aA
Šeštadienį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, jog kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad persirgęs koronavirusine infekcija COVID-19 žmogus įgautų imunitetą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius profesorius Saulius Čaplinskas sako, kad su šiuo virusu reikia susitaikyti – rankų higiena, apsaugos priemonės ir fizinė distancija įsitvirtins ilgam.
Koronavirusas
Koronavirusas
© Shutterstock

Kuo lengvesnė ligos eiga – tuo silpnesnis imunitetas

Kaip skelbia PSO, kol kas negalima teigti, kad persirgę koronavirusu žmonės įgauna imunitetą. Jungtinių Tautų agentūra pažymėjo, kad siūlymas išduoti persirgusiems žmonėms „imuniteto pasus“ gali lemti tolesnį pandemijos plitimą.

„Šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad žmonės, pasveikę nuo COVID-19 ir turintys antikūnų, yra apsaugoti nuo pakartotinės infekcijos“, – sakoma PSO pranešime.

Kaip anksčiau skelbė agentūra „Reuters“, Kinijos Uhano mieste daugėja atvejų, kai Covid-19 įveikusiems pacientams vėl nustatomas koronavirusas.

Ano medikų, šiems asmenims jokie ligos simptomai nepasireiškia, tačiau jie laikomi potencialiu pavojumi užkrėsti kitus. Visų jų testai tam tikru terapijos metu buvo neigiami – t. y. jų organizme viruso nebebuvo. Tačiau vėliau pacientams vėl diagnozuotas koronavirusas. Medikų duomenimis, virusas kai kuriais atvejais nustatytas praėjus 70 dienų po menamo pasveikimo, kitais atvejais – po 50-60 dienų.

Abejojama dėl imuniteto persirgus koronavirusu: kuo ligos eiga lengvesnė, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti dar kartą
© Zuma Press / Scanpix

Pasak prof. Sauliaus Čaplinsko, imunitetas yra organizmo atsakas į svetimą antigeną, tai yra į virusą. Šis atsakas lemia, jog žmogaus organizme susiformuoja antikūnai.

„Tik klausimas, kiek daug jų susiformuoja, kiek jie geba apsaugoti organizmą nuo pakartotinio užsikrėtimo ir kiek ilgai išlieka ta apsauga“, – sakė profesorius.

Kaip sakė pašnekovas, palyginus kitas koronavirusų sukeliamas ligas, galima teigti, kad antikūnai organizme susiformuoja. Lygiai taip pat jie susiformuoja ir persirgus COVID-19. Vis dėlto kiekvienam žmogui imuniteto atsakas užsikrėtus pakartotinai turėtų būti skirtingas – mat kuo ligos eiga yra lengvesnė, tuo antikūnų atsakas yra silpnesnis ir greičiau išnyksta.

„Buvo pastebėta, kad pacientams, kurių ligos simptomai buvo lengvesni – panašūs į peršalimo, jau po kelių mėnesių atsakas į infekciją organizme silpsta, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.

SARS ir MERS išsilaikydavo ilgiau, bet po kurio laiko irgi nusilpdavo. Panašu, kad su COVID-19 gali būti tas pats. Tiems žmonėms, kurie persirgs lengva forma, antikūnų susiformuos mažiau, kas sirgs sunkiau, logiška – kad antikūnų turėtų būti daugiau“.

Prof. dr. Saulius Čaplinskas
Prof. dr. Saulius Čaplinskas
© DELFI / Domantas Pipas

Kol nebus vakcinos, pasaulis nebebus toks pat

Vienas iš eksperimentinio gydymo būdų, kuris jau šiuo metu yra išbandomas, tai persirgusiųjų kraujo plazmos perpylimas sergantiesiems. Pasak pašnekovo, gali būti, kad toks gydymo būdas bus naudojamas ir ateityje. Vis dėlto klausimas, ar žmogus negali užsikrėsti antrą kartą, jei gaus nepakankamą viruso dozę, lieka atviras.

„Koronaviruso pradžioje buvo kalbama, kad galbūt šia infekcija persirgę žmonės galės teigti daugiau įvairių paslaugų kitiems žmonėms, nes jiems nebekils tokia didelė rizika užsikrėsti, dabar tokia idėja jau kelia abejonių“, – sakė prof. S. Čaplinskas.

Taip pat buvo šnekama, kad tam, jog protrūkiai nebesikartotų, turėtų persirgti bent 60 proc. populiacijos. Galbūt ir toks scenarijus nebetenka prasmės?

„Visko gali būti. Jei nesugebėsime užkirsti kelio viruso patekimui į visuomenę ir jo įsitvirtinimui, jei nepavyks išnaikinti jo rezervo, o jau aišku, kad tai nepavyks, tada lieka žalos mažinimo strategija. Jei matome, kad vėl atsirado infekcijos židinys, reikia stengtis jį lokalizuoti, izoliuoti ir gydyti žmones“, – sakė pašnekovas.

Profesorius primena – prieš kiek laiko visi kalbėjo apie paukščių, kiaulių gripą, kuris peršoko rūšinį barjerą ir jam žmonės neturėjo imuniteto.

Abejojama dėl imuniteto persirgus koronavirusu: kuo ligos eiga lengvesnė, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti dar kartą
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Palaipsniui tai įsitvirtino ir tapo kaip viena iš sezoninio gripo atmainų. Šis atvejis ne gripas, bet gali būti panašiai. Jei pavyks sukurti vakciną gali būti taip, kad teks kiekvienais metais iš naujo skiepytis. Virusas mutuoja, kaip ir gripo atveju, kiekvienais metais tenka kurti naują vakciną. Kol kas išlieka daug klausimų, kaip elgsis šis virusas“, – kalbėjo prof. S. Čaplinskas.

Tačiau pašnekovas pabrėžia – pasaulis nebebus toks, koks buvo iki COVID-19 tol, kol nebus sukurta efektyvi vakcina, dauguma žmonių bus ja paskiepyti ir turės pilnavertį imunitetą prieš šį virusą.

„Dabartiniai duomenys rodo, kad tai gali būti sudėtinga. Todėl galima numanyti, kad apsaugos priemonės, rankų higiena ir fizinė distancija turės įsitvirtini ilgam. Kaip elgtis įvairių masinių renginių metu – ateitis parodys, galbūt vasarą šio viruso plitimas smarkiai susilpnės. Kol kas galvoti apie kokius nors didelius renginius, kur žmonės galėtų būti vienas šalia kito be apsaugų, būtų avantiūra“, – sakė pašnekovas.

Imunitetas
Imunitetas
© Shutterstock

Galima tikėtis ir tokio atvejo, kad virusas mutuos ir kažkada taps toks pat nepavojingas, kaip ir sezoninis peršalimas.

„Ir šiuo metu jis nužudo labai nedidelę dalį žmonių, kuriuos infekuoja. Jei jis mutuotų taip, kad jo klinikinė eiga būtų dar švelnesnė, tai ir virusui apsimokėtų, ir mažesni žmonių nuostoliai būtų. Šiuo metu jau yra žinoma apie 30 viruso mutacijų. Bet kol kas kalbėti apie tai, kad jis labai mutuoja į mažiau patogeninę pusę, per anksti. Vis dėlto pagal gamtos dėsnius tai tikėtina“, – kalbėjo prof. S. Čaplisnkas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(36 žmonės įvertino)
3.6667

Šį mėnesį Lietuvoje fiksuoti 4 įvežtiniai koronaviruso atvejai (81)

Ketvirtadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Nacionalinio visuomenės sveikatos...

Veryga pristatė naujovę: žemėlapyje galima pamatyti, kiek iš tiesų uždirba medikai papildyta 15.43 (109)

Ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pristatė naują interaktyvų žemėlapį,...

Nustatyta, kada gydymo įstaigose bus galima naudoti greituosius testus (14)

Atsižvelgus į mokslininkų išvadas, vadinamieji greitieji serologiniai testai gydymo įstaigose...

JAV patvirtintas testas, leisiantis nustatyti, kuriems COVID-19 pacientams gresia pavojingos komplikacijos (3)

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) suteikė skubų leidimą Šveicarijos farmacijos milžinei...

Lietuvoje patvirtinti 3 nauji koronaviruso atvejai (94)

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3 nauji koronaviruso atvejai. Pasveikusiųjų skaičius siekia...

Top naujienos

Korupcijos ir dopingo lizdas: pasauliniu mastu demaskuoti sunkiosios atletikos užkulisiai (24)

Kanados profesorius Richardas McLarenas, atlikęs pagrindinį vaidmenį narpliojant Sočio olimpiados...

Iš ligoninės pabėgusi pensininkė Vanda sako, kad tai priminė košmarą: jie mane gaudė ir nenorėjo išleisti (186)

Lietuvoje – kažkoks keistas bėgimo iš ligoninių sezonas. Pacientai vis dažniau patys...

Atkeliauja šiltesnių ir neramesnių orų banga

Penktadienio pirmąją dienos dalį debesys bus reti, todėl vyraus saulėti orai, lietaus nenumatoma....

Žiniasklaida: Sutkaus byloje STT į apklausas vieną po kito kviečia Seimo narius (33)

Teisėsaugai atliekant tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio teisėkūrai, Specialiųjų tyrimų...

Po 6 metų studijų LSMU – studentus nuliūdinęs sprendimas: mums tereikėjo paprasto žmogiškumo (78)

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ( LSMU ) moka stebinti savo studentus – paaiškėjo, jog...

Išvados iš karantino neįvedusios Švedijos (211)

Mokslininkas, pasiūlęs prieštaringai vertinamą Švedijos „Covid-19“ strategiją, teigia, kad...

Garsaus astronomo gyvenimas buvo itin spalvingas: augintinis briedis nustipo padauginęs alkoholio (13)

Tycho Brahe – vienas iškiliausių astronomų. Šis 1546–1601 metais gyvenęs danų didikas buvo...

Aludaris Viršilas apie netikėtai užklupusius sunkumus: į valstybės kišenę nusprendėme nelįsti (32)

Jeigu vis dar tikite pasakomis, tai seniai seniai buvo tokie laikai, kai vyrai alų, midų gėrė, kad...

|Maža didelių žinių kaina