Dezodoranto naudojimas – daugelio žmonių kasdieninis ritualas. Yra įprasta, kad dauguma žmonių su prakaito kvapu kovoja naudodamiesi dezodorantu, nesvarbu, rutuliniu ar purškiamu. Tik moksliniai tyrimai rodo, kad kai kuriems šių su prakaito kvapu kovojančių priemonių naudoti visiškai nereikia.
Mokslininkai nustatė, kad prakaitui nemalonų kvapą suteikia konkretus genas. Aiškindamiesi, kokį – sausą ar drėgną – ausų vašką gamina žmonių organizmai, mokslininkai taip pat nustatė, kad tie, kurių ausyse gaminsi sausas vaškas, taip pat neturi savo pažastyse cheminės medžiagos, kuria galėtų maitintis bakterijos, taip sukurdamos nemalonų prakaito kvapą.
Pats prakaitas neturi jokio kvapo, tačiau kai jis reaguoja su ant kūno esančiomis bakterijomis, prakaitas yra suskaidomas į chemines medžiagas, iš kurių viena formuoja nemalonų kvapą.
Bristolio universitete buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo Jungtinės Karalystės žmonės.
Pirmiausia siekta išsiaiškinti, kiek moterų išskiria prakaito kvapą ir kiek jų naudoja dezodorantus. Paaiškėjo, kad iš 117 prakaito kvapo neišskiriančių moterų trys ketvirtadaliai vistiek naudoja dezodorantus.
Šiam tyrimui vadovavęs profesorius Ianas Day teigia, kad prakaito kvapo neišskiriančios moterys dezodorantus naudoja dėl socialinio spaudimo.
„Svarbus šio tyrimo rezultatas susijęs su tais žmonėmis, kurie, pagal jų genotipą, neišskiria pažasčių prakaito kvapo. Ketvirtadalis šių žmonių sąmoningai ar nesąmoningai suvokia, kad jie neišskiria prakaito kvapo, todėl nenaudoja dezodorantų, nors dauguma prakaito kvapą išskiriančių asmenų dezodorantą naudoja. Vis dėlto, trys ketvirtadaliai prakaito kvapo neturinčių žmonių reguliariai naudojasi dezodorantais. Mes manome, kad šie žmonės paprasčiausiai laikosi sociokultūrinių normų“, – įsitikinęs I. Day.
