Ar įmanoma simuliuoti infarktą?

Netikėta Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho liga, dėl kurios teko nutraukti įsibėgėjusį teismo procesą, eilinį kartą Lietuvos visuomenė privertė susimąstyti – politikai iš tiesų priklauso padidintai širdies problemų rizikos grupei ar sugeba sėkmingai simuliuoti ligą? Ar įmanoma simuliuoti infarktą, paklausėme ir Santariškių klinikų Kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjo prof. Prano Šerpyčio.

Daugiau nei pusė pacientų į ligoninę patenka per vėlai

„Nors atrodo, kad infarktas trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus, dauguma žmonių jau turi išeminės ligos (aterosklerozės) požymių: aukštą kraujospūdį, padidintą cholesterolio kiekį kraujyje ir pan. 3-4-ame žmogaus gyvenimo dešimtmetyje jau atsiranda aterosklerotinės plokštelės ir kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė, kad jos gali plyšti vainikinėse kraujagyslėse. Kai jos plyšta, išsiskiria tam tikros medžiagos, kurios formuoja trombą. Taip pat labai didelę įtaką turi gyvenimo būdas. Veržlios, daug pasiekti norinčios asmenybės labiau rizikuoja patirti infarktą, todėl neretai jis ištinka politikus. Mat labai stiprus miokardo infarkto veiksnys yra stresas. Aišku, streso mes neišvengsime niekada, daugiau ar mažiau jo yra kiekvieno žmogaus gyvenime, tačiau svarbu, kaip žmogus sugeba su juo susidoroti“, - pasakojo medikas.

Pašnekovo teigimu, daugiau nei 50 proc. pacientų kreipiasi pavėluotai, o pirmosios miokardo infarkto formavimosi valandos labai svarbios, kada per jas galima pasiekti, kad miokardo infarktas neišsivystytų, o jeigu jis jau įvyko, sumažinti jo pasekmes, išvengti ritmo sutrikimų, širdies nepakankamumo, kad žmogus išėjęs iš ligoninės galėtų grįžti į normalų gyvenimą.

„Dalis žmonių dėl širdies ritmo sutrikimų krenta ir miršta vietoje. Apie 1200 žmonių per metus Lietuvoje nespėja pasiekti ligoninės. Visgi didelei daliai žmonių miokardo infarktas vystosi pamažu. Tipiškas simptomas – stiprus, veržiantis, spaudžiantis skausmas už krūtinkaulio, širdies plote, lydimas šalto prakaito, mirties baimės. Šis skausmas stiprėja judant. Kita vertus, yra netipiškų simptomų, kai žmonės mano, kad suvalgė netinkamo maisto ir plauna skrandį. Ypač tai būdinga moterims, sergantiems cukriniu diabetu, vyresnio amžiaus žmonėms. Buvo atvejų, kai žmogui skauda apatinį žandikaulį ir buvo ieškoma dantų problemų“, - aiškino kardiologas.

Daugėja jaunų žmonių infarktų

Pasak P. Šerpyčio, Lietuvoje miokardo infarktas ištinka pakankamai jaunus, darbingo amžiaus žmones, ypač kalbant apie vyrus. Moterims miokardo infarkto rizika labiau didėja po menopauzės. Išvengti miokardo infarkto padeda paprastos profilaktikos priemonės – savo kraujospūdžio sekimas, žinojimas savo visų kraujo parametrų, antsvorio atsikratymas, judrus gyvenimo būdas, tabako ir alkoholio atsisakymas. Vien sureguliavus kraujospūdį, miokardo infarkto riziką galima sumažinti 6-7 kartus. Beje, pastebėta, kad miokardo infarktas dažniau gresia išsiskyrusiems žmonėms. Taip pat svarbi labai svarbi genetika. Jei šeimoje buvo ankstyvų infarktų, žmogui reikia dažniau apsilankyti pas gydytojus.

„Deja, turime infarktų, kurie nutinka žmonėms iki 35-45 metų. Tai vadinamieji kokaininiai infarktai, kuriuos sukelia narkotikų, energetinių gėrimų vartojimas, sukeliantis didelius spaudimo svyravimus“, - pasakojo kardiologas.

Pernai Lietuvoje buvo registruota apie 9 tūkst. miokardo infarkto atvejų, 2 tūkst. daugiau nei ankstesniais metais, tačiau mirtingumas nuo jo pirmą kartą neperžengė 10 proc. ribos. Mediko manymu, taip yra todėl, kad pagerėjo diagnostika.

Kaip nustatomas miokardo infarktas

Jei gydytojas pacientui įtaria besivystantį miokardo infarktą, pirmiausiai būtina atlikti elektrokardiogramą. Toliau daromi kraujo tyrimai – tiriami specifiniai kraujo žymenys, iš kurių sprendžiama apie pažeidimą. Mat kartais elektrokardiograma gali būti normali, bet iš kai kurių kitų požymių visgi galima diagnozuoti miokardo infarktą. Sudėtingesniais atvejais, jei yra labai užsikimšusi kraujagyslė, reikia kuo skubiau, per pirmas valandas, ją atverti. Tai daroma intervencinėmis procedūromis arba vaistais, kurie tirpdo krešulį. Kai žmogaus kreipiasi po 12-24 valandų, pašnekovo teigimu, jau tenka kovoti su komplikacijomis.

Paklaustas, ar įmanoma simuliuoti infarktą ar jį sukelti dirbtinėmis priemonėmis, P. Šerpytis patikino, kad šiuolaikinėmis priemonės paciento būklę galima įvertinti labai tiksliai.

„Lietuvoje yra penki universitetiniai centrai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, kuriuose, drąsiai galiu pasakyti, dirba kompetetingi specialistai. Į šiuos centrus ir patenka didžioji dalis pacientų su miokardo infarktais. Tikrai neturėtų būti abejonių, kad į šiuos centrus patenka simuliuojantys asmenys. Mes būklę nustatome pagal tyrimus – neužtenka ligonio nusiskundimų. Objektyvūs duomenys – elektrokardiograma, kraujo žymenys, echoskopija, intervencinės procedūros – padeda tiksliai nustatyti diagnozę. Tam tikrais atvejais darome ir magnetinį rezonansą, kitus pagilintus tyrimus, kad nustatytume, kokia yra situacija – įvyko miokardo infarktas ar vyksta“, - tvirtino medikas.