Sveikatos apsaugos ministerija lengviau atsikvėpė. Praėjus beveik mėnesiui po Farmacijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo konstatuota, kad juodžiausios vaistininkų prognozės neišsipildė.

Nors būgštauta, kad dėl naujų reikalavimų dalis vaistinių turės užsidaryti, pirmųjų savaičių duomenys rodo, jog šie pakeitimai vaistinių prieinamumo gyventojams nepablogino.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojusio Farmacijos įstatymo pakeitimų tikslas – gerinti vaistinėse teikiamų paslaugų kokybę.

Jais numatyta, kad vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti bent vienas vaistininkas. Išskyrus miestus, turinčius mažiau kaip 3000 gyventojų, ir kaimo gyvenamąsias vietoves.

Jose nesant vaistininko vaistinėse gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 metų įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ryšio priemonėmis prižiūri vaistininkas.

Baiminosi blogiausio

Dalis Lietuvos vaistininkų, tarp jų ir dirbantys pajūryje, šioms Farmacijos įstatymo pataisoms nepritarė.

Teigta, kad tai dalį vaistinių gali apskritai priversti nutraukti savo veiklą.

Pataisas svarstant Seime, šių metų balandžio pabaigoje, prie šalies vaistinių surengta protesto akcija „Vaistininkystės laidotuvės“.

Vaistinė

Profesinių sąjungų atstovai kvietė uždegti žvakutę prie artimiausios vaistinės.

Prisijungti prie akcijos raginti ir paprasti žmonės, ir vaistininkų bei jų padėjėjų artimieji. Neva patys vaistininkai ir farmakotechnikai nedrąsiai dės žvakutes prie vaistinių durų, nes jaučia didžiulį spaudimą iš darbdavių.

Baimės neišsipildė

Tačiau blogiausias vaistininkų scenarijus neišsipildė. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, po šių metų liepos 1-osios visoje šalyje veiklą nutraukė tik keturios vaistinės.

Pajūryje ir Klaipėdos mieste durų neužvėrė nė viena vaistinė.

Trys vaistinės savo veiklą nutraukė Kaune, viena – Telšiuose. Tačiau šių miestų gyventojai tai vargu ar pajuto.

Laikinojoje sostinėje šiuo metu veikia 194 vaistinės, Žemaitijos sostinėje – 18.

Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 metų duomenimis, Lietuvos vaistinių tinklas yra vienas tankiausių Europos Sąjungoje (ES).

100 tūkstančių šalies gyventojų tenka 47 vaistinės, o ES vidurkis – 31 vaistinė.

Vaistinių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais išlieka stabilus. 2020 m. ir 2021 m. šalyje veikė 1344 vaistinės, praėjusiais metais – 1363 vaistinės.

Vaistininkų netrūksta

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad pagal vaistininkų skaičių Lietuva taip pat užima aukštas pozicijas Europoje.

Vaistininkų skaičius pastaraisiais metais nežymiai augo.

VVKT duomenimis, 2018 m. šalyje licencijas turėjo 3415, 2019 m. – 3438, 2020 m. – 3484, 2021 m. – 3582, 2022 m. – 3654 vaistininkai.

Vaistininkų skaičiaus augimą iš dalies lemia didinamas farmacijos studijų valstybės finansuojamų vietų skaičius.

Vaistininkų padėjėjų skaičius nuo 2018 m. mažėja. 2018 metais šalyje buvo 1292 vaistininko padėjėjai, 2019 m. – 1234, 2020 m. – 1193, 2021 m. – 1198, 2022 m. – 1161.

Laiko turėjo užtektinai

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, vaistinės ir vaistininko padėjėjai turėjo net 17 metų prisitaikyti prie numatomų pokyčių rinkoje.

Nors ir suteiktas ilgas laikotarpis prisitaikyti, būgštauta, kad dėl Farmacijos įstatymo pakeitimų dalis vaistinių turės užsidaryti.

Siekiant nepabloginti vaistinių pasiekiamumo mažiau gyventojų turinčiose vietovėse, įstatymo nuostata dėl prievolės vaistininkui visą vaistinės darbo dieną būti vaistinėje šių metų birželio mėnesį patikslinta, numatant galimybę šiose vaistinėse farmakotechnikams dirbti su nuotoline vaistininko priežiūra.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento direktorės Anželikos Oraitės, nuolatinis fizinis vaistininko buvimas vaistinėje turi teigiamos įtakos farmakotechnikų teikiamų farmacinių paslaugų kokybei.

Vaistininko fizinis buvimas vaistinėje visą darbo laiką būtinas ne tik farmakotechniko tam tikros veiklos tiesioginei priežiūrai vykdyti, bet ir užtikrinant tinkamą vaistinės veiklą, reikalingą paslaugų spektrą bei kokybiškas paslaugas.

Vaistininkas neprivalo stovėti šalia vaistininko padėjėjo.

Tačiau jis gali greičiau ir efektyviau iškilus neaiškumui įvertinti paciento pateiktą receptą, nedelsiant pakonsultuoti vaistininko padėjėją (farmakotechniką) ir, jei reikia, pacientą.

„Vaistininkų ir farmakotechnikų teisės bei pareigos priklauso nuo įgytos skirtingos profesinės kvalifikacijos. Vaistininkas – asmuo, baigęs 5 metus trunkančias universitetines studijas, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją. Farmakotechnikas – asmuo, baigęs 3 metus trunkančias neuniversitetines studijas, įgijęs farmakotechniko profesinę kvalifikaciją. Todėl šių specialistų teisės ir pareigos yra skirtingos.

Vaistininkų rengimas yra griežtai reglamentuotas, 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo yra nustatyti būtiniausi vaistininkų rengimo reikalavimai, tai pat nustatyta, kokia profesine veikla gali užsiimti“, – patikino A. Oraitė.

Svarbiausia kokybė

Panašu, kad protesto akciją „Vaistininkystės laidotuvės“ balandžio mėnesio pabaigoje rengę ir žvakutę prie artimiausios vaistinės uždegti kvietę profesinių sąjungų atstovai susitaikė su pasikeitimais bei juos priėmė.

Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Vaiva Bražinskienė akcentuoja, kad svarbiausias yra ne vaistinių skaičius.

„Kasdien bendraujame su pacientais ir jaučiame bei suprantame pacientų poreikį kokybiškesnei ir ilgesnės trukmės vaistininko konsultacijai. Dažnas piktinasi, kad šalia yra kelios vaistinės, bet visų jų darbo laikas vienodas, o prireikus vaistų ar vaistininko konsultacijos anksti ryte ar vakare – nėra kur kreiptis.

Taigi turime siekti ne didesnio vaistinių skaičiaus, o geresnio vaistų bei farmacinių paslaugų prieinamumo ir aukštesnės paslaugų kokybės.

Būtų kur kas geriau turėti mažiau, bet stambesnių vaistinių, kuriose vienu metu dirbtų mažiausiai du farmacijos specialistai.

Tuomet tokiai vaistinei būtų gerokai paprasčiau tvarkytis su pacientų srautais, sumažėtų eilių, atsirastų galimybė teikti daugiau įvairių farmacijos rūpybos paslaugų, tokių kaip receptų pratęsimas, skiepijimas, profilaktika ir kitų. Galų gale, ji galėtų dirbti ilgiau ir, tikėtina, turėtume daugiau budinčių vaistinių.

Tokia praktika įprasta Europoje ir mes nuolat girdime iš Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos narių norą ir prašymus to siekti“, – teigė V. Bražinskienė.

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė:

Kristina Nemaniūtė-Gagė

Farmacijos įstatymo pokyčiai užkabino spynas ant vaistinių durų: jau uždarytos 34 vaistinės

Liepos 1 d. įsigalioję nauji Farmacijos įstatymo reikalavimai gerokai sumažino galimybę gyventojams greitai ir laiku įsigyti vaistinių preparatų: pokyčių paveiktos vaistinės trumpina darbo laiką, nebedirba savaitgaliais, stabdo veiklą arba užsidaro.

Nuo liepos 1 d. sustabdė veiklą arba užsidarė 34 didesnių tinklų vaistinės, tačiau sudėtingiausia prie pakeitimų prisitaikyti smulkiosioms vaistinėms, ypač veikiančioms regionuose.

Liepos 1 d. įsigaliojo Farmacijos įstatymo reikalavimai, numatantys, kad vaistinėse visu jų darbo metu fiziškai turi dirbti vaistininkas.

Prieš tai dalyje Lietuvos vaistinių, nors dalį dienos dirbo farmakotechnikas, nuotoliniu būdu prižiūrimas vaistininko.

Po naujų Farmacijos įstatymo reikalavimų įsigaliojimo tokia galimybė farmakotechnikams dirbti buvo palikta tik kaimuose ir mažuose miestuose, kur gyvena ne daugiau nei 3000 gyventojų, tačiau ir čia tokiu režimu toliau gali dirbti tik tie farmakotechnikai, kurie studijas baigė iki 2006 m.

Baigiantis liepai jau galime matyti, kokius pokyčius vaistinių sektoriuje šis reikalavimas atnešė, tačiau tikslesnius rezultatus pamatysime per artimiausią pusmetį.

Šiuo metu daugelis vaistinių dirba įtampos režimu, kalbamasi su kiekvienu vaistininku, planavusiu išeiti į pensiją, planavusiu atostogas ar anksčiau išeiti į vaiko priežiūros atostogas, kad sutiktų bent kiek ilgiau padirbti, kol bus surasta pamaina.

Vaistinėse šiuo metu dirba daugiau kaip 420 vaistininkų, kuriems jau yra suėjęs pensijinis amžius ir bet kada jie gali paprašyti darbdavių išeiti į pensiją.

Nors vaistinėse Lietuvoje dirba net 70 proc. licencijas turinčių vaistininkų, kai kitose ES šalyse šis skaičius siekia tik 54 proc., bet šiuo metu dirbti vaistinėse jau kviečiami visi turintys vaistininko licenciją, net dirbantys ligoninių vaistinėse, valstybės institucijose.

Todėl turime konstatuoti, kad dalis šiuo metu dirbančių vaistinių nėra tikros, ar galės dirbti ir rytoj.

Net 34 tinklinės vaistinės nuo liepos 1 d. sustabdė veiklą ar užsidarė, taip pat sutrumpino savo darbo laiką daugiau nei 4500 valandų per savaitę.

Šias valandas pavertus vaistinių darbo valandomis, susidarytų 64 vaistinės, dirbančios visą darbo dieną.

Be to, vaistinės priima sprendimus ne tik trumpinti darbo laikus, bet ir nebedirba šeštadieniais ir sekmadieniais – vien sekmadieniais po liepos 1 d. nebedirba daugiau nei 150 vaistinių ir tikėtina, kad šis skaičius augs.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kalbant apie po liepos 1 d. duris užvėrusias vaistines, reikia įvertinti faktą, kad vaistinės veiklos sustabdymas arba uždarymas automatiškai nereiškia vaistinės licencijos panaikinimo, nes tai atskiri procesai, kurie užtrunka.

Vaistinės įpareigotos pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai tik jei nevykdo veiklos ilgiau nei 30 dienų, o licencijos panaikinimo terminas yra iki 3 metų.

Dabar galvojama apie dirbančių vaistinių išgyvenimą, paliekant dokumentų tvarkymą vėlesniam laikotarpiui. Be to, vis dar tikimasi, kad veiklą sustabdžiusi vaistinė po vasaros atostogų vėl pradės dirbti.

Tačiau gyventojams yra visiškai nesvarbu, koks teisinis vaistinės statusas ir priimtos įstatymo pataisos, jie tiesiog nesupranta, kodėl randa užrakintas vaistinės duris ir negali šalia namų įsigyti jiems reikalingų vaistų.

Sudėtingiausia situacija Lietuvoje dėl vaistininkų trūkumo yra Biržuose, Kuršėnuose, Naujojoje Akmenėje, Pabradėje, Švenčionyse, Švenčionėliuose, Širvintose, Zarasuose, Skuode, Birštone, Prienuose, Alytuje, Rokiškyje, Panevėžyje, Mažeikiuose, Šiauliuose ir Pasvalyje.

Kaip ir buvo prognozuota, atsirado regionų, kur savaitgaliais vaistų įsigijimas gyventojams tampa rimtu iššūkiu. Pavyzdžiui, Zarasuose, Pasvalyje, Biržuose, Skuode, Švenčionyse, Švenčionėliuose, Visagine ir Pabradėje sekmadienį nebedirba nei viena vaistinė. Zarasuose ir šeštadieniais veikia vienintelė vaistinė ir ta tik iki 14 val.

Nenuostabu, kad sulaukiame daug skambučių iš gyventojų, neberandančių šalia dirbančios vaistinės, nusivylusių farmakotechnikų, nebegalinčių toliau dirbti savo darbo, ar net iš vaistininkų, kurie ne tik turi keisti savo darbovietę ir važinėti kelis šimtus kilometrų kasdien, bet ir uždaryti savo nuosavas vaistines.

Keista, kad valstybinės institucijos nuolatos akcentuoja, jog vaistinių Lietuvoje yra per daug, o neįsiklauso į visuomenės nuomonę.

Nereikėtų vadovautis vien tik statistiniais duomenimis, lyginant skirtingų šalių vaistinių ar farmacijos specialistų skaičius, nes kiekvienos šalies sveikatos sistema yra skirtinga, reikia atsižvelgti į pacientų poreikius, o tai, kad jiems reikalingos vaistinės šalia namų, rodo ne tik jų skambučiai, bet ir visuomenės nuomonės tyrimai.

Šių metų gegužę atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 91 proc. šalies gyventojų labai svarbu arba gana svarbu, jog netoli jų namų ir toliau veiktų bent viena ar kelios vaistinės, o 75 proc. pajaustų didelių arba šiokių tokių nepatogumų, jei netoli jų namų veikianti viena ar kelios vaistinės užsidarytų.

Kad Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių ES pagal vaistinių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, teigiamai vertino 80 proc. apklausos dalyvių: 50 proc. sakė, jog tai yra patogumas gyventojams, kai nereikia toli vykti į vaistinę, dar 30 proc. teigė, jog didesnė konkurencija padeda užtikrinti geresnes kainas ir didesnį vaistų prieinamumą.

Deja, šis buvęs Lietuvos vaistinių pranašumas, kad jos yra lengvai ir greitai pasiekiamos gyventojų, po truputį blėsta.

Šioks toks teigiamas aspektas yra tai, kad Farmacijos įstatymo pataisomis pavyko išsaugoti vaistines kaimuose ir mažuose miesteliuose, nes šiose vietovėse vaistininką visi darbo dieną dirbti prisikviesti paprastai yra labai sudėtinga arba tiesiog neįmanoma.

Tačiau kai kuriose vietovėse tai turėjo ir priešingą rezultatą – Lietuvoje ypatingai trūkstant vaistininkų, juos didmiesčių ar regionų centrų vaistinės pradėjo „medžioti“ būtent kaimuose ir mažuose miesteliuose.

Savo vaistines turintys ar vyresni vaistininkai rečiau priima siūlymus grįžti į miestą, tačiau kiti pasinaudoja naujomis galimybėmis, o dėl to vėl nukenčia regionų gyventojai.