Kitą rytą tebejaučiau skausmą, nors jis ir sumažėjo iki nemalonaus tvinkčiojimo. Tuo metu, 2017 m., nedirbau, todėl pamaniau, kad galvos skausmą sukėlė stresas, tačiau dėl viso pikto susitariau dėl vizito pas savo gydytoją. Jai papasakojau praėjusios nakties nuotykius ir parodžiau, kurią vietą skauda. Pasirodo, sekso metu į smegenis vedančiose kraujagyslėse dažnai susidaro didelis kraujo spaudimas, tačiau retesniais atvejais dėl padidėjusio spaudimo gali plyšti intrakranijinė aneurizma ir prasidėti pavojingas kraujavimas. Gydytoja šią informaciją pranešė nerimo kupinu tonu, kurį retai kada girdėjau, paskui nusiuntė faksą į Londono ligoninę „Royal Free“ ir pranešė, jog tuojau atvyksiu.
Jaučiausi stebėtinai rami, paskambinau tėvams bei savo partnerei ir papasakojau, kas vyksta. Regis, tai buvo didelė klaida.
Įsitaisiau ligoninės priėmimo skyriaus kampe, džiaugdamasi, kad pasiėmiau knygą – Hunterio S. Thompsono „Baimė ir neapykanta Las Vegase“. Prisimenu, kaip perskaičiau sakinį „Uždaroje visuomenėje, kur visi kalti, vienintelis nusikaltimas – būti sučiuptam“, kai, mano dideliam siaubui, pro duris įbėgo tėtis paraudusiomis ir ašarotomis akimis. Priimamajame praleidau mažiau nei dvi valandas, vadinasi, jis greičiausiai atšaukė popietines pamokas (tėtis yra vairavimo instruktorius) Bedfordšyre ir atlėkė greitkeliu manęs neįspėjęs.
Turėjau jį nuraminti, bet vis galvojau, kaip tinkamai papasakoti apie savo būklę. Galiausiai tėčiui pasakiau, kad gydytojai mano, jog dėl įtemptų treniruočių mano galvoje padidėjo kraujo spaudimas. Beveik 15 ateinančių valandų man pavyko nuo jo nuslėpti tiesą. Griežtai atrėmiau bet kokius tėčio bandymus lydėti mane einant duoti kraujo, kad koks gydytojas netyčia nelepteltų apie seksą.
Galiausiai man ketino atlikti magnetinio rezonanso tyrimą ir invalido vežimėlyje nuvežė į kabinetą, kuriame laukė tėtis. Slinko valandos. Gydytojai kalbėjo apie liumbalinę punkciją ir hospitalizavimą visam savaitgaliui.
Ir tik tada, kai supratau, jog galbūt man į stuburą durs adatą, baimė nugalėjo gėdos jausmą.
Galiausiai atėjo vyresnysis gydytojas, lydymas dviejų jaunesniųjų. Jis ėmė kalbėti, tačiau aš greitai ištariau: „Palaukit! Atsiprašau, tiesiog jūsų ataskaitoje gali būti informacijos, kurios mano tėtis nežino.“ Atsisukau į jį ir atsiprašinėdama paprašiau išeiti iš kabineto. Tėčiui išeinant, jo veide išvydau pažįstamą išraišką – nebylų tėvišką įniršį, tarytum klausiantį: „Ką dabar prisidirbai?“
Gydytojai jautėsi nesmagiai, tačiau visgi tęsė lyg niekur nieko. „Beveik neabejojame, kad šiuo metu jūsų smegenys nekraujuoja, – tarė vyresnysis gydytojas. – Regis, tai tik sekso sukeltas galvos skausmas.“ Aš nepratariau nė žodžio. Jo diagnozė nuskambėjo kaip anekdotas, laukiau juokingiausios dalies.
„Didėjant seksualiniam susijaudinimui, gali padidėti kraujo spaudimas ir sukelti buką skausmą užpakalinėje galvos dalyje“, – paaiškino gydytojas. Taip pat jis pranešė, kad kiekvieną kartą patirdama orgazmą nebūtinai jausiu ir galvos skausmą, tačiau įspėjo, jog problema gali kurį laiką tęstis. „Tokiu atveju iš anksto išgerkite nuskausminamųjų.“ Gydytojai išėjo, ir kabinetą sugrįžo tėtis. „Ar tu nėščia?“ – įsakmiai paklausė jis. Priminiau tėčiui, kad seniai prisipažinau esanti lesbietė.
Nėra lengvo būdo pranešti savo tėvui, kuris 17 val. praleido ligoninėje, kad užsiiminėjai laukiniu seksu. Mes tyliai išėjome iš medicinos įstaigos, ir jis pasiūlė mane nuvežti į savo namus, tačiau negalėjau susitaikyti su pažeminimu, kurį tektų patirti viską papasakojus mamai. Manau, kad tėtis jai atskleidė smulkmenas, tačiau mama nė karto neužsiminė apie šį įvykį.
Tėčiui išvažiavus namo, paskambinau savo partnerei ir pasakiau, kad man viskas gerai. Ji pasišaipė iš diagnozės: „Buvo taip gerai, kad dabar tau plyšta galva?“ Galvos skausmai kamavo keletą mėnesių, ir nors po 18 mėnesių toliau šėliojame miegamajame, į ligoninės priimamąjį grįžti neteko.
