„Viena iš galimybių, kodėl yra toks skirtumas - kiek man žinoma, pagal higienos reikalavimus, reikia karts nuo karto įrengimus išplauti. Kad neužsiveistų kitos bakterijos nereikalingos ir panašiai. Ir beplaunant kažkiek lieka vandens. Jei mes paleidžiame partiją – vanduo tas nedingsta. Išeina, kad gaminys kaip ir atsiskiedžia šiek tiek. Taip pat iš pradžių dozatoriai truputį kitaip sudirba. Gal kontrolė, kuri tikrina kokybę, tą pirmą partiją ir paliko Lietuvai? O tą, kuri stabilizavosi, per visus įrengimus praėjo – užsieniui. Galėjo būti toks atvejis. Viskas yra valgoma. Tik gal kiek kitaip atrodo,“ - kalbėjo R. Balbieris.
Žurnalistei pasiteiravus, ar jogurto išvaizda ir skonis gali skirtis priklausomai nuo sąlygų, kaip jis laikomas parduotuvėje, R.Balbieris patvirtino, kad tai turi daug įtakos.
„Turi būti šaldytuvas, (temperatūra) +2 - +6. Jeigu su savo termometru nueisit, atidarysit šaldytuvo duris parduotuvėje – niekada tiek nebus. Bus +8 - +10. Ir jeigu jogurtas atvežtas taisyklingai, bet sandėlyje pabuvo – ten nėra šaldytuvo. Paprastai prekybos tinkluose. Tik kai į salę įveža. Jeigu ilgiau pabūna, veisiasi bakterijos – jis gyvas organizmas – ir jisai tirštėja. Tirštėja, paskui gleivėja. (Vyksta, - GRYNAS) procesas rūgimo“, - aiškino R. Balbieris.
LRT radijo žurnalistai patys davė maisto technologui išanalizuoti du „Vilkyškių pieninės“ jogurtus su agrastais, skirtus skirtingoms rinkoms – Lietuvai ir Rusijai.
Technologas pastebėjo, jog lietuviams skirto jogurto spalva gelsvesnė, Rusijai – žalsvesnė, tačiau tai gali priklausyti nuo agrastų rūšies.
Jis įvertino, jog abiejų jogurtų konsistencija panaši, rūgimo procesai neprasidėję, agrastų gabaliukai taip pat panašiai išsidėstę. Taip pat R. Balbieris tikino, jog jogurtų skonis – labai panašus ir juos atskirti – jei ne spalva – būtų sudėtinga.
Jis pabrėžė, jog NVS šalyse pienininkai jaučia didžiulę konkurenciją, o tai sustiprina produkcijos kontrolę. Nes jei produktus tektų dėl kokių nors priežasčių grąžinti, būtų patirti milžiniški nuostoliai.
„Dėl kiekvieno užsieniečio stengiamasi – jeigu jis prašo daug uogų - prašau, bus daug uogų. Įrengimai tai leidžia. O pas mus pagrindinis klausimas – pigiau! Mokslas, kiek aš pažįstu vakariečius, ieško, kaip dar atpiginti produktą. Ar pakeisti kažkuo, ar tirštiklių kokių įdėti, arba kad produktas maistinis, būtų panašus į uogą“, - konstatatavo maisto technologas.
