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Tyrimai rodo, kad joms kyla daugybė klausimų, susijusių tiek su kontracepcijos saugumu, tiek su patikimumu. Taigi kokias kontracepcijos priemones renkasi lietuvės ir kokius reikalavimus joms kelia?

Sportininkėms tabletės su estrogenu nepageidaujamos

Lengvaatletė, šuolininkė į aukštį, nacionalinė rekordininkė Airinė Palšytė neslepia svajojanti apie profesinę karjerą ir aukso medalius, tačiau turi problemų, apie kurias kitos moterys net nepagalvotų. Širdies draugą turinti sportininkė turi kontroliuoti moteriškų ir vyriškų hormonų kiekį savo kraujyje, todėl kontraceptikų vartojimas jai gali tapti rimta problema. Jų nevartojimas taip pat kelia rimtą pavojų jos ateities planams.

„Šiuo metu aktyviai sportuoju ir vaikų tikrai neplanuoju. Mat po dvejų metų laukia olimpinės žaidynės. Todėl labai svarstau apie įvairias kontraceptines priemones, pati asmeniškai naudojau žiedą kaip mažiausiai estrogenų turinčią kontraceptinę priemonę, nes taip patarė mano ginekologė. Jį naudojau labai trumpai, nes sporto pasaulyje yra tokie dalykai, kaip sezonai. Įvairias kontracepcijos priemones galiu naudoti tik tarp sezonų, o sezono metu būtų geriau jų nevartoti, kadangi sportininkėms aktualus kuo mažesnis moteriškų hormonų kiekis organizme. Kuo daugiau vyriško testosterono kraujyje, tuo gali būti geresni rezultatai, todėl stengiamasi padidinti jo kiekį, o moteriškų – sumažinti. Tiesa, yra tam tikros ribos, kurių negalima peržengti. Tuo tarpu kontraceptikai organizmą dar labiau papildo moteriškais hormonais. Kai jie patenka į bendrą kraujotakos sistemą, veikia visus raumenis ir automatiškai gali turėti didelę įtaką rezultatams“, - pasakojo A. Palšytė Sveikatos žurnalistų asociacijos surengtoje diskusijoje apie kontracepcijos tendencijas.

Beje, sportininkė vis dėlto yra suplanavusi, kad norėtų susilaukti pirmo vaiko – 2018 m., likus dvejiems metams iki olimpinių žaidynių. Jai tuomet bus 25 metai. Merginos manymu, ji turėtų laiko atsistatyti po gimdymo ir pasiruošti olimpiadai. Antrą vaiką ji planuoja dar po kitos olimpiados.

„Prieš paskutines olimpines žaidynes man buvo iškilęs klausimas, ar sirgsiu tą mėnesį. Mat dėl krūvių, svorio mažinimo ir kitų dalykų, mūsų ciklas gali būti nereguliarus. Esu kartą vartojusi vaistus, kurie paskatina mėnesines, kad jos neužkluptų netinkamu metu. Kai pasiteiravau ginekologės, ar nevertėtų man vėl paveikti ciklą tais vaistais, nusprendėme nerizikuoti. Mat baiminausi, kad nekiltų problemų dėl testosterono kiekio kraujyje. Juolab kad apžiūrėjusi mane ginekologė teigė, kad mėnesinių nebus“, - atviravo sportininkė.

Kokią kontracepciją renkasi Lietuvos moterys

Kaip rodo moterų iki 30 metų internetinė apklausa, Lietuvos moterys iš hormoninių kontraceptikų labiausiai pamėgusios piliules. Jas vartoja 27,7 proc. respondenčių. 34,4 proc. pirmenybę teikia vyro apsaugai – prezervatyvui, 20,4 proc. porų vis dar taiko nutrauktą lytinį aktą, kuris, ginekologų nuomone, neužtikrina patikimos apsaugos nuo nėštumo. 6,3 proc. moterų teigė neturinčios poreikio saugotis, 3,1 proc. taiko natūralius vaisingumo atpažinimo metodus, 2,5 proc. - kontraceptinį žiedą, po 1,6 proc. - kontraceptinį pleistrą arba spiralę su variu, 1,4 proc. - hormoninę spiralę. Tuo tarpu pasaulinės tendencijos rodo, kad po truputį mažėja kontraceptines tabletes vartojančių moterų, tačiau daugėja tokių, kurios renkasi hormoninę spiralę. Taip yra todėl, kad šiuolaikinės moterys vis dažniau pageidauja ilgalaikės kontracepcijos.

Pasak ginekologės dr. Žanos Bumbulienės, lietuvės su nuolatinės kontracepcijos poreikiu susiduria nuo 18-19 metų (tai pažymėjo 37,7 proc. respondenčių). Iki 17 metų tokią būtinybę nurodė 8,1 proc. merginų, 20-21 metų amžiaus grupėje – 25,3 proc.

Pernai metų Vilniaus ir Vilniaus rajonų 18 metų moksleivių apklausos duomenimis, 41 proc. iš jų jau buvo pradėję lytinį gyvenimą. Bendras lytinio gyvenimo pradžios amžiaus vidurkis – 16,3 metų. Nepaisant to, 64 proc. apklaustųjų mano, kad lytinį gyvenimą derėtų pradėti nuo 18 metų, 25 proc. - nuo 16-kos. Pagrindiniai motyvai, kodėl paaugliai pradėjo lytinį gyvenimą buvo meilė partneriui (51 proc.) arba vakarėlis su draugais (22 proc.).

Klausiamos, su kokiomis kontracepcijos kliūtimis susiduria, 17,8 proc. atsakė, kad nėra tikros, jog jų naudojamas metodas pakankamai patikimas, 5,9 proc. nurodė nepatogumą, kad reguliariai reikia lankytis pas gydytoją tablečių recepto, 5,3 proc. teigė, kad kontracepcija kelia nepatogumų arba sudėtinga ją naudoti, 5,2 proc. organizmas blogai toleruoja kontraceptinę priemonę.

Pagrindiniai moterų reikalavimai kontracepcijai – didelis patikimumas (tai nurodė 76,3 proc. respondenčių), geras toleravimas (72,8 proc.), priemonė neveikia vaisingumo (51,6 proc.), teigiamas poveikis mėnesinėms (38 proc.), sudėtyje itin maža hormono dozė (28,8 proc.), priemonė nematoma ir nejaučiama (26,1 proc.).

Realus hormoninės kontracepcijos patikimumas gerokai mažesnis už teorinį

„Tabletės atsiradimas buvo tikra revoliucija istorijoje, nes lytinė funkcija buvo atidalinta nuo reprodukcinės funkcijos. Tiesa, iš pradžių į konsultaciją pas gydytoją dėl tablečių moterys turėdavo ateiti kartu su vyru, kuris turėdavo sutikti, kad moteriai jos būtų išrašytos. Be to, moteris jau turėjo būti pagimdžiusi tam tikrą vaikų skaičių. Vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius prieš 50 metų buvo 24-eri, dabar jau – apie 30 metų. Skirtumas tarp skirtingų laikotarpių 25 metų merginų taip pat didžiulis. Prieš 50 metų tai buvo namų šeimininkė, jau ištekėjusi ir jau galinti turėti keturis vaikus, jos pagrindiniai pomėgiai – virimas, siuvimas, skaitymas. Dabar tai dažnai aukštąjį išsilavinimą turinti moteris, turinti draugą, bet šeimos dar neplanuojanti. Jos pomėgiai taip pat labai dinamiški, todėl jos pradeda reikalauti kontracepcijos, kurios nereikėtų prisiminti kasdien“, - pasakojo ginekologė. 

Pasaulinės apklausos rodo, kad 48 proc. moterų bent kartą kas tris mėnesius pamiršta išgerti piliulę. 65 proc. iš jų po šio fakto lytinius santykius išgyvena kaip varginančius ir jaučia po jų įtampą. 81 proc. moterų taikytų metodą, apie kurį nereikia prisiminti kas dieną, kas savaitę ar kas mėnesį.

Beje, šiandien jau pripažįstama, kad hormoninės kontracepcijos praktinis patikimumas yra gerokai mažesnis nei teorinis. Dažniausiai tai įvyksta dėl vartojimo klaidų. Teorinis skirtingų priemonių patikimumas taip pat skiriasi. Patikimiausiu laikomas poodinis implantas (99,95 proc.), toliau seka hormoninė spiralė (99,8 proc.), progestinų injekcijos (99,7 proc.), vario spiralė (99,4 proc.), kontraceptinės tabletės, kontraceptinis pleistras, kontraceptinis žiedas ir progestinų tabletės (po 99,7 proc. - per metus pastoja 3 iš 1000 moterų), prezervatyvai (98 proc. - per metus pastoja 20 iš 1000 moterų). Dėl vartojimo klaidų hormoninės kontracepcijos patikimumas krinta iki 92 proc. (pastoja 80 moterų iš 1000), prezervatyvų – iki 85 proc.

Turėti mėnesines moteriai nenatūralu?

Paklausta, kaip ji vertina informaciją apie kontraceptikų keliamą riziką susirgti osteoporoze ir krūties vėžiu, Ž. Bumbulienė pažymėjo, kad jaunoms merginoms gali neaugti kaulų mineralų tankis dėl progestinų injekcijų. Taip yra todėl, kad dėl šių injekcijų, sudarytų tik iš vieno hormono, moters organizme sumažėja estrogenų. Tačiau šios injekcijos Lietuvoje ir neprigijo – pirmiausia dėl to, kad jų pagalba negalima kontroliuoti kraujavimo, t. y. mėnesinės gali prasidėti bet kada. Įprastos kontraceptinės tabletės osteoporozės rizikos nedidina.

Tuo tarpu dėl vėžio rizikos didėjimo, pasak ginekologės, yra prieštaringų tyrimų. Didžiojoje Britanijoje prieš penkis metus buvo atliktas didžiulės imties tyrimas (mat šioje šalyje visos moterys, vartojančios kontraceptikus, registruojamos) dėl įvairių vėžių rizikos vartojančių kontraceptikų ir jų nevartojančių moterų grupėse. Buvo konstatuota, kad didelių skirtumų nėra. Kiti tyrimai teigia, kad rizika susirgti krūties vėžiu sąlyginai didėja (1,2 karto), t. y. iš 100 moterų dvi gali gali susirgti krūties vėžiu. Tačiau kontraceptinės tabletės net 50 proc., o naujausiais duomenimis – net iki 70 proc., sumažina kiaušidžių vėžio riziką. Pavartojus jas dvejus metus teigiamas poveikis šiuo aspektu išlieka 15-20 metų.

„Taip yra todėl, kad moteriai, kaip buvo kalbama vienoje mokslinėje konferencijoje, turėti mėnesines, pasirodo, nenatūralu. Mūsų senelės arba būdavo nėščios, arba maitindavo krūtimi ir mėnesinių praktiškai neturėdavo. Taigi kiaušidės neveikė kaip dabar, kiekvieną mėnesį ovuliacijos nebuvo. Manoma, kad kasmėnesinė ovuliacija ir didina kiaušidžių vėžio riziką, o vartojant kontraceptikus ji išnyksta“, - teigė pranešėja.