aA
Viešųjų ryšių agentūros informuoja, kad Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba (angl. NHS – National Health Service) pradėjo didžiausią savo istorijoje tarptautinę šeimos medicinos gydytojų samdos kampaniją, kurios metu per keletą metų sieks pritraukti bei įdarbinti maždaug 2 000 šeimos gydytojų iš Europos, tarp jų – ir iš Lietuvos.
Britai pradėjo didžiausią savo istorijoje tarptautinę viliojimo kampaniją: prognozuoja grėsmę Lietuvai
© DELFI / Kiril Čachovskij

Gydytojai iš Lietuvos – geidžiami


Jungtinėje Karalystėje šiuo metu labiausiai trūksta šeimos gydytojų. Jų svarba sveikatos priežiūros sistemoje ypač didelė.

„Didžiojoje Britanijoje labai trūksta šeimos gydytojų, todėl nepaisant „Brexit”, mes be galo laukiame jų atvykstant“, – teigia NHS atstovė, tarptautinės šeimos gydytojų samdos vadovė Rachel Souter.

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas neabejoja, kad po „Brexit“ iš Didžiosios Britanijos Lietuvos medikai į gimtinę negrįš, o išvažiuos dar daugiau.

Julius Kalibatas
Julius Kalibatas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Susiskambinau su kolega iš Londono. Gydytojų perkėlimo procesas jau prasidėjo. Kolega paprašė, jei turiu gerų kandidatų, siųsčiau kuo daugiau, – sakė profesorius. – Neaišku, džiaugtis ar verkti. Gerai, kad išvykę daktarai gaus viską, ko neturi Lietuvoje – didžiulę algą, geras darbo sąlygas, pagarbą. Iš kitos pusės – tai didžiulis nuostolis Lietuvai, nes netenkame aukščiausio rango specialistų.“

Šiuo metu šalyje dirba dešimtys tūkstančių šeimos gydytojų iš Europos sąjungos valstybių narių.

Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija nesureikšmina pranešimų,kad Didžiosios Britanijos NHS pradėjo milžinišką tarptautinę šeimos medicinos gydytojų samdos kampaniją ir sako, kad tai nėra naujiena – medikai iš Lietuvos viliojami jau kone 15 metų.

„Tai nėra stebinantis dalykas, nes mūsų specialistai yra geri. Dėl to mūsų žmones, dirbančius sveikatos priežiūros srityje, reikia vertinti“, – sakė viceministrė Lina Jaruševičienė.

Kalbos apie emigraciją – kasdienybė


Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė Kristina Norvainytė – psichiatrijos rezidentė. Nors ji – dar nėra diplomuota medikė, iki šiol yra gavusi dešimtis laiškų, kuriais buvo siūloma domėtis atvykimo dirbti į svečias šalis galimybėmis. Kristina sako nepajutusi, kad pastaruoju metu raginimų ir kvietimų būtų daugiau nei įprasta.

Visgi, JGA atstovė tvritina, kad tarp jaunų gydytojų kalbos apie emigraciją – kasdienybė. „Be to, vyresni gydytojai, kurie nebesijaučia galintys išvažiuoti, ragina jaunimą“, – pasakojo K. Norvainytė.

Jaunieji medikai raginimo išvažiuoti buvo sulaukę ir iš ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio.

„Medikams su šalies vadovais pradėjus kalbėti apie problemas ir Lietuvai gręsiančią medikų migraciją, premjeras pasiūlė visiems išvažiuoti į užsienį, kam nepatinka čia esančios sąlygos. Tai tikrai ne vienam sukėlė lengvą šoką, – prof. sako J. Kalibatas. – Negana to, sveikatos apsaugos ministras televizijoje, spaudoje pareiškia, kad kai kuriuose rajonuose dirbančių gydytojų kvalifikacija žema, todėl gydytis ten gali būti pavojinga. Ar įmanoma įsivaizduoti, kad kokioje nors Vakarų Europos šalyje tą išdrįstų pasakyti premjeras ar ministras – juk tai būtų politinė savižudybė. O pas mus į tai praktiškai jokios reakcijos.“

Medikai laiškų sulaukia iš taip vadinamų „headhunter'ių“, padedančių įsidarbinti. Visgi, jaunieji gydytojai neretai ir patys randa būdų, kaip išvažiuoti užsienin patobulėti. Pavyzdžiui, internatūros metu ar pagal „Erasmus“ programą.

Kiek Lietuvoje ruoštų medikų išvyksta dirbti į užsienį, tikslių duomenų nėra.

Britai pradėjo didžiausią savo istorijoje tarptautinę viliojimo kampaniją: prognozuoja grėsmę Lietuvai
© Kauno klinikos

Lietuvos gydytojų sąjungos duomenimis, Lietuvoje dirba apie 37 tūkstančius medikų – 25 tūkstančiai slaugytojų ir 12 tūkstančių gydytojų.

Pagal 2017 metų duomenis, Anglijoje dirba apie 976 tūkstančiai medikų, kitų tautybių atstovų – apie 139,469, tai – apie 12,5 proc.

2017 metų duomenimis, beveik 1 proc. Anglijos NST sudaro lietuviai. Procentinė dalis, atrodo, nedidelė, bet už to slypi 1 117 Lietuvos medikai.

Daugiau skaitykite čia.

2017-2018 ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) vykdė tyrimą apie jaunų gydytojų ketinimus išvažiuoti į užsienį.

39 proc. medicinos studentų tada buvo tvirtai apsisprendę išvykti į užsienį ir ten kurti karjerą. Iš rezidentų – 21 proc. ieškojo informacijos ir planavo per artimiausius metus išvykti. Slaugytojų – 12 proc., gydytojų – 6 proc.

„Manau, kad tai atitinka realią situaciją, nes studentai apie tai labai daug kalba, bet išvažiuoja mažiau. Įstoję į rezidentūrą prisitaiko prie sąlygų“, – komentavo K. Norvainytė.

Atlyginimai kyla, bet lėtai


Pasak viceministrės, daug metų užsienio šalys vilioja iš kai kurių šalių specialistus ir tai yra įvardijama kaip globali problema.

„Ekonomiškai silpnesnės šalys negali užtikrinti tokio didelio atlyginimo kaip Vakarų šalys, – sako L. Jaruševičenė. – Pastarosios tikriausiai tuo naudojasi ir žmogiškuosius resursus bando prisivilioti į savo šalis. Žinoma, galime stengtis kažkaip blokuoti tokius pranešimus, tačiau tikriausiai tai nebūtų veiksmingas būdas. Todėl reikia stengtis sukurti žmonėms patrauklią aplinką ir gyvenimą, kad jie norėtų čia likti, o išvykę norėtų grįžti.“

Visgi JGA prezidentė K. Norvainytė jaunų gydytojų emigravimo nevertina vienpusiškai – patirtis užsienio ligoninėje naudinga ir svarbi.

„Ten jie susiduria su šiek tiek kitokia sistema. Žinoma, atlyginimai yra svarbu ir kai pradedi kurti šeimą, gauni gerą atlyginimą, grįžti yra sunku, – sako K. Norvainytė. – Ligoninių yra tikrai daug, o lietuviai pasirenka išvažiuoti į vadybiškai sutvarkytus tinklus; ten, kur pati kultūra, atmosfera yra gera.“ To Lietuvoje medikai dažniausiai ir pasigenda.

Kristina Norvainytė
Kristina Norvainytė
© DELFI / Karolina Pansevič

Šeimos gydytojo uždarbis Lietuvoje priklauso nuo to, kiek jis turi pacientų. Todėl kalbėti apie vidutinį atlyginimą, sako viceministrė, yra sudėtinga.

„Jei šeimos gydytojas turi 870 pacientų, jo atlyginimo pagrindinė dalis negalėtų būti mažesnė kaip 1000 eurų iki mokesčių reformos. Šiais metais skaičiuojant, tai būtų apie minimalus atlygis 1289 eurai už 850 pacientų (neatskaičius mokesčių)“, – sakė viceministrė.

Vidutinis gydytojo vieno mėnesio vieno etato darbo užmokestis Lietuvoje 2016 m. buvo 1368 Eur, 2017 m. – 1504 Eur, slaugytojų – 2016 m. 689 Eur, 2017 m. – 758 Eur neatskaičius mokesčių.

2017 metais buvo pasirašytas susitarimas, kuriame buvo numatyta, kad 2020 m. pradžioje gydytojų atlyginimas turėtų pasiekti 3 vidutinius darbo užmokesčius (skaičiuojant pagal 2017 m. vidutinį darbo užmokestį – 884,8 eurai neatskaičius mokesčių), o slaugytojų – 1,5 vidutinio darbo užmokesčio.

„Pernai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemoje gydytojų atlyginimai didėjo 20 proc., slaugytojų – 23 proc. Nuo šių metų rugsėjo planuojamas vidutiniškai 15 proc. augimas, dar vienas didinimas turėtų būti kitų metų viduryje“, – teigia L. Jaruševičienė.

Visgi kai kuriuos medikus iš Lietuvos gena ne tik atlyginimo problema.

„Dažnai susitikus su gydytojais tenka diskutuoti, ar tik didžiuliai algų skirtumai yra pagrindinė emigracijos priežastis. Deja, pasirodo, algų padidinimas visų problemų tikrai neišspręs. Jau nekalbant apie didžiulius krūvius, kai kur pasitaikančią administracijos savivalę, medikus žeidžia politikų požiūris į juos“, – sako prof. J. Kalibatas.

Medikai nusivylę


K. Norvainytė pastaruoju metu ne tik atlieka rezidentūrą Kauno klinikose, jai teko padirbėti ir kur kas mažesnėse sveikatos priežiūros įstaigose. Per neilgą laiką jaunoji psichiatrė medikų nuotaikas periferijoje pamatė iš arti.

„Sveikatos sektorius apleistas, dėl to medikai perdegę ir praradę viltį. <...> Kai matai, kad tas nusivylimas yra pagrįstas, nes tiek daug kartų nesuveikė tie pokyčiai... – sako K. Norvainytė. – Jei žmonės randa kitokią kultūrą sveikatos sistemoje, tai natūralu, kad jie nori ten pasilikti.“

Lietuvos medikai dažniausiai važiuoja į Vokietiją, Šveicariją, Jungtinę Karalystę, Daniją, Švediją, Norvegiją.

„Lietuvoje mes jau seniai ruošiame gydytojus turtingoms Vakarų Europos šalims. Pastebėjome, kad Vakarų Europos šalys net pradeda tarpusavyje konkurencinę kovą, kuri pasiūlys medikui geresnes sąlygas – turiu omenyje ne tik algą, bet ir butus, nemokamus kalbų kursus (kurių metu net mokama stipendija), tinkamą socialinę aplinką, psichologinių tarnybų pagalbą adaptacijos periodo metu ir t. t.“, – komentavo prof. J. Kalibatas.

Britai pradėjo didžiausią savo istorijoje tarptautinę viliojimo kampaniją: prognozuoja grėsmę Lietuvai
© DELFI / Karolina Pansevič

Kristina sako, kad pati emigruoti neketina, Lietuvoje mato daug galimybių ir pranašumų. Be to, jos nuomone, prisidėti prie pokyčių ir tapti trokštamu rinkoje, mažoje šalyje yra kur kas lengviau.

„Jei jauni specialistai yra motyvuoti, pasiryžę kilti karjeros laiptais, galimybių yra daugiau nei užsienyje. Užtenka turėti vieną labiau išskirtinę kompetenciją ir viskas“, – mano Kristina. – Tokioje šalyje labai daug galima tobulėti, o kitur konkurencija yra milžiniška, prasimušti yra tikrai labai sunku.“

Dauguma mediciną studijuojančio jaunimo norėtų dirbti didelėse ligoninėse ar poliklinikose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nes būtent tokiose gydymo įstaigose vadybai skirta daugiau dėmesio. Kiek liūdnesnis scenarijus – rajonuose. Visgi, K. Norvainytė sako, norint į mažą miestą privilioti gydytoją, reikia pažadėti išties geras darbo sąlygas.

„Jei įstaiga jaunam specialistui pasiūlo geras sąlygas, retas kuris nesutinka ten važiuoti. Nesutinka nebent tada, kai nori siekti akademinės karjeros, dėl šeimos ar pan. Jei ne nuolatiniam gyvenimui, tai bent jau laikinai“, – sako JGA prezidentė.

Kristina sako, kad pagrindinė problema, kuri atbaido jaunus specialistus – nesutvarkytas sveikatos priežiūros tinklas.

„Sistema yra nesutvarkyta ir labai trūksta vadybinių sprendimų, kurie užtikrintų tokias darbo sąlygas, kuriose gydytojas galėtų atlikti aukščiausio lygio paslaugas savo pacientui, – sako K. Norvainytė. – <...> Kai nėra gero tinklo, vadybinių sprendimų, gydytojas fiziškai neturi laiko skirti savo pacientui, kiek jis norėtų, tai labiausiai demotyvuoja jaunus gydytojus. Mes tampame gydytojais todėl, kad norime teikti geriausias paslaugas, rūpintis savo pacientais, tačiau patenkame į tokią sistemą, kuri neleidžia to daryti.“

Viceministrė primena, kad siekiama plėsti šeimos gydytojo komandą kineziterapeutais, sveikos gyvensenos specialistais ir slaugytojais padėjėjais.

„ES lėšomis finansuojama priemonė, kai jauni specialistai baigę studijas gali tikėtis paramos rezidentūros studijų metu, jei nepatenka į valstybės finansuojamą rezidentūros vietą ir planuoja rinktis šeimos medicinos sritį, – sakė viceministrė. – Paramą gauna su sąlyga, kad, priklausomai nuo sutarties, kelis metus po studijų dirbs rajono įstaigoje, kur jo reikia. Rengiama kita priemonė, kuri dar nėra realizuota. Ji leistų jauniems specialistams gauti paramą vienkartinėms įsikūrimo išlaidoms regione, jei jie apsisprendžia ir įsipareigoja keletą metų dirbti toje gydymo įstaigoje, kurioje reikia.“

Liūdniausia – mažuose regionuose


Lietuva tarp Europos Sąjungos ir EBPO šalių turi vieną didžiausių gydytojų skaičių tūkstančiui gyventojų: Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka 4,5 gydytojo, ES vidurkis – 3,6 gydytojo. Gydytojų skaičius Lietuvoje nuolatos auga nuo 2000 metų, informuoja SAM.

2018 metų duomenimis, Lietuvoje yra 1985,03 šeimos gydytojų etato.

Viceministrė sako, kad Lietuvoje gydytojų pasiskirstymas netolygus. Regionuose šeimos gydytojų trūksta, bet ne masiškai. „Tačiau yra ir nemažai šeimos gydytojų, kurie neranda darbo pagal specialybę, nes jie nori likti didžiuosiuose miestuose, – pastebi L. Jaruševičienė. – Šeimos gydytojų pasiskirstymas šalyje nėra tolygus, regionai nukenčia. Turime santykinį trūkumą, nors absoliutaus medikų trūkumo Lietuvoje nėra.“

Lina Jaruševičienė
Lina Jaruševičienė
© DELFI / Audrius Solominas

Viceministrė mano, kad gydytojus prisivilioti į regionus yra visų bendras reikalas – ministerijos, savivaldybių bei gydymo įstaigų vadovų.

Regionuose dirbantiems pirminės apžiūros suteikimo komandoms, teikiantiems paslaugas kaimuose, yra mokami priedai. Ar tai juos skatina – kitas klausimas.

Medikų bendruomenė laukia sprendimų iš SAM.

„Be to, reikia lyderystės iš pačių įstaigų vadovų, kad tuos pokyčius priimtų ir juos suvaldytų. Reikia ir pačius gydytojus šviesti, aiškinti ir kalbėtis su jais apie tai, kodėl tai yra labai svarbu. Pertvarką supa labai daug mitų, todėl yra labai daug baimės ir kai kada nepagrįstos. Pačią reformą reikėtų atlikti nuosekliai, lėtai, užtikrintai, – mano JGA prezidentė. – Dabartinis pasiūlymas yra geras, ką buvo paruošęs SAM, bet ten dar yra daug neapgalvotų ir neišbaigtų dalykų. <...> Labai svarbu, kad pertvarkant tinklą sprendimų priėmėjai tartųsi su gydytojais, medikų organizacijomis, kad tai būtų daroma bendradarbiavimo principu.“

Šeimos gydytojai dažniausiai skundžiasi nepakeliama dokumentacijos ir nekvalifikuoto darbo našta.

Praėjusią savaitę SAM paskelbė, jog nuo rugsėjo panaikins pažymas dėl ligos ugdymo įstaigoms. Šį pokytį medikai pasitiko palankiai.

Britai pradėjo didžiausią savo istorijoje tarptautinę viliojimo kampaniją: prognozuoja grėsmę Lietuvai
© DELFI / Andrius Ufartas

„Tai yra labai gerai. Kuo daugiau tokių mažų pokyčių. Nereikia tikėtis, kad pokyčiai ateis staiga. Tokie maži žingsniai jie teikia viltį, kad bus geriau“, – mano K. Norvainytė.

Pasak viceministrės, į Lietuvą taip pat atvyksta gydytojų iš kitų šalių.

„Lietuva tampa pakankamai patraukli šalis specialistams iš Ukrainos ar kitų Rytų šalių, bet specialių sisteminių viliojimo kompanijų Lietuva tikrai nevykdo. Manome, kad medicina yra puiki specialybė ir mūsų šalies žmonės gali ją rinktis bei tarnauti Lietuvai“, – sakė L. Jaruševičienė.

Profesorius sako, nereikia stebėtis, kad medikų migracija tikrai nemažės. „Juk kiekvienam norisi dirbti ir gyventi ten, kur tave tausoja ir gerbia, kur nėra chamų politikų, kur gydytojas, kaip ir bet kuris sąžiningai dirbantis žmogus, yra šalies nacionalinė vertybė“, – sakė gydytojas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(41 žmogus įvertino)
4.1463

Lietuvos mokslininkai pradeda populiacijos tyrimą: tirs, kiek COVID-19 persirgo to nežinodami kvies 6,5 tūkst. žmonių (38)

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) liepos 10 d. pradeda...

Karantino metu operuota moteris: už savo sveikatą ir gyvybę gydytojams būsiu visada dėkinga

„Kai gydytojai pasakė, kad manęs laukia operacija karantino laikotarpiu, šiek tiek išsigandau....

Japonija: bandymai rodo, kad favipiraviras nėra efektyvus kovojant su koronavirusu

Japonijoje atlikti preparato nuo gripo favipiraviro ( avigano ) klinikiniai bandymai parodė, kad...

150 metų mininčios vaistinės vadovė baiminasi, kad neišsilaikys: neaišku, ko tuo siekiama (4)

Viena seniausių vaistinių Šiaurės Lietuvoje, 150-uosius metus mininti Šiaulių „Valerijonas“...

Bandantiems prisibelsti į polikliniką trūko kantrybė: tai už ką gi mes mokame? (559)

Praėjusią savaitę „Delfi“ rašė, kaip vilniečiams nepavyksta prisiskambinti į didžiausią...

Top naujienos

Įspėjo apie rinkimų baigtį: jei tęsis šalies putinizacija, lietuviai išvys ilgus kaimynų šovinistų dantis (226)

Apie Lenkijos politiką jau nusibodo kalbėti. Taip tikino vienu ryškiausių Lenkijos intelektualų...

Vartojimas atsigauna ne visuose sektoriuose: vienam jų – niūrios prognozės (10)

Nors gegužę bendrai mažmeninės prekybos įmonių apyvarta augo 17,5 proc., o vartojimas, panašu,...

Evita Cololo – apie lietuje permirkusių „Ąžuoliuko“ choristų skandalą: tai garbė ir nereikia nieko teisti (446)

„Jie iš širdies turi pareigą, jie tai daro. Nenorėtų, neitų, manau, į tą chorą. Turi būti...

„Barcos“ sirgaliams prisistatęs Calathesas: karjeros pradžioje negalėjau pakęsti Jasikevičiaus (25)

Komplektacijos darbus tęsiantis „Barcelonos“ krepšinio klubas penktadienį pristatė savo...

Žiauraus verslo sumanytoją po mirties ištiko ironiška lemtis (10)

18 a. pabaigoje – 19 a. pradžioje Williamas Burke ir Williamas Hare įžvelgė kraupią galimybę...

Danguje – pilnatis: prieš kaltindami Mėnulį dėl keisto pažįstamų elgesio, įsidėmėkite vieną dalyką (34)

Tikriausiai bent kartą esate atsidūrę tokioje situacijoje: su kuo nors susipykstate, stebitės,...

Po audringos nakties – gaivūs orai (7)

Po lietingos ir neramios šeštadienio nakties, dieną į Lietuvą stiproki vakarų vėjai jau plukdys...

Chirurgai sėkmingai prisiuvo prieš beveik parą nupjautą penį (42)

Jungtinės Karalystės chirurgai sėkmingai prisiuvo nupjautą penį – nuo nelaimės buvo...

Užsiliepsnojo „Kėdainių grūdų“ sandėlis, su ugnimi kovoja didelės ugniagesių pajėgos dūmai matyti už 10 km (77)

Penktadienio vakarą, 20.33 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono...

Ilgalaikė vedusio vyro meilužė nesigaili: pusę medaus mėnesio jis praleido su manimi (151)

Taip, aš mylėjau. Vedusį. Ir tebemyliu. Ar gailiuosi to, kad dvejus metus kartą per savaitę...

|Maža didelių žinių kaina