Globos namų neatmeta
Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje veikia apie 150 globos namų, kuriuose gyvena kiek daugiau nei 7 tūkst. žmonių, o vien vilniečių, laukiančių eilėje patekti į globos įstaigą, kaip rodo viešai prieinami duomenys, kiek daugiau nei 400.
Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra. Tokias tendencijas rodo bendrovės „Civitta“ atlikta apklausa.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol – gyvenimo juose kaina. Kita problema – vietų stygius. „Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius“, – komentavo R. Naujanienė.
Pašnekovės manymu, nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ar jis gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške? „Miškas skamba patraukliai, bet ne visą gyvenimą. Senjorams irgi norisi į kavinę, grožio saloną, bažnyčią ar parduotuvę“, – sakė VDU mokslininkė.
Pažangiose Vakarų pasaulio šalyse globos namai dažniausiai steigiami miestuose ir miesteliuose, kuriami netgi nedideli kvartalai, pritaikyti senjorams, kad namų gyventojai jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais ir turėtų galimybę lengvai bendrauti ne tik su globos namų gyventojais.
Reikalavimai prasilenkia su realybe
Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Vis tik, kaip teigia mokslininkė, šiose normose dar likę tokių nuostatų, pavyzdžiui, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka. Numatyti asmeniniai baldai: lova, spintelė ir kėdė labiau primena gydymo įstaigos aplinką nei socialinės globos namus, kuriuose žmogus praleidžia ne vienerius metus.
„Prabangos senjorams nereikia, tik orių gyvenimo sąlygų ir greičiau įgyvendinamos gyvenimo kaip namuose koncepcijos. Nors paprastai globos namus steigia išsilavinę žmonės, pradėję skaičiuoti, neretai laikosi tik minimalių reikalavimų, nors niekas nedraudžia daryti daugiau“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Problemų netrūksta
Lietuvos socialinės globos paslaugų gavėjų asociacijos „Mano globa“ pirmininkas Juozas Brigmanas paaiškino, jog socialinių globos namų veiklai reikia gauti licenciją, todėl privaloma laikytis nustatytų standartų, higienos normų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. metrai ploto, kambariuose dažniausiai gyvena 2–3 asmenys. Keturviečių kambarių jau mažėja, tačiau tai vyksta lėtai. Vienviečiai kambariai ar šeimyniniai numeriai – ateities siekiamybė.
Pašnekovas apgailestavo, jog daugelyje įstaigų (ypač mažose) sveikatos priežiūros specialistų nėra, tenka lankytis poliklinikose, kuriose eilės – didžiulės. Mažuose globos namuose sudėtingiau vykdyti užimtumo veiklas, skirti daugiau dėmesio gyventojų sveikatinimui galimybės beveik nėra.
Didelėse socialinės globos įstaigose dirba įvairių specialistų, tačiau juose paprastai daugiau ir gyventojų, kurių priežiūra reikalauja daugiau dėmesio, platesnės personalo kompetencijos. Antra vertus, didesnėse įstaigose gyventojus galima atskirti ir apgyvendinti, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, ligas, mažai įstaigų priima žmones su senatvine demencija ir turi galimybių tinkamai jais pasirūpinti.
„Dauguma socialinės globos namų, manau, formaliai atitinka standartus, nes jų veikla licencijuojama ir reglamentuojama globos normomis. Tačiau, kaip ir daug kas valstybėje, taip ir socialinėje sistemoje, daug kas pernelyg biurokratiška, o tai tiesiogiai paliečia ir žmogaus gyvenimą globos namuose, jo kokybę. Žinoma, taisykles, teisės aktus globos namams sukurti nėra sudėtinga, nustatyti reikalavimų, taisyklių standartus taip pat. Tačiau gyvenančių globos namuose dažniausiai nepaklausiama, kokie jų lūkesčiai, todėl informacija ataskaitose ir realybėje gerokai skiriasi“, – kalbėjo J. Brigmanas.
Pašnekovo žodžiais, globos namuose itin aktuali žmogaus teisių problema. „Turime konkretų atvejį, kuomet neįgalus veiksnus žmogus, norėjęs išeiti iš globos namų, negalėjo to padaryti, nes regiono socialinės rūpybos skyrius neišdavė leidimo. Yra ir daugiau atvejų, susijusių su kitais globos normos reikalavimų punktais. Kalbant apie orią senatvę globos namuose, visų pirma, būtina keisti požiūrį į globos namus ir jų gyventojus“, – atkreipė dėmesį asociacijos pirmininkas.
Rinkdamiesi globos namus, vieniši senjorai ar artimieji, įprastai domisi įstaigomis, esančiomis netoli jų gyvenamosios vietos.
„Manau, jog profesionalūs, nuoširdūs darbuotojai, geros emocijos, namus primenanti aplinka, o ne valdiška atmosfera yra labai svarbu. Aišku, patalpų jaukumas, pritaikymas žmonėms, turintiems negalią, kokybiškas maitinimas, užtikrinamos medicinos paslaugos, kuo daugiau sveikatinimo paslaugų, užimtumo veiklos, daugiau bendravimo, užtikrinama reabilitacija. Ieškant tokių globos namų verta remtis rekomendacijomis, atsiliepimais“, – įsitikinęs pašnekovas.
Svarbiausia – ne kaina
Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas pabrėžė, jog, kalbant apie šiuolaikiškus globos namus, svarbios tampa ne tik buities sąlygos: tvarkingos patalpos ir aplinka, patogūs, gyventojams pritaikyti kambariai su funkcinėmis lovomis, specialiais čiužiniais, mažai ar sunkiai judantiems gyventojams, įrengtais pagalbos iškvietimo mygtukais ar baldais, pritaikytais sunkiai judantiems žmonėms.
Ne mažiau nei pritaikyta buitis, svarbus globos namų gyventojų užimtumas, įgūdžių palaikymas, laisvalaikis, sveikatos stiprinimo, medicininės ir kitos paslaugos. Jei globos namuose žmonės visos dienos neleidžia sėdėdami ant sofos ir žiūrėdami televizorių, jie, remiantis šiandienos standartais, jau galėtų būti laikomi šiuolaikiškais.
Pašnekovo įsitikinimu, steigiant globos namus, bene svarbiausias – savininkų požiūris. Jei jie supranta, kad gyventojams neužtenka dažais kvepiančių sienų, kad būtina užtikrinti kokybišką užimtumą, laisvalaikį, bendravimą ne tik su globos namų gyventojais, bet ir vietos bendruomene, didelis dėmesys skiriamas gyventojų sveikatinimui, fizinės būklės palaikymui ir gerinimui – kineziterapeutų, ergoterapeutų konsultacijoms, fizioterapijos procedūroms, masažui, tokie globos namai jau galėtų būti išties pavyzdiniai.
V. Bagdonas taip pat sutinka: apsispręsti, kokius globos namus pasirinkti, nėra lengva. Pirmąsyk apsilankius, patalpos gali pasirodyti puikios, sąlygos geros, bet, galbūt, personalas nepakankamai profesionalus, per mažai dėmesio skiriama gyventojų įgūdžių palaikymui, užimtumui, turiningam laisvalaikiui. Svarbu išsiaiškinti, ar tinkamai, pagal gyventojų poreikius ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, juolab kai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė gali pasikeisti staiga. Ieškant globos namų žmogui su demencija, labai svarbu atkreipti dėmesį į infrastruktūrą: ar ši pritaikyta, ar personalas apmokytas dirbti su tokiais gyventojais, kiek gyventojų gyvena viename kambaryje. Panašiais atvejais ypač svarbūs tampa atsiliepimai, kitų patirtis.
Renkantis globos namus specialistas nepataria žavėtis mažiausia kaina, mat užtikrinti maksimalų komfortą ir kokybiškas paslaugas kainuoja.
Svarbu suprasti, kad senyvo amžiaus artimieji globos namuose gyvens ne vieną dieną, tad pačios įstaigos gebėjimas užtikrinti kokybišką artimųjų gyvenimą, keičiantis jų poreikiams ar sveikatos būklei, yra ypatingai svarbus.
