DELFI komentatorių nuomone, nemirštančiam pacientui išsikviesti greitąją medicinos pagalbą beveik neįmanoma. Dažniausias nusiskundimas, kad dispečerinės budintieji nepasako tiksliai, kada atvyks medikai, jų tenka laukti valandas, nereaguojama, jei „greitąją“ kviečia nepilnamečiai.
Baiminasi privatizavimo
Nors dabartinis mobiliųjų medicinos pagalbos brigadų darbas tenkina ne visų rajonų pacientus, išgirdę apie galimą „greitųjų“ privatizavimą žmonės dar labiau sunerimsta. Sveikatos apsaugos ministerija gauna vis daugiau laiškų, kuriuose savivaldybės prašo parašyti Greitosios medicinos pagalbos paslaugų privatizavimą remiančius raštus.
„Kategoriškai atsisakome tai daryti, atkreipdami dėmesį, kad tai - savivaldybės sprendimas ir atsakomybė, nes ji atsakinga už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą“, - sakė sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga.
Politikas pabrėžė, jog ministerija pasisako už tai, kad gyventojams būtų teikiamos geresnės paslaugos, o kokia nuosavybės forma - turi apsispręsti steigėjas.
„Jeigu priėmus sprendimą privatizuoti greitosios medicinos pagalbos stotis paslaugos gyventojams bus nepriimtos, sveikatos apsaugos ministerija reaguos ir įsikiš. Jei bus geresnės paslaugos, darbuotojams didės atlyginimai, jie nereikalaus lėšų automobilių parko atnaujinimui, privačią iniciatyvą pirminėje sveikatos apsaugos priežiūroje sveikatos apsaugos ministerija rems“, - sakė ministras.
Patarinėja kokią arbatą gerti
Ž.Padaigos nuomone, pagrindinė greitosios medicinos pagalbos stočių problema – gyventojų iškvietimai pirminių sveikatos centrų nedarbo valandomis.
„Tačiau čia, vėlgi, daugiau organizaciniai klausimai. Lietuvoje turime labai gražių pavyzdžių, kai šeimos gydytojai susitvarko taip, kad greitosios medicinos pagalba kviečiama minimaliai, hospitalizacijų skaičius nedidelis. Tokie medikai dirba darbą „į priekį“, neapsiriboja šia diena, o rūpinasi ligų profilaktika, kad nereiktų kviesti greitosios pagalbos“, - kalbėjo ministras.
Neretas atvejis, kai greitoji pagalba kviečiama išrašyti receptų, atvykus brigadai paciento nebūna namie.
Ž.Padaigos nuomone, greitosios medicinos pagalbos iškvietimus reikia dar labiau diferencijuoti. Konkretus darbas šioje srityje vyksta integruojant sveikatos priežiūros paslaugas į Bendrosios pagalbos centro struktūrą.
„Pagal konkrečius algoritmus, skambutį priėmęs žmogus turės pasakyti, dėl ko kviečiami medikai, kas atsitiko, paklausti, ką pacientas daro, filtruoti iškvietimus. Kad nebūtų medikai kviečiami tam, kad paaiškintų močiutei, kokią arbatos rūšį rinktis, nes tai - pasityčiojimas iš sistemos, mediko kvalifikacijos, mokesčių mokėtojų pinigų“, - sakė ministras.
Skuba ekstra atvejais
Dėl gyventojų skundų, kad greitosios medicinos pagalbos tenka laukti po kelias valandas ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas turėjo priekaištų ir pirminei sveikatos priežiūros grandžiai.
„Šeimos gydytojai turėtų intensyviau dirbti ir mes ieškosime mechanizmų, kaip tai paskatinti. Tačiau labai kategoriškomis administracinėmis priemonėmis per 2–3 dienas išspręsti šią problemą būtų per drąsu, todėl tas procesas užtruks“, - pripažino ministerijos atstovas.
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovės V.Pumputienės nuomone, pacientas turi vykti pas mediką, o ne atvirkščiai. Tokia taisyklė galioja visame pasaulyje, o pas mus gydytojai namo kviečiami „vos pakilus temperatūrai, kraujospūdžiui, suskaudus nugarai, kojai, supuliavus pirštui“.
Greitoji medicinos pagalbos paskirtis visų pirma gelbėti tuos pacientus, kurių gyvybei gresia pavojus - sustoja širdis, kvėpavimas, žmogus praranda sąmonę, prasidėjus kūno traukuliams, perdozavus narkotikų ar intraveninių medikamentų, paūmėjus psichikos sutrikimams, jei žmogus pavojingas sau ir aplinkiniams.
Ne tokios pavojingos būklės, į kurias greitai reaguoja medikai – bronchinė astma, ūmus dusulys, kraujavimas iš virškinamojo trakto, apsinuodijimai cheminėmis medžiagomis, kitos.
„Greitoji“ važiuoja pas visus vaikus iki 3 metų amžiaus, o pas vyresnius - kai temperatūra siekia 38,5-39 laipsnius karščio ir patys tėvai negali jo numušti. Suaugusiems kviestis „greitąją“ galima jei temperatūra viršija 40 laipsnių karščio.
Šešiametė išgelbėjo mamą
„Užsienyje pakilus temperatūrai seselė atvyksta tik per 12 valandų, be to dispečeriai visada pataria, kaip mažinti temperatūrą, tam nereikia kviesti „greitosios“, - paklausta, kodėl karščiuojančiam vienuolikmečiui iškvietusi greitąją medicinos pagalbą šeima jos sulaukė tik po 3 valandų.
Atkreipus dėmesį, kad berniukui laikėsi didesnė nei 40 laipsnių temperatūra V.Pumputienė negalėjo patikėti, kad medikai atvyko tik per tris valandas.
„Jeigu vienu metu susikaupia labai daug tokių iškvietimų, tada telefonu patariama karščiuojantį vaiką išrengti, apiprausti drungnu vandeniu, nurodoma, kas kiek valandų ir kokiomis dozėmis duoti paracetamolio, ibuprofeno ir laukti „greitosios“. Dispečeriai visada viską pataria ir kai į vietą nuvažiuoja mūsų brigados labai dažnai randa aprimusius tėvus, nes paprastai vaikams temperatūra nukrinta“, - konkretų atvejį komentavo medikė.
Paklausta, kodėl dispečeriai ne visada reaguoja į vaikų iškvietimus, V.Pumputienė sakė, jog vaikai labai dažnai meluoja, neteisingai pasako adresus, išdykauja, valandų valandas užima linijas ir klaidina medikus.
„Per 35 ,mano darbo metus buvo tik vienas atvejis, kai 6 metų mergaitė išgelbėjo cukriniu diabetu sirgusią motiną. Labai gražiai pasakė, kad yra viena, papasakojo, kuo sirgo sąmonės netekusi mama, tik negalėjo nurodyti adreso“, - pasakojo gydytoja.
Sunkiausia per šventes
V.Pumputienės nestebino pacientus trikdantis iškvietimų registratorių nurodymas „laukite“ ir tai, kad nepasakoma per kiek laiko atvyks medikai, nes „niekas nežino, kokio svarbumo kvietimų sulauksime“.
Visų pirma reaguojama į pirmos kategorijos kvietimus – pranešimus apie dideles avarijas, baisius apsinuodijimus. Medikai nedelsdami važiuoja gavę pranešimą apie kritimą iš aukšto, pasikorusius, užspringusius žmones.
„Pas tokius pacientus „greitoji“ turi atvykti per 15 minučių, o jei žmonės dūsta, kenčia stiprius širdies skausmus – per 30 minučių. Visi kiti pacientai aptarnaujami eilės tvarka. Bet tie visi kiti turi gydytis poliklinikose, pas šeimos gydytojus. Čia yra nonsensas, kad jie kviečia „greitąją“. Išvažinėjau visą pasaulį ir niekur to nėra“, - sakė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė.
V.Pumputienė pabrėžė, jog „greitosios“ visiems prireikia vienu metu - iš ryto ir vakare. Pats pikas nuo 18-19 valandos iki 2 valandos nakties.
Per dieną 36 sostinės greitosios medicinos pagalbos brigados aplanko 200-240, per naktį apie 150-170 pacientų. Daugiausiai iškvietimų registruojama švenčių dienomis, kai nedirba poliklinikos.
Mieste gyvybei grėsmingais atvejais į įvykio vietą greitoji medicinos pagalba turi atvykti per 5-10 minučių, kaime 10-20 minučių. Kitais atvejais mieste per 15-30 minučių, kaime per 25-45 minutes.
