Besidomintys sveikatingumu teigia, jog tai ne priežastis atsisakyti aktyvios veiklos. Jie siūlo aktyvią veiklą įtraukti į kasdienę darbo rutiną ir sportuoti „pasyviai“. Idealu, jei pasyvų sportą pavyksta suderinti su aktyviais sveikatingumo užsiėmimais, rašoma pranešime spaudai.
20 minučių aktyvaus judėjimo gerina ir fizinę, ir psichinę būklę
Kontaktų centro „Transcom Worldwide Vilnius“ pamainos vadovas Aleksandras Liapinas teigia, jog „pasyviai“ sportuodamas palaiko sportinį režimą kiekvieną dieną. Pasyviai sportuoti – tai kasdienes savo veiklas suplanuoti taip, jog tarp jų nuolat būtų įterpiamos organizmo ištvermę palaikančios pertraukos, kai raumenys gauna mažesnį krūvį nei sporto salėje.
„Visuomet renkuosi ėjimą pėsčiomis į darbą ir atgal, jei tik tą dieną neturiu ilgesnių kelionių ir galiu išvengti važiavimo savo automobiliu. Man tai reiškia, kad kasdien po kelis kartus įkopiu į ganą aukštą kalną – gyvenu Kauno Aukštųjų Šančių rajone. Jei tenka rinktis tarp lifto ir laiptų, renkuosi lipimą laiptais. Taisyklė gana paprasta – kai dirba kūnas, ilsisi protas. Neretai nuvertiname, kiek daug savo kūno labui galime nuveikti tokiomis paprastomis priemonėmis“, – pasakoja A. Liapinas.
Aleksandras du ar tris kartus per savaitę sportuoja ir aktyviau – važinėjasi riedučiais. 24 metus riedučių sportą praktikuojantis vyras buvo įsitraukęs ir į profesionalų riedutininkų sportą. Prieš septynerius metus buvo geriausias riedutininkas Lietuvoje ir vienas iš trijų Baltijos šalyse.
„Dirbu su klientų aptarnavimu susijusį darbą, kai sėdimas režimas neišvengiamas. Širdies ritmo nepalaikysi sėdėdamas prieš ekraną, aktyviam sportui neretai pritrūksta laiko, todėl nuolat papildomai judu. Gerėjant širdies darbui, aktyvėja medžiagų apykaita, stiprėja fizinė jėga. Per dieną pakanka bent 20 minučių aktyvaus judėjimo – daugiau endorfinų, efektyvesnė ir protinė veikla“, – teigia Aleksandras.
Su kolegomis sportuoti smagiau
Aleksandro kolegos biure taip pat siekia skirti laiko ir dėmesio sveikatingumui. Juo labiau, kad prie to prisideda ir pati bendrovė – buria savo komandas įvairiose bėgimo ir dviračių sporto varžybose bei maratonuose. Aktyviai sportuojančių įmonės darbuotojų komanda drauge kartu treniruojasi, bendrovė prie jų iniciatyvos prisideda nuomodama salę, parūpindama sportinę aprangą ir kompensuodama varžybų mokesčius.
Visgi, kaip teigia sporto ir sveikatingumo klubų tinklo „Impuls“ sporto dalies vadovas Antanas Sakalauskas, atsakomybę už savo fizinę sveikatą tenka prisiimti patiems. Antanas pateikia labai paprastų ir įgyvendinamų patarimų, kaip fizinę sveikatą padaryti vienu iš prioritetų nepersistengiant ir neperdegant.
Pradėkite nuo testų, asmeninio trenerio ir nedidelio krūvio
„Mes matome dažną situaciją – nuo ofiso kėdės pakilę ir ilgą laiką fizinio krūvio neturėję žmonės karštligiškai puola į aktyvaus sporto režimą, imasi ilgų treniruočių ir didelių krūvių. Organizmas perdega, žmonės neatlaiko psichologinės įtampos. Tai neatneša gerų ilgalaikių rezultatų. Visuomet sakau pradedantiesiems – pradėkite nuo mažų žingsnių, pirmiausiai su specialisto pagalba išmokite pajusti savo kūną, tuomet patys geriau suprasite, kada ir kokiam ritmui bei režimui galite įsipareigoti“, – teigia Antanas.
Antano teigimu, šiais technologijų laikais tiesiog privalu pasinaudoti tuo, ką geriausio technologijos gali pasiūlyti kūno pažinimui. Atėjus į sporto klubą pirmą kartą, jis primygtinai rekomenduoja pasidaryti tris testus – kūno analizės, fizinio pasirengimo ir deguonies įsisavinimo.
Kūno analizės testas parodo, kurios raumenų grupės yra dominuojančios, o kurios dėl tam tikrų priežasčių iki šiol neįsidarbino. Be to, tai treneriui leidžia daryti išvadas apie kairės ir dešinės kūno pusių sinchroniją. Fizinio pasirengimo testas atliekamas darant tam tikrus pratimus, leidžia objektyviai patikrinti kūno pajėgumą. Deguonies įsisavinimo testas yra bene svarbiausias – jo rezultatai rodo, kaip greitai širdis atsistato po patirto krūvio.
„Jei širdies darbas silpnas, o taip dažnai nutinka tuomet, kai nesiimame ištvermės pratimų, tuomet bet koks fizinis darbas neturi prasmės. Tokiu atveju pirmas ir pagrindinis tikslas – atstatyti širdies pajėgumą, jos gebėjimą įsisavinti ir išnešioti deguonį po visą organizmą. Neretai dėl to, jog ignoruojamas širdies pajėgumas, nepavyksta ne tik pasiekti gerų fizinių rezultatų, bet ir atsikratyti norimo antsvorio“, – savo patirtimi dalijasi Antanas.
Asmeninis treneris – būtinas palydovas
Treneris, turėdamas testų rezultatus, gali atitinkamai planuoti ir sportinį krūvį. Trenerio pagalba būtina ir tolesniame kelyje – jis ne tik parodo, kaip atlikti pratimus, bet nuolat koreguoja pratimų atlikimo seką, stebi progresą, pagal jį didina krūvius. Net jei tobulai atliksime pratimus, tačiau pasirinksime netinkamą pratimų seką, norimo raumens apkrovos galime ir nepasiekti.
Pradedantiesiems sportuoti ne visuomet tinka ir bendros grupinės treniruotės. Į jas galime drąsiai eiti tuomet, kai puikiai jaučiame kūną, raumenis, raiščius – tuomet grupinė treniruotė tampa puikia motyvacine priemone. Jei sportą tik atrandame, tai reiškia, jog ir su kūno pojūčiais nesame susipažinę. Tuomet didesnė rizika perspausti, o kartais – ir visai užmesti pradėtą sportą.
Antano teigimu, pačioje sporto pradžioje – pirmuosius kelis mėnesius – rezultatai bus tie patys nepriklausomai nuo to, ar perlenksime lazdą sportuodami, ar tai darysime iš lėto ir pamažu. Organizmui būtinas adaptacinis laikotarpis. Jei žmogus jo neapsaugo balansuodamas krūvius, pats organizmas apsisaugo ir pradžioje nedemonstruoja maksimalių rezultatų.
