„Vasarą daugiau prakaituojame, užsikemša odos poros, tad ir švarintis reikia dažniau. Gerai išsikaitinus, oda išsivalo, pradeda geriau kvėpuoti ir mums darosi vėsiau. Pabuvus 70 laipsnių karštyje ir išėjus į lauką, net 30 laipsnių kaitra atrodo niekis“, – pranešime spaudai sako Lietuvos pirties ir SPA federacijos prezidentas Vladas Jokubauskas. Užkietėjęs pirtininkas karštu garu vasarą su šeima mėgaujasi net 2-3 kartus per savaitę ir teigia nei pats, nei jo šeima problemų dėl sveikatos neturintys.
Į pirtį – nuogi ir susikaupę
Pirties žinovas Eduardas Mišeikis sako, kad kaitinantis pirtyje, kaip ir intensyviai judant ar sportuojant, sparčiau valosi organizmo limfinė sistema, dėl temperatūrų kontrasto kraujagyslės tampa elastingesnės, gerėja kraujotaka. Tinkamai sureguliuotas karščio ir drėgmės lygis puikiai veikia medžiagų apykaitos procesus, inkstų veiklą. Per atsivėrusias odos poras geriau pašalinamos susikaupusios kenksmingos medžiagos, oda greičiau atsinaujina, tampa skaistesnė.
Pirties programas vedantis pirtininkas E. Mišeikis tikino, kad vasarą norinčių apsiprausti gerai iškūrentoje lietuviškoje pirtyje yra ne mažiau negu kitais metų laikais. „Pirtis nėra vien kūno prausimas. Atėję į pirtį turime pajusti sąlytį su gamta, nusimesti ne tik rūbus, bet ir kaukes, titulus – visi nuogi ir lygūs“, – aiškino patyręs pirtininkas.
Pirties ritualo profesionalus pirtininkas neįsivaizduoja be karštos vantos, druskos ir natūralių žolelių aromato. Vanojimasis iš lietuviškų medžių – beržo, ąžuolo, šermukšnio, obels, klevo surištomis vantomis ir druska prilygsta gydomajam masažui, o kvėpavimas žolelių išskiriamais eteriniais aliejais – aromaterapijai.
Pirtininkas primygtinai patarė vengti alkoholinių gėrimų pirties metu ir iškart po maudynių, nes gali sutrikti širdies veikla, smarkiai padidėti kraujospūdis, pasidaryti silpna. Geriausia troškulį numalšinti natūralių žolelių arbatomis, mineraliniu vandeniu, bet ne atšaldytu, o kambario temperatūros.
Maudynės pirtyje padeda sergantiems reumatinėmis, kvėpavimo, odos ligomis
Sveikiausias, anot pirties ekspertų, vidutinio karštumo garas, kai temperatūra neviršija 70 laipsnių. Labai svarbu tinkamai sureguliuoti šilumos ir drėgmės santykį. Tada maudynės pirtyje padės sustiprinti sveikatą. E. Mišeikis liudijo, kad reguliariai pirtyje apsilankantys žmonės ilgainiui atsikrato įkyrių nugaros skausmų, radikulito. Pirtis ypač palengvina sergančiųjų podagra, reumatoidiniu artritu, kitomis reumatinėmis ligomis, kasdienybę, padeda gydantis hemorojų, kvėpavimo takų, odos ligas.
Tam, kad maudynės pirtyje atgaivintų ne tik kūną, bet ir sielą, anot E. Mišeikio, būtina susilaikyti nuo triukšmo, garsių šnekų. Atsipalaidavimas, pabuvimas su savo mintimis padeda atsikratyti streso, atsikvėpti nuo didelio gyvenimo tempo, susigrąžinti dvasinę harmoniją.
Populiarėja lietuviška pirtis
Lietuvos pirties ir SPA federacijos prezidentas V. Jokubauskas teigia, kad pirtį labiau pamėgę vyrai, o maždaug 80 proc. moterų visai nemėgsta maudynių pirtyje.
„Yra žmonių, kuriems pirtis netinka, jie negali ištverti karščio. Jeigu nesijauti gerai, nereikia gėdytis, geriau tiesiog išeiti. Pirtis skirta tiems, kurie ja mėgaujasi, tada ir nauda bus daug didesnė“, – tikino E. Mišeikis.
V. Jokubauskas mano, jog kiekvienas turėtų rinktis tokią pirtį, kuri jam labiausiai tinka. „Kiekviena pirtis yra gera, būna tik prastas pirtininkas“, – įsitikinęs jis. Lietuvos pirties ir SPA federacijos prezidentas į pirtį dažnai vedasi ir savo pustrečių metų sūnų. Pirmąkart į pirtį berniuką tėvai atsinešė, kai jam tebuvo 11 dienų. Iki šiol vaikas nė karto nesirgo.
Lietuvoje ypač populiarios slaviška, turkiška bei suomiška pirtys, nors vis daugiau lietuvių atranda ir vertina tradicinę lietuvišką pirtį su jai būdingu vanojimu natūralaus lietuviško medžio vantomis. Išskirtinius lietuviškos pirties ritualus galima patirti tik trijose Lietuvos vietose: Rumšiškėse (Kaišiadorių raj.), „Angelų malūne“ (Telšių raj.), poilsio ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“ (Žibininkuose, šalia Palangos).
