aA
Praeityje plačiai naudoti asbesto gaminiai gali sukelti plaučių vėžį.
Asbesto plaušeliai vis dar grėsmingi
© DELFI / Valdas Kopūstas

Užtenka nors kartą neatsakingai atlikti remonto darbus rūsyje ar kitose patalpose, sudaužyti šiferio lakštą, ir asbesto plaušeliai visam laikui „apsigyvens“ šalia mūsų. Patekę į plaučius, po kelių dešimtmečių jie gali sukelti vėžinius susirgimus.


Naudotas, nors kenksmingas


Asbestas yra natūrali gamtinė, puikiomis eksploatacinėmis savybėmis pasižyminti medžiaga. Todėl jis intensyviai naudotas visame pasaulyje. Ekspertų skaičiavimais, mūsų šalyje gali būti sunaudota apie 1 mln. t asbesto turinčių gaminių, iš kurių apie 96 proc. sudaro asbestcementinė stogų danga. Asbestas taip pat buvo naudojamas vamzdynų, katilų šilumos izoliavimui, stabdžių trinkelių bei sankabų gamybai, laivų statybos pramonėje.


1976 m. Tarptautinio vėžio tyrimo centro ekspertai asbestą pripažino kancerogenišku žmogui ir įtraukė į nuodingų medžiagų sąrašą. Ilgainiui visose Europos Sąjungos bei daugelyje pasaulio šalių buvo uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei jo turinčius gaminius. Į Lietuvą šis draudimas atkeliavo tik 2005 m. „Visi asbesto turintys gaminiai gali į aplinką išskirti plika akimi nematomų, bekvapių asbesto plaušelių. Patekę į aplinkos orą, jie tampa kenksmingi, žmogus juos lengvai įkvepia į plaučius. Kadangi plaušeliai yra atsparūs cheminiam poveikiui ir karščiui, plaučiuose jie išsilaiko labai ilgai. Organizmo apsauginė sistema siekia juos suardyti ir pašalinti, tačiau daug plaušelių lieka ir tampa potencialiu ligą sukeliančiu veiksniu“, – aiškino Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro vyresnioji mokslo darbuotoja Rūta Petrauskaitė-Everatt.


Pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui. Tyrimais įrodyta, kad asbesto plaušeliai gali sukelti asbestozę (plaučių audinio randėjimą), plaučių ir gerklų vėžį bei mezoteliomą (pleuros vėžį). Šios ligos išsivysto ne iš karto – tik po 20–40 metų.
„Plaučių vėžys dažnai gresia rūkantiems, o jei asmuo rūko ir daug laiko praleidžia aplinkoje, kurioje yra asbesto, šios sunkios ligos išsivystymo rizika dar labiau padidėja“, – teigė R.Petrauskaitė-Everatt. Nėra „saugios“ asbesto plaušelių koncentracijos, susirgti rizikuoja visi, kontaktuojantys su šia medžiaga.


Nežinomas profesinių ligų skaičius


Asbesto gaminiai anksčiau plačiai naudoti statiniuose, todėl asbesto plaušelių, kurie išsiskiria iš pažeistų asbesto gaminių, keliama rizika išlieka. Šios medžiagos dar ir šiandien galima aptikti vamzdynų šilumos izoliacijoje, elektros įrenginiuose, ugniai atspariose sienose ir duryse, grindų bei lubų plokštėse, senesnių transporto priemonių stabdžių ir sankabų detalėse, ugniai atspariuose tekstilės bei kituose gaminiuose. „Didžiausias pavojus susirgti kyla tiems žmonėms, kurie tiesiogiai dirbo ar tebedirba su asbestu. Pavyzdžiui, užsiima vamzdynų ir šilumos tinklų priežiūra, pastatų remontu, griovimu ar asbesto šalinimo darbais. Didžiausios vėžinių susirgimų nuo asbesto bangos Lietuvoje laukiama po metų, kai bus pasibaigęs latentinis ligos periodas“, – prognozavo Higienos instituto Rizikos veiksnių tyrimo laboratorijos vadovė Danutė Adamonienė. Įkvėptas į plaučius asbestas iš karto nesukelia jokių nemalonių pojūčių, todėl žmonės ilgą laiką nesuvokė jo grėsmės.

„Kvapo nėra, plaušelių nesimato, žmogaus neišberia, jis nekosi, tad, atrodo, kodėl jų reikėtų bijoti. Asbestas gal ir dabar prie lubų prikibęs laikosi, o mes to nejaučiame“, – spėjo pašnekovė.
Iki šiol nėra žinoma, kiek vėžinių susirgimų sukėlė asbestas. 2005 m. Lietuvoje pradėjus vykdyti asbesto šalinimo programą, pažadėti ir pinigai tokiems tyrimams, tačiau jų niekas neskyrė. Aplinka tiriama tik tada, kai to paprašo pavieniai asmenys ar firmos, atliekančios asbesto šalinimo darbus. „Prieš septynerius metus, bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Onkologijos institutu, ištyrėme, kad plaučių vėžiu kasmet Lietuvoje suserga apie 1 300 vyrų, 3,4 proc. iš jų – dėl praeityje patirto asbesto poveikio. Deja, nutrūkus finansavimui, šiandien tokie tyrimai mūsų institute neatliekami, todėl nėra žinomas ir asbesto sukeltų profesinių susirgimų skaičius“, – paaiškino D.Adamonienė.


Higienos instituto Profesinių ligų registro vadovė Danė Krisiulevičienė patvirtino, kad nuo 1995 m. Lietuvoje nebuvo diagnozuotas nė vienas asbesto sukelto plaučių vėžio atvejis. „Turbūt gydytojai nė nepaklausia, ar praeityje ligonis dirbo su gaminiais, kurių sudėtyje yra asbesto. Patys žmonės irgi nesikreipia dėl profesinės ligos nustatymo“, – sakė D.Krisiulevičienė. Įtarus profesinę ligą, pacientas turėtų būti siunčiamas pas darbo medicinos gydytoją. Pripažinus susirgimą profesine liga, „Sodra“ ligoniui privalėtų išmokėti kompensaciją.


Negalima daužyti


Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus žmogaus sveikatai nekelia. „Vis dėlto metų metus statinį dengiantis šiferis pradeda kelti pavojų sveikatai ir nejudinamas. Pradeda dūlėti rišamosios medžiagos, tuomet išsiskiria ir asbesto plaušeliai. Tokią dangą reikėtų keisti“, – patarė Higienos instituto Rizikos veiksnių tyrimo laboratorijos vadovė D.Adamonienė.


Pagrindinis asbesto šalinimo tikslas – apsaugoti aplinką nuo pavojingų asbesto plaušelių. Svarbiausia – nelaužyti ir neardyti asbesto gaminių, jokiu būdu jų nemėtyti nuo aukštų pastatų. Prieš darbus būtina sudrėkinti šalinamus paviršius vandeniu, o patiems pasirūpinti kvėpavimo takų apsauga ir vienkartiniais drabužiais. Sudėjus atliekas į krūvą, reikia jas apvynioti plėvele, surišti ir išgabenti į sąvartynus, priimančius asbesto žaliavą. Ten jie bus utilizuoti, tai yra užkasti į žemę.
„Beveik kiekvieną dieną Lietuvoje griaunami namai, statyti 1960-aisiais. Ne visuomet atsargiai elgiamasi su asbesto turinčiais asbestcemenčio lakštais, izoliacine medžiaga. Per trumpą laiką į orą patenka daugybė asbesto plaušelių. Kyla pavojus darbuotojų, pastatų gyventojų sveikatai, teršiama aplinka. Žalingas poveikis pasireikš tik po dešimtmečių. Tad priemonių reikia imtis jau dabar“, – perspėjo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro vyresnioji mokslo darbuotoja R.Petrauskaitė-Everatt.

Asbestas Lietuvoje


Lietuvoje intensyviausiai asbesto gamyba vyko 1970–1990 m. Šalyje veikė dvi asbestcemenčio produktų gamyklos. Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas asbestą naudojo nuo 1956 iki 1997 m. asbestcemenčio produktų gamybai. „Akmenės cementas“ gamino asbestcemenčio vamzdžius ir šiferio lapus nuo 1963 iki 2003 m.

Siekiant saugiai pašalinti asbesto gaminius reikia:


• asbesto turinčias medžiagas pašalinti prieš pradedant griovimo darbus;
• nuolat drėkinti paviršius;
• gaminius, kurių sudėtyje yra asbesto, ir asbesto atliekas apvynioti polietilenu arba sudėti į dvigubus maišus, paženklinti etikete ASBESTAS ir sudėti į atitinkamas talpyklas;
• nešluoti nuolaužų, atliekų, bet stambesnes nuolaužas išvalyti drėgnais popieriniais rankšluosčiais, o smulkias – H kategorijos dulkių siurbliu;
• asbesto atliekas pristatyti į asbesto atliekoms šalinti skirtas aikšteles.

„Valstiečių laikraštis“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Šios rūšies vėžys – itin slaptas: galite ilgus metus nesuprasti, kuo sergate perspėja, kad besitiriančių pavojingai sumažėjo (125)

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) medikai pateikia neraminančią statistiką – per pirmąjį...

Gyventojai įsigyja rekordiškai daug vitaminų: specialistai ragina nepamiršti saiko (5)

Nors dabar pats uogų ir daržovių sezonas ir tokiu metu anksčiau gerokai sumažėdavo...

Pamirškite, kad COVID-19 pasireiškia tik karščiavimu ir kosuliu – medikams susirūpinimą kelia visai kiti simptomai (275)

Jungtinėse Valstijose pradėjus plisti koronavirusui , dermatologai ant kai kurių paciento odos...

Tyrimas parodė: jei kankina lėtinis skausmas, negerkite šių populiarių vaistų (23)

Medikams patariama pacientams, kenčiantiems lėtinius skausmus , kurios sukelia ne trauma ar kita...

Kasmet Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu gimsta 400 kūdikių (2)

Beveik per pusketvirtų metų, kai Lietuvoje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Top naujienos

Lietuvos įtakingiausieji 2020: popkultūros sąrašuose garsieji influenceriai įtaka pasigirti negali

Naujienų portalas „Delfi“, kaip ir kasmet, skelbia naujausius šalies pramogų pasaulio...

Daugiabučių gyventojų laukia pokyčiai: nepaklūstantiems išrašys baudas (119)

Kai kurių daugiabučių gyventojų laukia nemaži pokyčiai. Jie turės pamiršti butuose esančius...

Rusijos COVID-19 vakcinai – PSO verdiktas (63)

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijoje šią savaitę...

Istorinis Valančiūno vakaras: surinkęs trigubą dublį išgelbėjo „Grizzlies“ sezoną (63)

Vienas geriausių karjeros rungtynių sužaidęs Jonas Valančiūnas užfiksavo savo pirmąjį...

Gydytojas Morozovas atsakė į visus klausimus apie relfiuksą – sau padėti galite ne tik vaistais (12)

Kas penktas mūsų jaučia tą simptomą bent kartą per savaitę, o vienas iš penkiolikos –...

Adam Tooze

Štai jums ir Naujoji Europa – jei tik pavyks ją išsaugoti (5)

Europai pavyko žengti didžiulį žingsnį – tačiau ji vis dar gali suklupti.

Populiarus pasaulyje testas nustato, koks darbas žmogui tinka labiausiai: išbandykite ir jūs

Į klausimą, kodėl dirba tai, ką dirba, žmonės paprastai atsako, kad jie visuomet domėjosi ta...

Indijoje koronavirusas grąžina vaikų darbą: viskas – dėl nepritekliaus (13)

Koronaviruso pandemija stumia Indijos vaikus iš mokyklų į ūkius bei gamyklas versdama dirbti ir...

Režisierius Saulius Baradinskas – apie muzikinį projektą, 3 metus psichoterapijos ir laimingų santykių su Beata Tiškevič paslaptį (4)

Kino režisierius Saulius Baradinskas jau kurį laiką kuria projektą „Sapiens music“, kuriame...

Rusų opozicionierius: pokyčiai Baltarusijoje – jau netrukus, Lukašenka gali rinktis tik iš dviejų variantų (839)

Po vadinamųjų prezidento rinkimų prasidėjus protestams Baltarusijoje Rusijos opozicijos...

|Maža didelių žinių kaina