Spalio mėnesį visame pasaulyje buvo minimas krūties vėžio žinomumo mėnuo. Ta proga Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja daktarė Daiva Gudavičienė bei ir Radiologinės ir branduolinės medicinos centro gydytoja Indrė Lekienė „Facebook“ socialiniame tinkle vykusios transliacijos metu plačiau papasakojo apie krūtų ligų diagnostiką, profilaktiką ir požymius.
Krūtų ligos – nuo gerybinių iki piktybinių
Daktarė D. Gudavičienė pasakojo, kad krūtų ligos yra labai įvairios. Tarp jų – daugybė gerybinių susirgimų ir būklių.
„Pavyzdžiui, mastopatija – dabar tą terminą daug dažniau vartojame, jeigu yra kažkokie pakitimai, taip įvardindami gėrybines būkles, kai nerandame auglių – gerybinių ar piktybinių.
Taip pat yra tokia būklė, kaip krūties skausmas, dažniausiai nulemtas hormonų ar ciklinių pakitimų. Kartais tai net nesusiję su krūtimi, o susiję su krūties siena ir su skausmais, kuriuos sukelia pakitimas stubure ir kažkokie nervinių šaknelių spaudimai.
Turime ir įvairių gerybinių auglių, kuriuos kartais dėl jų dydžio ar neaiškios eigos gali tekti gydyti chirurgiškai, bet didesnę dalį nedidelių pakitimų mes galime saugiai stebėti, nes dabar turime puikias diagnostikos priemones, tokias, kaip radiologiniai tyrimai ir biopsijos, kurios leidžia gana tiksliai bei saugiai atskirti piktybinius ir gerybinius pakitimus, paliekant teisę pacientams ateiti kas kiek laiko, stebėti ir neskubėti su chirurginiu gydymu, kuris anksčiau buvo daug dažniau siūlomas, esant ir gerybinei patologijai“, – pasakojo gydytoja D. Gudavičienė.
„Piktųjų“ krūties ligų irgi yra keletas rūšių.
„Dažniausiai tai yra liaukinio audinio augliai. Jie gali būti kilę iš skiltelių arba iš latakų – tai yra įvairios karcinomos.
Gali būti ir iš jungiamojo audinio kilę augliai, kaip sarkomos, kurie irgi yra piktybiniai.
Taip pat krūtyje gali būti metastastazės iš kitų lokalizacijų piktybinių susirgimų. Tai neretai gali būti melanomos arba, pvz., kiaušidžių vėžio metastastazės. Tai, be abejo, retesni atvejai, bet irgi tokių turime“, – vardijo daktarė D. Gudavičienė.
Gydytoja paminėjo ir spenelio ligą – vadinamąją Pedžeto ligą, kuri pasireiškia spenelio žaizdelėmis, išopėjimais, kartais tiesiog pleiskanojimu ar šerpetojimu.
„Jeigu nemaitinančiai krūtimi moteriai ar vyrui yra pažeistas spenelis, to nereikėtų ignoruoti ir reikėtų pasirodyti specialistams pasikonsultuoti“, – pakvietė D. Gudavičienė.
Ligos, nesvetimos ir vyrams
Kaip minėta, nors linkstama galvoti, kad krūtų ligos būdingos moterims, jomis gali susirgti ir vyrai. Lietuvoje apie 10–15 metų kasmet registruojama vyrų krūties vėžio atvejų.
„Vyrams taip pat gali būti gerybinės būklės, gali būti gerybiniai augliai, kai kuriems gali būti limfomos, riebaliniai augliai, gali būti tiesiog liaukinio audinio išvešėjimas arba krūtų padidėjimas dėl liaukinio ir riebalinio audinio pertekliaus, – vardijo daktarė D. Gudavičienė, pridūrusi: – Vyrai [krūtų ligas] labai sunkiai atpažįsta ir netgi šeimos gydytojai kartais nepagalvoja, kad vyrui taip pat gali būti krūties vėžys“.
Apčiuopus kokį nors darinį, pastebėjus spenelio įsitraukimą ar žaizdeles rekomenduojama nedelsti ir pasitikrinti.
„Aišku, tai gali būti ir uždegimai, kažkokie pūliniai, yra buvę netgi tuberkuliozės atvejų, bet tikrai verta pasitikrinti ir tų simptomų neignoruoti, nes vyrų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, mes praktiškai nematome. Jie kreipiasi jau tada, kada pakitimai yra didesni, nes negali tuo patikėti, po to gal ir nedrįsta eiti pas vadinamą „moterų“ daktarą“, – pastebėjo daktarė D. Gudavičienė.
Gydytoja I. Lekienė papildė kolegę, paraginusi išsitirti ypač tuos vyrus, kurių pirmos eilės giminaičiai yra sirgę krūties vėžiu.
„Jiems reikėtų atidžiau save sekti, dažniau pasičiupinėti, pasitikrinti krūtis arba galbūt kartas nuo karto apsilankyti pas krūtų specialistą“, – pasiūlė gydytoja.
Būdai, padedantys diagnozuoti ligą
Lietuvoje atliekami įvairūs tyrimai krūtų ligoms nustatyti, taip pat veikia prevencinė patikros programa. Pagal ją visos 50–69 metų moterys kviečiamos kas dvejus metus atlikti mamogramą.
Kai kuriose šalyse prevencinė krūtų vėžio programa pradedama dar anksčiau – išsitirti kviečiamos moterys, sulaukusios 40 metų, nes pastebima, kad kuo toliau, tuo anksčiau ši liga pradeda pasireikšti.
„Vis daugiau pastebime moterų, kurios ateina ir pasitikrina, bet jų nėra pakankamai. Būna, kad moterų paklausius, kodėl taip ilgai nesidarėte mamogramos, sako: „Aš juk vieną kartą pasidariau“.
Bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad reikėtų darytis mamogramą kas dvejus metus, nebent gydytojas rekomenduoja tai daryti dažniau“, – įspėjo gydytoja I. Lekienė.
Jeigu jaunesnės moterys, jeigu užsičiuopia kažkokį darinuką ar netolygumą, jos raginamos kreiptis pas gydytoją atlikti ultragarsinį tyrimą.
„Tai būtų jaunesnėms moterims tinkamesnis krūtų ištyrimo metodas. Moterims, kurioms mamografijos metu randamas dominuojantis liaukinis audinys krūtyse, taip pat reikėtų atlikti ir ultragarsinį tyrimą“, – patikslino gydytoja I. Lekienė.
Moterims, turinčioms BRCA1 arba BRCA2 geno mutaciją, arba toms, kurių šeimoje yra pirmos eilės giminaičių iki 50 metų, sirgusių krūties vėžiu, Lietuvoje, vienintelėje Rytų Europos valstybėje, taikoma patikros programa, kai profilaktiškai kas metus atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, kuris krūtų diagnostikoje yra pats jautriausias tyrimas. Taip daroma, nes tokioms moterims, skirtingos literatūros duomenimis, rizika susirgti krūties vėžiu padidėja maždaug iki 70 proc.
Gydytoja I. Lekienė pasakojo, kad naujausiose Europos krūtų radiologų asociacijos rekomendacijose siūloma taikyti prevencinę patikros programą ir vidutinės rizikos moterims, kurioms nustatyta iki 20 proc. rizika susirgti krūties vėžiu. Tai yra moterys, kurios turi labai tankų krūtų liaukinį audinį.
Siūloma tokioms moterims profilaktiškai kas trejus metus atlikti magnetinio rezonanso krūtų tyrimą. Olandija bus pirmoji valstybė, kuri nuo kitų metų pradės taikyti šią programą. Lietuvoje moterims, turinčioms labai tankų krūtų liaukinį audinį, gydytoja I. Lekienė taip pat rekomendavo kartą ar du per metus atlikti ultragarsinį tyrimą.
Pajutus simptomus laukti negalima
Moterys, kurios pajaučia krūtyje sustandėjimą ar darinį, neturėtų laukti, kada bus tiriamos pagal patikros programą. Gydytoja D. Gudavičienė akcentavo: patikros programa ya skirta moterims, kurios nejaučia jokių pavojaus ženklų ir šeimos gydytojas nieko neįtaria. Pajautus bet kokį krūtų ligų simptomą visų pirma reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
„Lygiai taip pat patikros programa neskirta moterims, gydytoms dėl krūties vėžio – jos tikrinasi atskiru srautu“, – sakė gydytoja.
D. Gudavičienė pastebėjo: neretai moterys klysta, galvodamos, kad joms mamograma nepriklauso, kol nesulaukė 50 metų.
„Programa orientuota į piką, kuomet moterys serga daugiausiai. Kad pasiteisintų finansiškai, kad sumažintų mirtingumą, koks ir yra jos tikslas, ji atliekama moterims nuo 50 iki 70 metų. Bet serga ir gerokai jaunesnės moterys.
Jeigu kalbame apie šeimas, kuriose yra buvę krūties vėžio atvejų, ypač jauno amžiaus moterims, jeigu kalbame apie moteris, kurių krūtyse vyrauja riebalinis audinys, tai mamogramas siūlome daryti gerokai anksčiau negu prasideda programinis amžius ir lygiai taip pat nebaigiame tikrinti, kada moteriai sueina 70 metų, o rekomenduojama tikrinti tol, kol funkcinė būklė yra gera, kol galime galvoti, kad gydymas prailgins žmogaus gyvenimą ir pagerins to gyvenimo kokybę“, – paaiškino gydytoja.
Jeigu šeimoje yra buvę susirgimų krūties vėžiu, anot medikės, mamogramą siūloma daryti 10 metų anksčiau negu buvo šia liga susirgęs jauniausias šeimos narys.
Kartu D. Gudavičienė patarė tiems, kurie pagal amžių ar kitus kriterijus nepatenka į patikros programas, bet turi abejonių dėl to, kad galbūt paveldėjo vėžį sukeliantį geną, paprašyti šeimos gydytojo siuntimo konsultacijai pas genetiką, kuris įvertins, ar yra indikacijos genetiniams tyrimams atlikti.
Vyrams gali būti atliekami tokie pat tyrimai, kaip ir moterims, tik nėra rekomenduojama prevencinė profilaktinė programa, nebent nustatyta BRCA geno mutacija – tokiu atveju rekomenduojama kasmet atlikti mamogramas.
Ne mažiau už prevencinę patikrą yra svarbu neignoruoti galimų krūties vėžio simptomų.
„Jeigu vyrams yra liaukinio audinio išvešėjimas, dažniausiai nėra didelės piktybinio susirgimo rizikos, bet vis tik esant simptomams tikrintis reikėtų“, – patarė gydytoja D. Gudavičienė.
Simptomai, kurių nevalia ignoruoti
Gydytoja D. Gudavičienė atkreipė dėmesį į tai, kad net 30–40 proc. šiuo metu gydomų vėžių nesukelia jokių simptomų, tad profilaktiniai patikrinimai yra labai svarbūs.
„Kuo anksčiau nustatome vėžį, ypač jeigu pavyksta nustatyti nulinės stadijos vėžį, tuo mažiau agresyvus gydymas reikalingas. Tarkime, jeigu pavyksta pagauti nulinės stadijos vėžį, mes nekalbame apie chemoterapiją. Jeigu tai yra pirmos stadijos vėžys, jo prognozės žymiai geresnės negu vėlesnių“, – teigė gydytoja D. Gudavičienė.
Visgi, kokie požymiai gali įspėti apie piktybinę krūties ligą?
Visų pirma gydytoja siūlė gerai apsižiūrėti prieš veidrodį: galima ištiesus rankas į šonus, arba pakėlus į viršų: taip gerai matosi odos įdubimai, patraukimai, krūties simetrijos pokyčiai.
Taip pat reikėtų kartą per mėnesį po mėnesinių moterims krūtis apsičiuopti, apčiupinėjant visą plotą. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į užčiuoptą limfmazgį pažastyje.
Nerimą turėtų sukelti ir negyjančios spenelio žaizdos – to neturi būti.
Daktarė atkreipė dėmesį ir į ypač klastingą ligos formą – uždegiminį krūties vėžį.
„Jeigu moteris maitina ir jai vystosi mastitas – tai yra neretas dalykas, jis turėtų pasiduoti gydymui antibiotikais arba jį atvėrus jis turi sugyti.
Jeigu moteriai nėra temperatūros, nėra padidinti uždegiminiai rodikliai, o krūtis dega ir yra patinusi, reikia galvoti, kad gali būti mastitinė krūties vėžio forma, kuri yra tikrai ganėtinai agresyvios eigos, ir neuždelsti su kreipimusi.
Jeigu matote moterį, kuri artimiausiu metu nebuvo gimdžiusi, maitinusi, ypač vyresnio amžiaus ir su uždegimine krūtimi be temperatūros bei uždegimo rodiklių, skubėkite siųsti specialistui“, – kreipėsi į šeimos gydytojus daktarė D. Gudavičienė.
Pasitikrinti svarbu ir pastebėjus kraujingas išskyras iš spenelių.
Ką reiškia skausmas?
O štai skausmas krūties ligos dažniausiai nereiškia.
„Skausmas, jeigu yra ciklinis, moteriai, kuriai yra mėnesinės, gali būti tiesiog priešmenstruacinis sindromas, kuris retais atvejais labai vargina, dažniau tiesiog kelia nerimą. Dažnai padarius tyrimus tas nerimas sumažėja.
Dažniau skausmas būna neuralginis. Kada spaudžiamos stuburo nervinės šaknelės, yra juosiantis skausmas ir tikrai atrodo, kad skauda krūtį“, – sakė D. Gudavičienė.
Sakoma, kad vėžys neskauda. Ar tai tiesa?
„Dažniausiai neskauda ir tai klaidina žmones, nes atrodo, kad rimta liga yra ta, kuri skauda. Gali ir kraujo rodikliai labai ilgai būti geri, ir neskaudėti tol, kol krūtis nėra visiškai pažeidžiama ar deformuota.
Bet skausmas gali lydėti uždegimą, skausmas gali atsirasti, jeigu premenopauzės laikotarpiu susiformuoja didelė cista. Esant cistoms, jeigu moterys vasarą išsikaitina, maudosi, patiria cistų uždegimus – tai irgi būna labai skausminga. Yra būklių, kur reikalinga pagalba, bet skausmas mums nėra tas simptomas, kur užsidega švyturėliai ir lekiame padėti. Rimčiausi pacientai paprastai nesiskundžia skausmu“, – pastebėjo daktarė D. Gudavičienė.
Visą pokalbį su gydytojomis apie krūtų ligas galite matyti čia:
