Kolumbijos universiteto medicinos centro mokslininkai aptiko neįtikėtiną gimimo mėnesio ir įvairių ligų rizikos ryšį. Konkrečiai kalbama apie širdies ligas, virusines infekcijas ir aktyvumo bei dėmesio sutrikimą.
Nors iš pirmo žvilgsnio mintis, kad gimimo mėnuo lemia įvairių ligų riziką ir skamba keistai, kolegoms tyrimo išvados pasirodė priimtinos.
„Viena iš priežasčių, kodėl mokslas taip žavi, yra ta, kad mokslo žmonės mąsto labai plačiai – įmanoma viskas, jeigu tik pavyksta gauti duomenų net ir beprotiškiausiai idėjai įrodyti“, – sako vienas iš tyrimo vadovų Nicholasas Tatonetti.
„Pateikdami šiuos rezultatus, skubame pabrėžti, kad gimimo mėnuo – kintamasis, tiesiogiai priklausantis nuo aplinkos veiksnių. Visi puikiai žino, kad aplinka gyvenimo pradžioje labai svarbi, ypatingai atsižvelgiant į genų įtaką“, – pabrėžia mokslininkas.
Tyrimo metu mokslininkai analizavo 1,7 mln. žmonių duomenis, kuriuos paėmė iš Niujorko medicinos duomenų bazių. Buvo analizuojamas žmonių sergamumas daugiau nei 1600 skirtingų ligų.
Paaiškėjo, kad 55 iš minėtųjų negalavimų „nemenkai priklauso“ nuo žmogaus gimimo mėnesio. Kodėl? Metų laikas lemia nemažai aplinkos veiksnių, su kuriais susiduria į šį pasaulį atėjęs žmogus, jie labai svarbūs pačioje gyvenimo pradžioje, pabrėžia mokslininkai.
„Sezoniškumas siejamas su gimimo metu pasitaikančiais aplinkos veiksniais. Informacijos dėl aplinkos vaidmens žmogaus sveikatai vis daugėja. Domimasi genų ir aplinkos sąveika, kuri atlieka labai svarbų vaidmenį“, – įsitikinęs N. Tatonetti.
Pateikiame kelis svarbiausius mokslininkų atradimus:
Spalį gimę žmonės išsiskiria didžiausia ligų rizika, mažiausia rizika – gimusiems gegužę.
Didžiausias astmos pavojus – gimusiems liepą ir spalį.
Lapkritį gimusieji turi didžiausią aktyvumo ir dėmesio sutrikimo riziką.
Kovą gimusiems žmonėms tenka didžiausia širdies ligų rizika.
Žiemą gimusieji išsiskiria didžiausia neurologinių ligų rizika.
Mokslininkai perspėja, kad planuoti vizito pas gydytoją nereikia. Įvardyta rizika nėra pakankamai didelė nerimauti ar imtis prevencinių priemonių.
„Įdomiausia mūsų tyrimo dalis –galimybės naujiems tyrimams, aiškinantis, kaip aplinkos veiksniai lemia konkrečių ligų riziką. Kai pavyks įvardyti reikiamus mechanizmus, galėsime pateikti rekomendacijų gyvenimo būdui ir mitybai“, – tvirtina N. Tatonetti.
Tyrimo išvados skelbiamos leidinyje „American Medical Informatics Association“.
