Keisti mitybą paskatino sveikatos problemos
V. Bukausko teigimu, pakeisti mitybą jį paskatino šeimos narių pavyzdys. „Besirūpindami karjera mano tėvai suprato, jog pamiršo sveikatą. To pasekmė – sveikatos problemos. Jos užklupo ir mane: kamavo skoliozė (stuburo išlinkimas į šoną – DELFI), veido bėrimai, antsvoris“, – pasakoja V. Bukauskas.
Beieškodamas atsakymų, kaip pagerinti sveikatą, vaikinas tikina supratęs, jog genai lemia tik 20 proc., o visa kita – mityba ir gyvenimo būdas. „Taip prieš 12 metų su šeima tapome veganais“, – sako V. Bukauskas.
Anot jo, pokyčių pradžia nebuvo lengva. „Pirmiausia pradėjau valgyti daugiau daržovių. Tuo metu man jos labai nepatikdavo, tačiau sąmoningai pasirinkau valgyti daržoves, nes visada mylėjau gyvūnus ir nenorėjau jų skriausti“, – atskleidžia pašnekovas.
Vaikino teigimu, kardinaliai pakeitus valgiaraštį, prieš tai kamavusios sveikatos problemos visiškai baigėsi. „Per visą veganizmo laikotarpį išsisprendė mano sveikatos problemos: nustojo kamuoti antsvoris, pradingo skoliozė, dėl kurios negalėjau sėdėti vietoje ilgiau nei 15 min, atsikračiau odos bėrimų. Tėvų sveikata taip pat ženkliai pagerėjo“, – džiaugiasi V. Bukauskas.
„Greito rezultato niekada nebūna“
Paklaustas, ar mitybos pokyčiai vyko staiga, vaikinas sako, jog greito rezultato niekada nebūna. „Jeigu žmogus imasi drastiškų sprendimų, jį ištinka drastiškos pasekmės. Organizmą reikia prie visko pripratinti pamažu: jeigu atsisakai mėsos, turi jam rasti tinkamą baltymų šaltinį“, – teigia V. Bukauskas.
Nors daugeliui gali pasirodyti, jog veganiška mityba – skurdesnė nei visavalgė, pašnekovas tai paneigia. „Pakeitus mitybą mano gyvenime atsirado daugiau įvairių patiekalų ir produktų, kurių anksčiau nevalgydavau. Išlavėjo mano skonis, pavyzdžiui, anksčiau nemėgau grybų, špinatų, bet pradėjus maitintis veganiškai supratau, jog jie irgi valgomi“, – šypsosi V. Bukauskas. Anot jo, šeimoje stengiamasi valgyti kuo mažiau apdorotus maisto produktus. Taip stengiamasi išlaikyti jų mitybinę vertę ir vitaminus.
Tad kaip atrodo įprastas jo dienos meniu? „Rytą pradedu šilto vandens stikline, po pusvalandžio išgeriu trintą kokteilį. Mano mėgstamiausias – su bananais, špinatais ir augaliniu proteinu. Pietums valgau įvairias salotas, o iki jų užkandžiauju vaisiais, javainių batonėliais. Vakarienei mėgstu valgyti daržovių sriubas, pavyzdžiui, lęšių“, – atskleidžia vaikinas. Jis sako, jog nėra maisto vergas ir to, kiek suvalgo, jam užtenka.
„Nuo vaikystės turėjau profesionalią sporto karjerą, buvau „Kyokushin-karate“ sportininkas. Sekėsi labai gerai. Pakeitus mitybą pastebėjau, jog sporto rezultatai tapo dar geresni, gebėjau pakelti didesnį fizinį krūvį“, – teigia V. Bukauskas. Vis dėlto, sportininko karjerą teko užbaigti dėl neapdairiai patirtų fizinių traumų.
Pas gydytojus – kartą gyvenime
Mitybos pokyčiai šeimoje paskatino didesnį susidomėjimą sveikata. V. Bukauskas dirba projekte „Pasirink save“, kuris vienija įvairių sričių specialistus ir gydytojus. Jis konsultuoja žmones sveikatingumo klausimais.
V. Bukausko šeima susidomėjo holistine medicina ir ligų gydymu tik natūraliomis priemonėmis, šiuo metu atlieka įvairius tyrimus savo klientams. Jie beveik nevartoja cheminių vaistų ir gydosi natūraliai.
„Nesame visiški tradicinės medicinos priešininkai. Tam tikrais atvejais vaistai yra reikalingi, pavyzdžiui, kai nukrenta spaudimas, reikia paskystinti kraują ir panašiai“, – sako vaikinas.
V. Bukauskas sako, jog dėl propaguojamo sveiko gyvenimo būdo ir veganiškos mitybos sveikata taip pagerėjo, jog beveik netenka kreiptis į medikus. „Vienintelis kartas, kai kreipiausi į gydytojus buvo prieš 3-4 metus, kai baigiau sportininko karjerą. Patyriau du stiprius rankos kaulų lūžius. Mano ranką operavęs chirurgas sakė, jog esu stiprus it arklys“, – teigia V. Bukauskas.
Jis ne tik nesiskundžia sveikata, bet ir aktyviai sportuoja: kas rytą bėgioja, daro pritūpimus, atsispaudimus, daug vaikšto. „Kiekviena mano diena yra vis kitokia, niekada neturiu dviejų tokių pačių dienų“, – teigia vaikinas. Už savo gyvenimo kokybės pagerėjimą jis dėkoja veganiškai mitybai.
„Prieš kardinaliai keičiant mitybą, įvertinkite, ko atsisakote“
Klaipėdos maisto visuomenės sveikatos biuro dietistė, visuomenės sveikatos specialistė Rūta Genutė sutiko pakomentuoti Viliaus atvejį ir papasakojo, ką reikėtų žinoti ruošiantis tapti veganu.
„Žmonės, propaguojantys veganinę mitybą, atsisako gyvūninės kilmės maisto produktų. Jei dėl to tuo metu pagerėja jūsų sveikata – sveikintina. Svarbiausia sugebėti apsaugoti savo organizmą nuo tam tikrų maisto medžiagų trūkumo, pavyzdžiui, kalcio, vitamino D ir gauti jų su kitu maistu ar jo papildais“, – sako R. Genutė.
Anot dietistės, Viliaus atveju, nebūtinai veganiška mityba galėjo pagerinti sveikatą, bet tam tikrų maisto produktų atsisakymas. „Pradėjus maitintis veganiškai, mityba natūraliai tampa sveikesnė.
Atsisakoma įvairių kepinių, perdirbto bei nesveiko maisto, vartojama daugiau vaisių, daržovių, kruopų, riešutų ir paprastai apskritai mažiau valgoma“, – tikina R. Genutė. Jos teigimu, dėl to natūraliai ima kristi svoris, o jei prieš tai mityboje dominavo perdirbtas ir perteklinis maistas, pradėjus maitintis veganiškai, galėjo pagerėti ir odos būklė.
R. Genutė įspėja, jog veganizmas gali būti pavojingas, jei nesistengiama kompensuoti maisto medžiagų trūkumo, kuris atsiranda pakeitus mitybą. „Labai blogai, kai sugalvojama tapti veganu ar kitokios mitybos propaguotoju norint gražesnės odos ar kūno formos, tačiau nepagalvojama apie tai, kaip kompensuoti vitaminų, kai kurių maisto medžiagų trūkumą“, – sako dietistė.
Anot jos, dažna problema, ištinkanti veganus – vitamino B12 trūkumas. Jis labai svarbus organizmui. „Prieš kardinaliai keičiant mitybą reikėtų įvertinti ko atsisakome, kokių medžiagų trūks dėl pasikeitusios mitybos ir kaip jų gauti. Jeigu atsisakoma mėsos, galvojant, jog ji – žalinga, nereikia galvoti, jog mėsoje esantis vitaminas B12 ar kitos medžiagos irgi yra blogos ar jų nereikia“, – teigia dietistė.
Ji atskleidžia, jog sergantiems osteoporoze, diabetu, onkologinėmis ar kitomis sunkiomis ligomis veganizmo geriau nesirinkti arba prieš imantis pokyčių būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
