Kai kuriose Azijos dalyse ir Užsacharės Afrikoje vitamino A stoka ne tik sukelia aklumą, bet ir tampa 760 tūkst. vaikų iki 5 metų amžiaus mirties priežastimi. Problema ta, kad tokie vitamino A šaltiniai kaip morkos ir saldžiosios bulvės tuose regionuose tiesiog neauga, o juos importuoti yra pernelyg brangu. Daugelio tokių visuomenių mityba yra paremta vien tik ryžiais.
Taigi mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotą ryžių rūšį, turinčią daug vitamino A, rašo svetainė healthland.time.com. Ryžiai, vadinami auksiniais, jau pristatyti tyrimams Filipinuose ir Taivane. Nors šie ryžiai kelia kontroversijų – organizacija „Greenpeace“ teigia, jog korporacinė žemės ūkio kontrolė per genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) yra pavojinga, o sveiko maisto šalininkai skundžiasi, kad GMO filosofiškai pamina „lėto maisto“ judėjimo principus, – ženklai rodo, kad naujieji ryžiai yra veiksmingi. Pavyzdžiui, Amerikos mitybos draugija nurodo, jog kasdien suvartojus vieną puodelį auksinių ryžių, galima gauti 50 proc. kasdienės vitamino A normos.
Kalbant apie valgomus dalykus, sunku rasti geresnį maistą už vabzdžius: jie turi mažai kalorijų, yra pigūs, gausiai dauginasi ir turi 29 proc. kasdienės baltymų normos.
Tai pagrindinės priežastys, kodėl juos taip vartoja apie 2 mlrd. žmonių Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.
Tačiau Vakarų pasaulyje vabzdžiai vis dar kelia pasibjaurėjimą. Tai reiškia, kad tokiose šalyse kaip Amerika vis dar karaliauja naminių gyvulių mėsa (nepaisant to, kad jos pramonė, Jungtinių Tautų (JT) maisto produktų ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, aplinkai padaro daugiau žalos negu automobiliai).
Tačiau netrukus tai turėtų pasikeisti – už tai reikia dėkoti tokiai naujovei kaip tako su vabzdžiais, kuri be kitų vietų pasirodė ir populiariame Niujorko restorane „Antojeria La Popular“. Pateikti tokiu pavidalu, netradiciniai baltymai kelia kur kas geresnį apetitą.
Nepaisant etinės problemos, kad Jungtinėse Valstijose dėl mėsos kasmet nužudoma apie 9 mlrd. gyvulių, vegetarus ir kitas aktyvistų organizacijas neramina dar vienas dalykas: gyvulininkystės ūkių daroma žala aplinkai. Atrajojantys galvijai visame pasaulyje per metus išskiria 80 mln. metrinių tonų metano, kuris sudaro 22 proc. visų pasaulio metano emisijų.
Ką pasakytumėte, jei atsirastų toks cukraus pakaitalas, kuris neturėtų kalorijų ir būtų visiškai tvarus? Anot vienos 2012 metų Oskfordo universiteto studijos, tokiu stebuklingu pagardu gali tapti... muzika.
Nors vandenynai dengia daugiau kaip 70 proc. Žemės paviršiaus, iš jų gaunama tik 2 proc. viso maisto. Nieko keista, kad daugelis ekspertų pasaulinių bado problemų sprendimo pradėjo ieškoti vandenyje, o ne sausumoje. Tačiau žuvys nėra pats perspektyviausias variantas. JT aplinkos apsaugos programa skelbia, kad per sekančius 50 metų žuvų ištekliai drastiškai mažės.
Tačiau to nepasakysi apie jūros dumblius.
Kaip pažaboti plėšrūnų rūšis, dėl kurių gyvulių augintojai ir žvejybos įmonės kasmet praranda apie 120 mlrd. dolerių (apie 300 mlrd. Lt) pelno? Vienas iš būdų – jas valgyti. Būtent tokia filosofija vadovaujasi restoranas „Miya’s Sushi“ Niu Heivene, gaminantis ritinėlius ir užkandžius iš tokių gausių ir daug žalos darančių jūrų gyvūnijos rūšių kaip Azijos karpiai, žalieji krabai ir medūzos.
Ne, tai ne spausdinimo klaida. Nors sardinės seniai yra nišinis užkandis, šiuo metu jos regimos kaip vienas iš daugelio sprendimų, galinčių išvesti iš besaikio žvejojimo krizės. Tyrimai parodė, kad trys ketvirtadaliai pasaulio žuvų išteklių yra išgaudomi greičiau, negu sugeba atsinaujinti.
Tai reiškia, kad nepakeitę savo elgesio vieną dieną nebesugausime tunų, kardžuvių, otų ir kitų žuvų. Tačiau sardinių išteklių yra pakankamai, todėl organizacija, pasivadinusi „Sardinistas“, siekia sugrąžinti jas ant stalo kaip vieną pagrindinių maisto produktų. Jiems bus nelengva, tačiau jų pastangos jau sulaukė dietologų paramos: jų teigimu, sardinės turi daug omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios yra itin naudingos sveikatai.
Kokia yra viena didžiausių kliūčių pilotuojamoms misijoms į Marsą ar net toliau? Maisto ištekliai. Šiuo metu erdvėlaiviuose karaliauja šaldytas maistas, tačiau NASA šaldytas sausas maistas gali būti saugomas mažiau negu penkerius metus, o tai yra per trumpas laikas tolimoms kosmoso misijoms. Be to, kosminis maistas parenkamas dar prieš skrydį ir įgula neturi galimybės pritaikyti jį prie savo asmeninių mitybos pomėgių.
JT maisto produktų ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad beveik 870 mln. žmonių, t.y. kas aštuntas pasaulio gyventojas, kenčia nuo prastos mitybos. Besivystančiose šalyse skurdžiai maitinami 32,5 proc. vaikų. Štai čia į pagalbą gali ateiti riešutų pasta „Plumpy’Nut“.
Daug kalorijų turintis mišinys yra pagamintas iš trintų žemės riešutų, cukraus, pieno miltelių, išrūgų, vitaminų, mineralų, sojų bei palmių aliejaus ir yra skirtas kovai su badu pačiu efektyviausiu būdu (panašiai kaip „Sopylent“ - daug kalbų sukėlęs „maisto pakaitalas“, kuris debiutavo anksčiau šiais metais). Šis riešutų maistas turi daug maistingųjų medžiagų, yra lengvai transportuojamas, jo nereikia laikyti šaldytuve ar maišyti su vandeniu. Tačiau kritikai tvirtina, kad „Plumpy’Nut“ pasta, kurią gamina viena privati Prancūzijos bendrovė, gali būti pernelyg brangi: pakuotė, kurios vienam vaikui pakaktų dviem mėnesiams, kainuoja 60 dolerių (apie 150 Lt), o besivystančiam pasauliui tai yra didelė suma.
Tačiau ši riešutų pasta, regis, yra veiksminga. „Nuo bado kenčiantis vaikas atrodo arba kaip kaulai ir oda (jie tai vadina „nukarusiomis kelnėmis“ – kai jų oda kabo ant užpakaliukų), arba jo galūnės ištinsta. Tokie vaikai nebeturi apetito, jie nebeverkia, jie nejuda, - „Time“ sakė ne pelno siekiančios organizacijos „Edesia“, priklausančios „PlumpyField Network“ tinklui, komunikacijos vadovė Heidi Reed. - “The Plumpy’Nut“ fiziškai pakeičia juos vos per kelias dienas“. „Edesia“ riešutų pastas „Plumpy’Nut“, kurių reabilitacijos rodiklis rodiklis siekia 90 proc., tiekia tokiems užsakovams kaip UNICEF, Pasaulio maisto programa, USAID, „Action Against Hunger“ ir kitoms organizacijoms, dirbančioms su maisto programomis. Didžioji dalis jų produktų iškeliauja į Vakarų Afriką ir Etiopiją.
Galbūt girdėjote apie Synsepalum dulcificum – Vakarų Afrikoje augančias uogas, vadinamas nuostabiaisiais kaituliais. Šios uogos apgauna jūsų skonio svogūnėlius, todėl tai, kas rūgštu, atrodo saldu. Šios uogos daugelį metų buvo naudojamos degustacijų vakarėliams, tačiau dabar jos įgavo naują įvaizdį.
Pasirodo, kad jų galimybės yra kur kas didesnės: be to, kad gali būti vartojami kaip mažai kalorijų turintys cukraus pakaitalai, nuostabieji kaituliai padeda pacientams po chemoterapijos atgauti apetitą. Pasirodo, kad laikinas saldumo pojūtis, kurį užtikrina šiose uogose aptinkamas baltymas mirakulinas, panaikina įprastą šalutinį chemoterapijos poveikį, kai bet koks maistas atrodo turintis „metalo prieskonį“.
Vadinkite jas desertu, kuris paskatino atsirasti tūkstančius hibridų. Bandeles, kurios apjungia prancūziškus sviestinius ragelius ir spurgas (angl. „cronut“ („croissant“ + „doughnut“), sukūrė kepykla „Dominique Ansel Bakery“ ir milžiniškas jų populiarumas davė pradžią naujai hibridinių desertų bangai.
Tarp tokių kepinių atsirado „Starbucks“ „dufinai“ (angl. „duffin“ („doughnut“ + „muffin“) - spurgos ir kekso junginys), „Bea Vo“ „tauniai“ (angl. „townie” („tartlet“ + „brownie“) – vaisinio ir šokoladinio pyrago junginys) bei nesuskaičiuojama daugybė kitų „duasanų“ („doissant“).
