Antidepresantai slopina simptomus, bet negydo juos sukeliančių rimtų ligų
Pasak „Eurobarometro“, Europoje antidepresantų per paskutinius metus vartojo 7 proc. europiečių. Pusė tai darė reguliariai, kiti – retsykiais. Lietuvoje šis rodiklis siekė 11 proc. Už mus daugiau antidepresantų vartojo tik portugalai (15 proc.). Statistika taip pat rodo, kad kasmet jų vartojimas Lietuvoje auga.
40 metų vienoje didžiausių tarptautinių farmacijos kompanijų dirbęs ir karjeros aukštumų pasiekęs Johnas Virapenas, neseniai Lietuvoje pristatęs savo knygą „Šalutinis poveikis: mirtis. Išpažintys iš farmacijos virtuvės“, prisipažino, kad, dirbdamas farmacijos pramonėje, pats yra papirkęs vieną Švedijos vyriausybės atstovą, kad būtų greičiau užregistruotas ir pradėtas platinti vaistas „Prozac“. Dabar buvęs farmacininkas šį iki šiol plačiai vartojamą vaistą vadina antidepresantu-žudiku, galinčiu sukelti savižudybę arba norą žudyti kitus. Jo teigimu, visame pasaulyje nuo „Prozac'o“ galėjo mėginti nusižudyti net ketvirtadalis milijono žmonių. Daugeliui iš jų tai pavyko.
Jam pritaria medicinos mokslų dr. Vytautas Stonkus. Jis įsitikinęs, kad labai dažnai depresija kyla ne dėl būsenos svyravimų, bet dėl somatinių ligų, kurios sukelia depresiją.
„Apie tai niekas negalvoja, todėl ir gaunasi pasaka be galo: gydoma ne depresijos priežastis, bet pasekmė. Apskritai gydymas yra absurdiškas, kai cheminėmis medžiagomis nutraukiama viena grandis organizme, o jų gi yra tūkstančiai. Todėl nieko keista, kad didėja savižudybių rizika, žmogus tampa agresyvesnis. Beje, niekas nekalba ir apie tai, kad daugelio šiuolaikinių vaistų (iki keleto tūkstančio pavadinimų) sudėtyje yra fluoro junginių, o fluoras toksiškai veikia smegenis, širdį ir sukelia agresiją.
Be to, antidepresantai turi dar vieną šalutinį poveikį. Šie vaistai blokuoja fermentą, kuris skaldo baltymų skylimo produktus, atsirandančius organizme, jei žmogus valgo daug mėsos, ypač rūkytos. Dėl to gali atsirasti ir hipertenzija, ir insultas ištikti, kas tik nori. Dar daugiau – plačiai vartojamas prozakas, ypatingai seniems žmonėms, varo iš organizmo druską, o dėl to sutrinka atmintis, didėja insulto rizika. O šis vaistas yra kompensuojamų vaistų sąraše“, - pasakojo medikas.
Anot pašnekovo, gydant depresiją, kaip ir kitas ligas, trūksta holistinio požiūrio į organizmą, kai gydomi ne simptomai, o įvertinamas visas organizmas. Pavyzdžiui, jei blogai veikia skydliaukė, pirmasis požymis – depresija. „Tačiau pas mus skydliaukės veiklą tikrina tik pagal hormonų lygį. Jei hormonų lygis nenukrypsta nuo normos, esą skydliaukė funkcionuoja gerai, tačiau diagnozuojant šią ligą labai svarbūs ir klinikiniai požymiai. Taigi gali būti stiprus skydliaukės sutrikimas, o žmogų gydo nuo depresijos. Tai absurdas“, - tvirtino V. Stonkus.
Mediko teigimu, antidepresantai šiandien skiriami labai lengva ranka, o jų šalutinį poveikį įrodantys tyrimai blokuojami.
„ Psichiatrai mano, kad žmogus žudosi todėl, kad serga depresija, o vaistų poveikį tyrinėjantys mokslininkai atranda, kad tokį poveikį turi vaistai, tačiau tokie farmacininkams nepalankūs rezultatai blokuojami. Ir J. Virapenas rašo, kad nepalankūs farmacininkams tyrimų duomenys klastojami. Žmonių mulkinimui iš tiesų skiriami dideli pinigai: vien Amerikos farmacijos kompanijos skiria 15 mlrd. dolerių valdžios papirkinėjimams, išlaiko begalę žurnalų, kurie formuoja visuomenės nuomonę. Žinoma, depresijos priežasčių yra daugybė – ir šiuolaikinis gyvenimo būdas, ir mityba, bet taip pat daugėja ligų, kurios sukelia depresiją. Tačiau kuo daugiau vaistų pirksime, tuo depresijos mastai tik augs“, - įsitikinęs pašnekovas.
Psichiatras: neteko matyti nė vieno, kuris nusižudė anksčiau to neplanavęs
Tuo tarpu Santariškių klinikų Neurologijos centro Psichiatrijos skyriaus vedėjas dr. Ramūnas Aranauskas viešoje erdvėje pasirodančią informaciją, kurioje antidepresantų vartojimas siejamas su išaugusia savižudybių rizika, vadina antipsichiatriniu judėjimu.
„Buvo judėjimas prieš chirurgiją, nes žmonės manė, kad dvasios operuoti negalima, o dabar kilusi antipsichiatrinė banga. Jos šalininkai prisirankioja atsitiktinių faktų apie antidepresantų poveikį ir jais argumentuoja savo poziciją. Tačiau norint nustatyti, ar antidepresantai sukelia savižudybes, reikėtų daryti tyrimą, kuriame dalyvautų žmonės, tiek vartojantys antidepresantus, tiek jų nevartojantys. Jei žmonės dažnai žudosi šokdami nuo tilto, aš juk irgi galėčiau teigti, kad tiltai išprovokuoja savižudybes. Jei vedę žmonės žudosi dažniau negu nevedę, taip pat galima sakyti, kad šeima provokuoja savižudybę.
Iš tiesų žmonės žudosi ir su vaistais, ir be jų. Vieniems vaistai nepadeda, kitus jie suaktyvina ir jie įgyvendina, ką buvo suplanavę. Tokių atvejų būna, bet palyginkime, kiek žmonių nenusižudo kaip tik dėl to, kad vartoja vaistus. Kiek man teko susidurti, tiems žmonėms, kurie nusižudė, dėl kažkokių priežasčių tiesiog nesveiko – vaistai jiems nepadėjo. Jie prarado paskutinę viltį ir nusižudė. Ir nemačiau nė vieno, kuris neplanavo, tačiau nusižudė pradėjęs gerti antidepresantus“, - tikino psichiatras.
Pašnekovas sutiko, kad jam tenka matyti pacientų, kurie geria antidepresantus, nes yra įsitikinę, serga depresija, o jokios depresijos jiems nėra. Būtent tai yra problema, kad juos lengva ranka skiria neprofesionalai. Pavyzdžiui, jei žmogui liūdna, kad jį paliko žmona ar vyras, antidepresantas šioje situacijoje nepadės.
„Šiandien antidepresantus gali skirti šeimos gydytojai. Dar blogiau, jie dažnai skiria raminamuosius, vadindami juos antidepresantais, ir prie jų pripratina savo pacientus. Kadangi tokia tvarka galioja jau 15 metų, turime begalę pacientų, kurie iš tiesų serga depresija, bet geria raminamuosius, nuo kurių tik nukeipsta, bet nesveiksta. Taigi prieš pradedant vartoti antidepresantus ar kitus psichiką veikiančius vaistus, patartina apsilankyti pas psichiatrą ir, būtų gerai, ne vieną – susirinkti bent keletą nuomonių. Mat ir gydytojų būna įvairių – yra tokių, pas kuriuos geriau nepakliūti“, - svarstė R. Aranauskas.
Du kraštutinumai: vaistai valgomi kaip saldainiai arba visai jų atsisakoma
Psichologė Daiva Balčiūnienė teigia susidurianti su pacientais, kurie vartoja antidepresantus. Daliai jų šių vaistų nereikia.
„Tačiau paskutiniu metu, kai pasirodė straipsnių apie depresantų sąsajas su savižudybėmis, dalis žmonių išsigando ir puolė į kitą kraštutinumą – jokių vaistų. Taigi šiuo metu iš esmės egzistuoja du kraštutinumai. Vieni žmonės, patirdami sunkias būsenas, kurios gali būti paprasčiausia reakcija į stresą ar netektį, iškart griebiasi vaistų, o kiti puola į kitą kraštutinumą – nors iš tiesų patiria depresiją, kuri nepraeina ilgesnį laiką, vaistų negeria. Tiesa kaip visada slypi kažkur per vidurį. Dirbdama su žmonėmis aš iš tiesų neretai pastebiu, kad antidepresantai padeda. Kai žmogus ilgai nemiega, nevalgo, jo širdies ritmas trinka, kol galiausiai visiškai išsenka organizmas, pradėjęs gerti antidepresantus jis aprimsta. Kaip aš aiškinu savo pacientams, susilaužiusius koją kurį laiką turi vaikščioti su ramentais, bet tai nereiškia, kad su jais reikia likti visam gyvenimui. Taigi antidepresantai kartais atlieka ramento funkciją, kad žmogus nesusirgtų rimtesnėmis ligomis“, - teigė pašnekovė.
Anot jos, dažniausiai pacientų nurodomi antidepresantų šalutiniai poveikiai – keistai išsipūtusi galva arba reakcijų nebuvimas situacijose, kuriose turėtų būti reaguojama. Žmogus ima jaustis tarsi tai būtų ne jis. Taip pat kai kuriems žmonėms svaigsta galva, atsiranda šleikštulys, tačiau šie požymiai neretai per dvi pirmąsias savaites praeina.
Visgi psichologė nepatarė skubėti gerti vaistų, kurie pačios problemos neišsprendžia, o juos geriantis žmogus turi domėtis gydymu. „Dažnai būna, kad žmogus geria vaistus, bet nežino nei savo diagnozės, nei kaip veikia jo geriami vaistai“, - sakė psichologė.
D. Balčiūnienės teigimu, depresijos mastai iš tiesų auga, todėl vertėtų atlikti nepriklausomus, farmacininkų nefinansuojamus tyrimus, kodėl taip vyksta.
„Iš tiesų gyvenimo tempas dabar pakankamai sudėtingas, nuolat tenka kovoti už išgyvenimą, todėl žmogus nesijaučia saugus. Tačiau yra ir kita tendencija: kai vos žmogui pasidaro liūdna, kažkas nepasiseka, nepamiega pora naktų ir jam jau „depresija“. O antidepresantų siūlymas iš tiesų yra labai populiarus ir žmonės susigundo. Kaip tik neseniai teko skaityti straipsnį apie depresiją, kuriame teigiama: jei patiriate klasikinės depresijos požymius – nemiegate, nevalgote, nedžiugina dalykai, kurie anksčiau teikdavo džiaugsmo, sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį ir tai trunka ilgiau nei dvi savaites, tai jau diagnozė. Todėl labai svarbu šios būsenos nepražiopsoti ir gydytis, kad vėl būtumėte laimingi, džiugūs, ramūs. Taigi formuojama šiais laikais labai populiari mintis – jausti liūdesį, nerimą, kažkokius nuotaikos svyravimus yra blogai. Bet tai nėra tiesa.
Mes negalime turėti tokio tikslo – niekada nejausti nerimo, liūdesio, nereaguoti į netektis, kitas situacijas. Žmonės turi būti mokomi tai toleruoti, užuot iš karto ieškojus laimės piliulės. Štai ir neseniai matytoje laidoje buvo patariama, kaip išvengti depresijos: sportuoti, valgyti skanų maistą, kalbėtis. Visa tai yra gerai, bet dažnai žmogus visa tai daro, bet jam vis tiek liūdna. Todėl reikia žinoti, kad liūdesys – neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, kurią kartais tiesiog reikia patirti. Neteisinga formuoti nuostatą, kad tokių būsenų visai neturėtų būti. Tačiau kai rodyti savo emocijas viešai yra blogo tono ženklas ir žmogui tenka nuolat apsimetinėti, nes kitaip bus „nurašytas“, tai tikrai didina depresijos riziką. Mes turime būti gražūs, jauni ir laimingi, o tam jau reikalingos piliulės“, - svarstė psichologė.
Anot jos, patys vaistai nėra blogis ir jie gal dažniau gelbsti nuo savižudybių nei jas sukelia, tiesiog žmogui reikia rasti gydytoją, kuriuo jis pasitiki. Žmogus turi tikėti, kad gydytojas skiria vaistus ne todėl, kad užsidirbtų kelionę į egzotišką šalį, bet kad tie vaistai iš tiesų reikalingi. Mat farmacininkų spaudimas iš tiesų yra.
