Blusos ir utėlės puola ne tik asocialias šeimas: kaip atpažinti blusos įkandimą

Krau­ja­siur­biai pa­ra­zi­tai ėmė pul­ti ne tik hi­gie­nos įgū­džių sto­ko­jan­čias šei­mas, bet ir mėgs­tan­čias šva­rą ir tvar­ką. To­kią ten­den­ci­ją pa­ste­bė­jo vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tai ir ken­kė­jų kont­ro­lės pa­slau­gas tei­kian­ti įmo­nė.

Vai­kai par­si­ne­šė ne tik utė­lių

Šiais moks­lo me­tais Šiau­lių vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras ga­vo du skun­dus dėl utė­lių švie­ti­mo įstai­go­se: pir­ma­sis – dėl blu­sų dar­že­ly­je, ant­ra­sis – dėl blu­sų mo­kyk­lo­je. Abiem at­ve­jais skun­dė­si vai­kų tė­vai.

„Vai­kai grįž­ta su­kan­džio­ti“, – skun­dų es­mę įvar­di­ja Šiau­lių VSC Užk­re­čia­mų li­gų pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja Ri­ta Švam­ba­rie­nė. Nors nei tik­rin­to­je mo­kyk­lo­je, nei dar­že­ly­je blu­sų ži­di­nių neap­tik­ta, ga­li­my­bė joms veis­tis yra. „Nors ir ne­ra­do­me, bet są­ly­gos tik­rai yra“, – tei­gia R. Švam­ba­rie­nė. Ji pa­ste­bi, kad ir blu­sos, ir utė­lės tam­pa ne tik aso­cia­lių šei­mų pro­ble­ma.

Re­dak­ci­jai taip pat ži­no­mi du krau­ja­siur­bių pa­ra­zi­tų puo­li­mo at­ve­jai. Ma­ža­me­tės mo­ti­na pa­sa­ko­ja, kad ne­se­niai jos at­ža­los dar­že­ly­je pas vie­ną vai­ką ap­tik­ta utė­lių. Įs­tai­gos dar­buo­to­jos tė­vų pa­pra­šė pa­tik­rin­ti sa­vo vai­kams gal­vas. Dar ki­ta mo­ti­na tei­gia pa­ste­bė­ju­si iš­bė­ri­mus ant sū­naus kū­no. „Iš pra­džių bu­vo įtar­ta aler­gi­ja. Tes­tas pa­ro­dė, kad sū­nus nie­kam nea­ler­giš­kas“, – pa­sa­ko­ja mo­te­ris. Tik vė­liau paaiš­kė­jo, kad rau­do­nos dė­me­lės ant ma­žy­lio kū­no – blu­sų įkan­di­mai.

„Ma­nau, tai so­cia­li­nė ir po­li­ti­nė pro­ble­ma“, – sa­ko R. Švam­ba­rie­nė. Anot jos, šie pa­ra­zi­tai grei­tai plin­ta. Tvar­ka, ku­ria va­do­vau­ja­ma­si mo­kyk­lo­se ir dar­že­liuo­se, jiems su­val­dy­ti ne vi­sa­da pa­de­da.

„Įs­tai­gos dar­buo­to­jai ne­ga­li pa­sa­ky­ti vai­kui nea­tei­ti. Ne­bė­ra taip, kaip anks­čiau bū­da­vo mo­kyk­lo­se. Da­bar ra­dus utė­lių, dar­buo­to­jams re­ko­men­duo­ja­ma neiš­si­duo­ti.

Blu­sas ga­li­ma įveik­ti

„Blu­sa ne­si­ren­ka žmo­gaus pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą, so­cia­li­nį sluoks­nį ar pa­gal tai, kaip jis tvar­ko­si na­muo­se. Jai svar­bu krau­jas“, – tei­gia ken­kė­jų kont­ro­lės pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės „Pro­fi­lak­ti­nė de­zin­fek­ci­ja“ va­do­vė Kris­ti­na Le­men­taus­kai­tė-Grub­liaus­kie­nė. Blu­sas ne­šio­ja ir lau­ki­nės ka­tės bei šu­nys.

„Klai­din­gai ma­no­ma, kad gy­vū­nų ne­šio­ja­mi pa­ra­zi­tai žmo­nių ne­puo­la. Pa­si­gau­ti blu­są ga­li­ma net ne­glos­tant gy­vū­no – pa­kan­ka praei­ti pro ša­lį“, – sa­ko įmo­nės va­do­vė.

Blu­sos pla­ti­na ir įvai­rias li­gas. „Blu­sos ne­re­tai su­ke­lia aler­gi­nes reak­ci­jas, pla­ti­na už­kre­čia­mą­sias li­gas: tu­lia­re­mi­ją, pseu­do­tu­ber­ku­lio­zę, lis­te­rio­zę, vi­du­rių šil­ti­nę, en­de­mi­nę žiur­kių dė­mė­tą­ją šil­ti­nę. Dau­gy­bi­niai blu­sų įkan­di­mai ali­na žmo­gaus ner­vų sis­te­mą, to­dėl svar­bu kuo grei­čiau im­tis prie­mo­nių prieš ken­kė­ją“, – sa­ko K. Le­men­taus­kai­tė-Grub­liaus­kie­nė.

Pas­te­bė­jus blu­sų įkan­di­mų, pa­tar­ti­na grei­tai im­tis ini­cia­ty­vos. „Rei­kia iš­siurb­ti ne tik vi­sus ki­li­mus, bet ir minkš­tus bal­dus, ert­mes. Blu­sų kiau­ši­nė­liai pa­pras­tai bū­na grin­dų tar­puo­se. Jų ga­li bū­ti net dra­bu­žiuo­se“, – pa­ste­bi įmo­nės va­do­vė.

Tuo at­ve­ju, kai siur­bi­mas ir purš­ki­mas ae­ro­zo­liais blu­sų neį­vei­kia, ga­li pa­gel­bė­ti ken­kė­jų kont­ro­lės pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės spe­cia­lis­tai. „Pa­tal­pos bū­na iš­purš­kia­mos. Nau­do­jant stip­raus po­vei­kio prie­mo­nes, žū­va ab­so­liu­čiai vi­si ken­kė­jai, pa­kan­ka vie­ną­kart iš­purkš­ti“, – tei­gia K. Le­men­taus­kai­tė-Grub­liaus­kie­nė.

Utė­lės ga­li bū­ti nai­ki­na­mos vais­ti­nė­je įsi­gy­to­mis prie­mo­nė­mis.

Kaip at­pa­žin­ti blu­sos įkan­di­mą?

At­pa­žin­ti blu­sos įkan­di­mą nė­ra su­dė­tin­ga. „Jos daž­niau­siai kan­džio­ja ko­jas, ran­kas ar juos­me­nį. Įkan­di­mo vie­to­je ga­li at­si­ras­ti ne­tai­syk­lin­gos for­mos maž­daug cen­ti­met­ro skers­mens pa­rau­di­mas“, – pa­sa­ko­ja įmo­nės va­do­vė. Įkan­di­mo vie­ta ga­li bū­ti pa­rau­du­si po­rą die­nų.

Žmo­gaus būs­te ken­kė­jai kiau­ši­nė­lius su­de­da šiukš­lė­se, dul­kė­se grin­dų ply­šiuo­se ir ki­li­muo­se. Karš­tą va­sa­rą blu­sos pui­kiai dau­gi­na­si ir gam­to­je: sau­so­se au­ga­lų at­lie­ko­se, smė­lė­to­je dir­vo­je. Di­des­nis blu­sų ant­plū­dis pa­ste­bi­mas ta­da, kai be­na­mės ka­tės ieš­ko prie­globs­čio dau­gia­bu­čių na­muo­se.

Iš­si­ri­tu­si iš ko­ko­no blu­sa ga­li ba­dau­ti net pu­sant­rų me­tų. Jos ga­li plis­ti la­bai di­de­liu at­stu­mu. Blu­sai su­dė­jus kiau­ši­nė­lius, per 2-3 sa­vai­tes iš­si­vys­to suau­gu­si blu­sa, ku­ri, pa­ju­tu­si ar­ti gy­vu­lį ar žmo­gų, ne­gai­les­tin­gai jį puo­la.