Mergina mirė nuo širdies nepakankamumo, kai persikėlusi iš šeimos namų į vieną pensionatą per devynis mėnesius priaugo 57 kg.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad Stafordšyro grafystės Stouno mieste esančio pensionato „Victoria Mews“ darbuotojus ji įtikino nuimti specialius aliarmo prietaisus, kurie buvo įrengti ant spintelių, kad ribotų jos užkandžiavimą. Prieš mirtį mergina svėrė 120 kg.
Jos motina, 50 metų Julie Fallows likus vos mėnesiui iki dukters mirties parašė vietos tarybai, įspėdama, kad būgštauja dėl savo dukters sveikatos.
„Socialiniai darbuotojai paskelbė jai mirties nuosprendį, patardami Kirsty apsigyventi „Victoria Mews“, - teigė ji.
J. Fallows pasakojo, kad jos dukrai šis sutrikimas buvo diagnozuotas dvejų metų ir kad ji visuomet sugebėdavo riboti savo norą valgyti.
Kai K. Derry išreiškė norą gyventi atskirai, motina ją labai palaikė ir manė, kad namuose, kuriuose teikiama priežiūra, ji bus „saugi ir laiminga“.
Nors mergina nesuprasdavo, kokį tiesioginį poveikį valgymas daro jos sveikatai, ji buvo pripažinta psichiškai pajėgia savarankiškai priimti sprendimus.
Ji gaudavo paramos paketus iš įvairių agentūrų, bet „Victoria Mews“ slaugos darbuotojai negalėjo spręsti už ją ar kontroliuoti, ką ji valgo.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad K. Derry erzino pypsintys signalai ant spintelių, todėl jie tam tikram laikotarpiui būdavo išjungiami.
„Mačiau, kad ji kenkia sau persivalgydama, bet mūsų rankos buvo surištos“, - sakė viena iš prižiūrėtojų Denise Nettleton.
Siekiant aptarti tokią padėtį, buvo surengti keli susitikimai, bet po jų beveik niekas nepasikeitė.
J. Fallows tyrėjams sakė, kad jos dukra turėjo būti iškeldinta iš pensionato, kai tik tapo akivaizdu, kad jos sveikata blogėja.
„Kirsty buvo pripažinta psichiškai pajėgia priimti sprendimus, bet kaip taip galėjo būti, jeigu ji galėjo mirtinai persivalgyti?“, - svarstė motina.
„Kai ji ten apsigyveno, tikėjausi, kad ji bus prižiūrima nuo 8 val. iki 22 val. Ant jos spintelių ir šaldytuvo buvo pritaisyti įspėjimo signalai. Tačiau jie be mūsų žinios buvo nuimti. Kai atvykdavome aplankyti dukters, dažnai nerasdavome nė vieno darbuotojo“, - pasakojo ji.
J. Fallows teigė, kad dukters svorio pokyčiai buvo akivaizdūs ir kad ji nedelsiant išreiškė susirūpinimą, bet jokių veiksmų nebuvo imtasi.
Tyrėjai išsiaiškino, kad K. Derry dažnai eidavo apsipirkti su agentūros atstovais, o ne pensionato darbuotojais, todėl turėjo galimybę nusipirkti bet kokių maisto produktų.
Mergina sakė mėgstanti šaldytą desertą „Cornetto“ ir šokoladinius batonėlius „Double Deckers“.
„Jie neturėjo leisti jai taip elgtis. Ji ne tik turėjo Praderio – Williso sindromą, bet ir sirgo diabetu“, - sakė motina.
„Kai ji būdavo mažesnė, prikraudavau jai į lėkštę kalną daržovių ar salotų – atrodydavo, kad maisto yra daug ir ji ilgai būdavo užsiėmusi, tačiau jis nebuvo nesveikas“.
„Kai tik ji persikėlė į pensionatą, jos mityba suprastėjo, o cukraus kiekis kraujyje šoko į viršų“.
„Viskas pradėjo riedėti žemyn, kai jie nuėmė įspėjimo prietaisus. Tai buvo pabaigos pradžia“, - sakė mirusios merginos motina.
